Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘bhakti’

Šrila Dživa Gosvamis įdiegė Šri Šri Radha Damodaros Dievybes

(Pabaiga) Dživa Gosvamis paėmė du knygos Brahma-sandarbha skyrius ir parašė savo paties Bhagavat-sandarbhą, kurioje analizuoja brahma-tatvą (tiesas apie Aukščiausią Dvasinę Visumą), o taip pat atmeta Šankaračarjos pažiūras. Dživa (gyvoji būtybė) nėra brahma (beasmenis Dievas). Jei brahma yra Absoliučioji Tiesa, turinti begalinį žinojimą, kaip kad sakoma, tuomet kaip Ji galėjo pasidalinti į milijardus gyvų būtybių ir įsipainioti į materialią egzistenciją? Šankaračarja teigia, kad ji buvo padengta majos, tačiau iš kur tuomet atsirado šioji atskira esybė, vadinama maja? Jeigu nėra tokios atskiros būtybės, žinomos majos vardu ir viskas yra vienas brahma, iš kur tuomet atsirado dar vienas dalykas – neišmanymas? Atremdamas visas Šankaračarjos mintis, Šrila Dživa Gosvamis įrodė, kad Krišna yra Parabrahma, Aukščiausias Dievo Asmuo bei brahmos šaltinis.

Šrila Dživa Gosvamis pradėjo Višva Vaišnava Radža Sabhą (WVA)

Taip pat jis išnagrinėjo ir paramatma-tatvą, o Krsna-sandarbhoje paaiškino, kaip vienintelis Krišna tėra pirmapradis Dievo Asmuo. Jis paaiškino, kaip Krišna yra neribotų galių (sarva-šaktiman), kaip Jis yra rasos vandenynas, kaip iš Jo atsiranda dživos bei visa kita ir kaip dživos gali pasiekti amžiną bendravimą su Juo. Jis atmetė teiginį, kad Krišna yra Narajanos inkarnacija. Pateikdamas įrodymus iš Vedų, Upanišadų ir Puranų, jis parodė, kad Krišna yra pirmapradė Absoliučioji Tiesa, Aukščiausias Dievo Asmuo, o visos inkarnacijos yra pilnutinės arba dalinės Jo ekspansijos. Remdamasis šventraščių įrodymais jis patvirtino Mahaprabhu koncepciją, kuri jau buvo įsitvirtinusi Rūpos bei Sanatanos Gosvamių raštuose. Taip Dživa Gosvamis pastatė mūsų sampradajai tvirtus filosofinius pamatus. Jis apsaugojo tekančią rasos upę, abu jos krantus išgrįsdamas didžiuliais sidhantos akmenimis; tokiu būdu joks užterštas klaidingų supratimų vanduo niekuomet į ją nepateks.

Savo Bhakti-sandarbhoje jis paaiškino daugybę subtilių bhakti aspektų. Jis aprašė šešiasdešimt keturias bhakti rūšis ir išmaniai paaiškino guru-tatvą. Taip pat parašė apie guru-padašraja, arba guru prieglobsčio priėmimo procesą, kaip tą atlikti, kokios yra jo taisyklės bei nurodymai ir t.t. Jei guru atidžiai įvertina būsimą mokinį, o mokinys atsargiai ištiria guru, tuomet niekada nesusiklostys tokia situacija, kad mokiniui tektų palikti savo guru. Dživa Gosvamis mokė, kad nedera priimti guru vien iš užgaidos, reikia priimti tokį guru, kuriuo niekuomet neprarastum tikėjimo, kitaip sulauksi bėdos. Būtina įsitikinti, kad guru yra sad-guru, atsižadėjęs juslinio pasitenkinimo, nusimanantis tatva sidhantoje, kuris yra rasika, dvasiškai susivokęs ir puoselėja meilę savo mokiniui. Labai atsargiai reikia ištirti savo guru, net jei tam prireiktų ištisų metų.

Šrila Dživa Gosvamis įsteigė Šri Radhos Damodaros Mandyrą

Šrila Dživa Gosvamis taip pat aiškino, kad bhakti nėra viena ir ta pati, lygiai kaip vanduo nėra toks pats – būna švarus vanduo, išvalytas vanduo, užterštas vanduo, nutekamieji vandenys ir t.t. Dživa Gosvamis giliai ištyrė visas šias temas savo sandarbhose, kurias privalu perskaityti, norint suprasti tikrąją bhakti prigimtį. Taip, nuolatos klausantis žinojimo, pateikto šiose knygose ir bendraujant su pažengusiais Vaišnavais, bhakti pamažu taps utama-bhakti. Šrila Dživa Gosvamis smulkiai aprašė penkis premos tipus (šanta (neutralumas), dasya (tarnystė), sakhya (draugystė), vatsalya (tėviška meilė) ir madhurya (mylimosios jausena)), ypač pabrėždamas gopi-premą bei aiškindamas apie sadhaną, reikalingą jai pasiekti.

Dauguma šių temų aprašyta labai filosofinėje jo knygoje Gopala-čampu. Šią knygą Šrila Dživa Gosvamis parašė Goloka Vrindavanoje ir tada padovanojo šiam pasauliui. Jis sukūrė tokią daugybę literatūros, kad galėtume praleisti visą savo gyvenimą ją skaitydami. O eiti jo knygose aprašytos sadhanos keliu, kas žino, kiek gyvenimų prireiks? Jei stengsimės perprasti šias knygas ir jei tyrinėsime tiek Dživos Gosvamio koncepcijas, tiek asmeninį elgesį, bandydami patys tuo sekti, tuomet mūsų dvasinį gyvenimą be abejonės apvainikuos sėkmė. Tegul Šrila Dživa Gosvamis būna mums maloningas, kad galėtume perprasti visus jo duotus nurodymus ir tyrai atlikti bhadžianą.

Pabaiga.

Džordžas Harrisonas prie Šrilos Dživos Gosvamio Samadžio

Brangūs broliai ir seserys,
Visi Viešpaties Krišnos Bhaktos ir Draugai!
Priimkite mano dandavatus.

Šri Šri Guru Gaurangau Džajatah!

Nuo rugpjūčio 4 iki 11 dienos netoli Maskvos, etniniame centre “Etnomir” vyko šeštas Rusijos (o tiksliau – rusakalbių) mūsų mylimo Šrilos Gurudevo, Om Višnupados Parivradža-kačiarja-varja Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo harikathos festivalis.

Šrila Gurudevas festivalyje Maskvoje 2010

Mūsų (ir ne tik!) sangos rusakalbiai bhaktos jau senai laukė šio festivalio. Paskutinis Šrilos Gurudevo festivalis šioje pasaulio dalyje vyko Odesoje 2008-jų metų rugsėjį.

Ir štai 2009-iais Kartikos metu įvyko stebuklas – buvo suplanuotas festivalis pamaskvėje 2010-jų metų rugpjūtį! Tai turėjo būti šeštas bhakti-jogos festivalis rusakalbiams bhaktoms vykstąs vadovaujant Šrilai Gurudevui! Kartikos metu ir prasidėjo festivalio organizavimas.*

Taip pat su Šrila Gurudevu (Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamiu Maharadžu) bhakti-jogos festivalyje Maskvoje dalyvavo Šripad BV Madhava Maharadžas, Šripad BV Padmanabha Maharadžas, Šripad BV Nemis Maharadžas, Šripad Šuddhadvaitis Maharadžas, Šripad BV Damodara Maharadžas, Šripad Giri Maharadžas, Svamis BV Sadhu, Šripad BV Prakašatma Prabhu (Šrilos BV Svami Prabhupados mokinys iš Prancūzijos), Šrimati Šjamarani Didi, Džagad-mohini didi (Šrilos Gurudevo knygų vertėja į rusų kalbą pastoviai gyvenanti Vrindavanoje) ir kiti vyresnieji bhaktos.

Festivalio pradžia buvo gana netikėta. Festivalis, kaip ir buvo skelbiama anksčiau, turėjo vykti Maskvos apskrityje Ruzos rajone esančiame pensionate “Sosnovaja roščia”. Tačiau prieš pat festivalio atidarymą dėl Rusijos prezidento paskelbtos nepaprastosios padėties, kurios priežastimi tapo gausūs gaisrai Maskvos apskrityje, į pensionatą atvyko priešgaisrinės apsaugos komisija. O prieš tai buvo ir dar kitas patikrinimas iš san. epideminės stoties. Dėl nesenų tragiškų nutikimų Eiske (dėl vadovų neapdairumo stovykloje nuskendo keli vaikai) ir nepaprastosios padėties, dėl gaisrų pamaskvėje, reikalavimai vaikų poilsiavietėse ir sanatorijose tapo labai griežti. Skaitykite toliau čia »

Iš Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo knygos „Šri Raja Ramananda Samvada“

Sva-dharma tjaga – atsisakyti varnašrama-dharmos. (Čaitanya Čaritamrita posmas 8.61)

Mahaprabhu ir Ramananda

 Yra 2 sva-dharmos rūšys: laikytis varnašrama-dharmos, trokštant pasimėgauti savo veiklos vaisiais ir savo darbo bei rezultatų pasiūlymas Šri Krišnai, neturint noro ragauti savo darbo vaisių.

Šriman Mahaprabhu abu šiuos variantus pavadino išoriniais (neesminiais), Šri Ramananda Rayai paaiškinus sva-dharma-tyaga, arba visišką profesinių pareigų atsisakymo temą.

Ramanandos Rayos atsakymų seka buvo tokia: pirmiausia jis gyvenimo tobulumui pasiekti siūlė laikytis varnašrama-dharmos, tačiau Šriman Mahaprabhu pavadino šį kelią išoriniu – juo einant neįmanoma pasiekti prema-bhakti, ką jau kalėti apie kopimą premos laiptais. Po to aukščiausiu tikslu buvo įvardinta karma-arpana, arba veiklos rezultatų paaukojimas, bet Šriman Mahaprabhu ir šįkart pavadino tai neesminiu dalyku, remdamasis posakiu: bhaktya sanjataya bhaktya – „bhakti kyla tik iš bhakti“ (Š.B. 11.3.31). Šri Šridhara Svamis savo komentare šiam posmui rašo: bhaktya sadhana-bhaktya samjataya prema – „prema bhakti kyla iš sadhana bhakti“.

Žmogaus, deramai atliekančio savo vaidmenį varnašramoje, protas palaipsniui apsivalo. O apleidęs jam skirtas pareigas žmogus užsitraukia kaltę, tad geriausia yra vykdyti savo pareigas. Vis dėlto tas, kuris atsisako šio kelio, trokšdamas atlikti bhakti, yra išaukštintas sadhu. Bhagavanas Šri Krišna sako:

Šrimad Bhagavatam 11.20.9:

tavat karmani kurvita na nirvidyeta yavata
mat-katha-sravanadau va sraddha yavan na jayat

„Kol neatsirado abejingumas šiam pasauliui, kur darbą lydi jo rezultatai, pasibaigiantys džiaugsmais rojinėse planetose, ar kitais žodžiais sakant, kol dar neprabudo tikėjimas pasakojimų apie Mano žaidimus klausymuisi bei atkartojimu, turi būti laikomasi daugybės taisyklių bei nurodymų, susijusių su karmos atlikimu“.

Šuddha-bhakti atlikti trukdo 3 kliūtys:

1. dehatma-buddhi – susitapatinimas su savo kūnu, sudarytu iš materialių elementų.
2.  jiva-brahma-aikya-jnana – galvoti, kad dživos ir Brahmanas nesiskiria.
3. bhagavat-tattva-jnana, arba aišvarya-jnana – ugdyti žinojimą apie Bhagavano didybę.

Be to, galima išskirti 3 žmonių, atsisakančių karmos kelio, rūšis:

1. ajna – neišmanėliai, nuklydę nuo Vedose aprašytų nitya (kasdienių privalomų) bei naimittika (atsitiktinių) pareigų.
2. nastika – ateistai, žinantys apie Vedose paaiškintą karmos principą, tačiau tuo netikintys.
3. sarva-parityagi – tie, kurių atsižadėjimas pilnas, arba kurie supranta, kad karma nėra šuddha-bhakti atšaka. Jie tvirtai tiki, kad atliekant bhakti Šri Krišnai, visa karma (nurodytos pareigos) savaime įvykdomos – jokių kitokių pareigų atlikti nebereikia.

Šrimad Bhagavatam 4.29.46:

yada yam anugrhnati bhagavan atma-bhavitah
sa jahati matim loke vede ca parinisthitam

„Bhagavanas pralieja malonę nuolatos Jį atsimenančiai dživai. Tuomet dživa išsilaisvina iš pagrindinės nelaisvės priežasties – prisirišimo prie visų socialinių papročių bei Vedose pateiktų religinių ritualų.

Žodis dharma čia reiškia visus kūno bei proto užsiėmimus, griežtą dvasinių ir socialinių taisyklių laikymąsi. Žodžio pariništhitam priešdėlis „pari“ turi ypatingą prasmę ir nurodo, kad tokie bhaktai atmeta visų rūšių veiklas dėl rezultatų. Pati siela nejaučia jokio potraukio šioms dharmoms atlikti. Sadhaka atmeta brahma-ništhą (tvirtą tikėjimą beasmeniu Brahmanu) bei išvara-ništhą (tvirtą tikėjimą materialaus pasaulio Aukščiausiuoju Valdovu – Viešpačiu Višnu), įgydamas bhagavan-ništhą – tvirtą tikėjimą Bhagavanu.

Iš Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo knygos “Slaptingos Bhagavatam tiesos”, skyriaus “Prinokęs vaisius“:

Šrimad Bhagavatam 1.1.3:

nigama-kalpa-taror galitam phalam śuka-mukhad amrta-drava-samyutam

pibata bhagavatam rasam alayam muhur aho rasika bhuvi bhavukah

„O, daug prityrę išminčiai, ragaukite Šrimad-Bhagavatam – nunokusį troškimų medžiui prilygstančios Vedų literatūros vaisių. Bhagavatam sklinda iš Šri Šukadevos Gosvamio lūpų, todėl šio vaisiaus skonis dar skalsesnis, nors ir taip jo nektariškomis sultimis mėgavosi visi, taip pat ir išsivadavusios sielos.“

Nigama-kalpa-taror reiškia, kad visos Vedos, Upanišados, Šrutis, Mahabharata bei Ramajana, sudėtos kartu prilygsta kalpataru, transcendentiniam troškimų medžiui. O Šrimad-Bhagavatam yra pats gardžiausias šio medžio vaisius. Jei paragausi šaknų, saldumo nepajusi. Taip pat ir kramtydamas lapus bei šakeles saldaus skonio nepatirsi – net jei atsikąsi vaisiaus, kuris dar neprinokęs. Tik kai subrendęs vaisius visiškai nunoksta, ir kai jo paragauja kvapo priviliotos gegutės ar papūgos – tik tada skonis tampa neprilygstamai saldus.

Šrimad Bhagavatam yra pats gardžiausias troškimų medžio vaisius.

Visas Vedas ir Upanišadas galima palyginti su medžiais. Galite joms tarnauti skaitydami ar klausytis jų atpasakojimo ir sekti jose pateiktais nurodymais, tačiau vis tiek nepajusite saldumo. Visose Puranose neatrasite saldumo. Net Ramajanoje ir Mahabharatoje rasite visai nedaug saldumo. Net jei savarankiškai skaitysite Šrimad-Bhagavatam, saldumas nepasirodys. Kodėl taip yra? Nes vaisiaus nebus paragavusi papūga ar gegutė. Šių paukščių snapeliuose yra kažkokia medžiaga, kurią jos perduoda vaisiaus minkštimui, ir šis įgauna ypatingą skonį. Todėl sakoma: yaha bhagavata pada vaisnavera sthane – norintis suprasti Šrimad-Bhagavatam privalo kreiptis į save realizavusį Vaišnavą ir iš jo klausytis (Čaitanya Čaritamrita 5.131).

Šrimad-Bhagavatam mus pasiekė per guru-paramparą iš Paties Šri Krišnos. Kas yra Šri Šukadeva Gosvamis? Jis yra Šrimati Radhikos papūga. Savo paties akimis jis regėjo visus dieviškuosius Krišnos žaidimus ir ragavo juos savo pojūčiais bei intelektu. Neskaitęs Šrimad-Bhagavatam tokio tyro rasika ir bhavuka bhagavatos draugijoje, iš tikrųjų negali paaiškinti šio šventraščio prasmės. Negalės paragauti nektaro. [pullquote]Kas nedalyvauja šiame procese, t.y. kas neskaitė ar negirdėjo Šrimad-Bhagavatam mokytojų-mokinių sekoje ir taip pats netapo rasika bei bhavuka, tas negalės nei prisiliesti prie Šrimad-Bhagavatam prasmių, nei jų paaiškinti kitiems.[/pullquote] Jis tik tars žodžius – nors, aišku, tai žalos niekam neatneš. Kitaip tariant, jis pateiks paaiškinimus, tačiau vaisius skirsis nuo to, kurį Parikšitui Maharadžui bei kitiems klausytojams perdavė Šri Šukadeva Gosvamis.

Yra ir tokių bhaktų, panašių į Šukadeva Gosvamį, kurie išnagrinėjo Šrimad-Bhagavatam savo gurudevos bendrijoje ir kurie patys yra rasika bei bhavuka, tačiau šio šventraščio prasmių pilnai paaiškinti kitiems negali. Kodėl taip yra? Aiškindami tam tikras jo ištraukas jie nualpsta, nes atsimena dieviškuosius Krišnos žaidimus. Netekę sąmonės jie nė žodžio nebegali pratarti. Jei Patsai Krišna ateitų pabandyti paaiškinti šios knygos prasmes, Jis nualptų Pats pirmasis. Šri Čaitanja Mahaprabhu irgi negalėjo kalbėti apie Šrimad Bhagavatam, todėl kartais klausydavosi jos iš Šrilos Gadadharos Pandito lūpų. O kai Radhika išgirsta kad ir pirmuosius pirmojo Šrimad-Bhagavatam skyriaus žodžius, janmady asya yatah – kas nutinka tuomet? Atsiminusi Krišną Ji iš karto nualpsta. Taigi Ji taip pat nesugebėtų nieko paaiškinti.

Šukadėva pateikia Šrimad Bhagavatam susirinkusiems Rišiams

Ir Gadadhara Panditas nesiliaudavo verkęs, tačiau šiuo atveju viskas buvo suplanuota taip: kadangi Mahaprabhu troško klausytis jo pasakojimų, Jogamaja neleido jam apalpti. Radha ir Krišna gali dovanoti ypatingą malonę, kaip kad prieš grįždami į Savo aprakata-lilą (neapreikštuosius dieviškus žaidimus). Jie praliejo malonę Šukadevai Gosvamiui. Jam paliepė: „Dar pasilik šiame pasaulyje. Mes jau iškeliaujame, bet tu turi dar šiek tiek pasilikti. Suteikiam tau malonę, – sugebėjimą visiems paaiškinti Šrimad-Bhagavatam neapalpstant. Gali būti, kad neteksi sąmonės, kuomet atsiminsi Mane ar Radhiką, kalbėdamas apie Brahmara Gitą ar rasa-lilą – taigi stenkis šias temas praleisti. Niekada tiesiogiai neištark nei Mano, nei Radhikos vardų. Tramdyk savo jausmus. Iš mudviejų sklis ypatinga malonė, kurios dėka ir galėsi paaiškinti Šrimad-Bhagavatam. Kitaip tą padaryti būtų labai sunku. Be galo sunku.“

Ir dar vienas dalykas:

gurau gosthe gosthalayisu sujane bhusara-gane
sva-mantre sri-namni vraja-nava-yuva-dvandva-sarane
sada dambham hitva kuru ratim apurvam atitaram
aye svantar bhratas catubhir abhiyace dhrta-padah

„O brangus brolau, o paikas prote! Parpuolęs prie tavo pėdų, nuolankiai meldžiu tavęs gražiausiais žodžiais: „Nugalėk puikybę ir pažadink savyje taurią ir nenutrūkstamą rati Šri Gurudevai, Šri Vradža-dhamai, Vradžos gyventojams, vaišnavams, brahmanams, savo dikša mantroms, Aukščiausiojo Viešpaties Šventajam Vardui ir amžinai jaunai Dieviškajai Vradžos Porai Kišora-Kišorei, Šri Šri Radha-Krišnai.“ (Šri Mana-šikša, 1 posmas)

Šrila Raghunatha Dasa Gosvamis

„Kuru ratim“: Būkite prisirišę prie šikša ir dikša guru, labiau prisirišę negu šradhos pakopoje, labiau nei ašakti pakopoje ir dar stipriau nei rati pakopoje (kai rati reiškia bhava-bhakti). Rati (kai ji reiškia premą, tyra meilę) visiems šiems išvardintiems dalykams turėtų apsireikšti bhaktos širdyje.

„Gosthe“ nurodo Vradžos gyventojus. Visuomet atminkite: kai Krišna gyvena Nandagone, Gokuloje ir Vrindavanoje ir jį supa gopos ir gopės, – Jis atlieka daugybę dieviškųjų žygių. Tie, kurie ten gyvena – Nanda Baba, Motina Jašoda, gopos, gopės, povai, elniai – visi šie gyventojai nuolatos atmena Krišną su didžiule meile.

„Šri namne“: Su tvirtu tikėjimu kartokite harinamą, kurią Gurudeva jums davė, mąstydami: „Šie vardai – tai Pats Krišna“. Krišna ir Jo vardai nesiskiria vienas nuo kito, tad kartokite juos su nepalaužiamu tikėjimu. Šie vardai gali išpildyti visus jūsų troškimus netgi labiau, nei Krišna gali tai padaryti.

Kartokite ne mažiau kaip šešiolika ratų. Geriau kartokite daugiau nei šešiolika. Šis kartojimas gali išgelbėti jus nuo gimimo ir mirčių verpeto šiame pasaulyje.

„Sva-mantre“ kalba apie jūsų dikša mantras. Kartokite savo mantras tris kartus per dieną. Jei negalite kartoti vidurdienį, tuomet kartokite dukart ryte ( vieną mantrą už rytą ir vieną už vidurdienį), ir tuomet dar vieną vakare. Kartokite kasdien. Nebūkite silpni.

Ir medituokite remdamiesi šiuo posmu:

na dharmam nadharmam sruti-gana-niruktam kila kuru
vraje radha-krsna-pracura-paricaryam iha tanu
saci-sunum nandisvara-pati-sutatve guru-varam
mukunda-presthatve smara param ajasram nanu manah

„O prote! Vedos ir Šruti pasakoja apie dharmą ir adharmą. Atmesk jas ir visa širdimi atsidėk Šri Šri Radha-Krišnos Jugalos meilės tarnystei čia, Vradžoje, nes Šruti nedvejodamos skelbia juos esant aukščiausiuoju garbinimo objektu ir Absoliučia Tiesa. Visad atmink Šri Šačinandaną Šri Čaitanją Mahaprabhu, paveldėjusį Šrimati Radhikos gymį ir jauseną. Matyk jį kaip tapatų Nanda-nandanai, o Šri Gurudevą visada prisimink kaip brangiausią Šri Mukundos tarną.“ (Šri Mana-šikša, 2 posmas)

Šiame posme Šrila Raghunatha dasa Gosvamis moko savo protą užuot užsiėmus religija ar nereligija, atsidėti vien tarnystei Radhai ir Krišnai. Jis moko mus, kaip įteigti savo protui, jog Šrimati Radhika yra mūsų garbinama Dievybė, o Krišna yra mūsų Svaminės, Radhikos, mylimasis. Nesistenkite užmegzti tiesioginius santykius su Krišna, kadangi gali iškilti ir troškimas patenkinti jusles. Būkite su tuo atsargūs. Medituokite Šri Guru asmeninę veiklą ir jo pamokymus. Medituokite Gurudevą kaip krišna-pretšhą, patį mylimiausią Krišnai.

saksad-dharitvena samasta-sastrair
uktas tatha bhavyata eva sadbhih
kintu prabhor yah priya eva tasya
vande gurh sri-caranaravindam

„Visi šventraščiai skelbia, kad Šri Gurudeva yra sakšat hari, Šri Hari energijos įsikūnijimas, todėl visi šventieji laiko dvasinį mokytoją Viešpaties atstovu, nesiskiriančiu nuo Jo Paties. Šri Gurudeva toks brangus Viešpačiui, todėl yra jo slaptas patikėtinis (ačhintya-bhedabheda-prakaša-vigraha) – nesuvokiamai skirtinga ir kartu nesiskirianti nuo Jo šlovinamo Viešpaties apraiška. Aš aukoju savo maldas jo lotoso pėdoms.“ (Šri Guruvaštakam, 7 posmas)

Laikykite guru Krišnos, Hari, apraiška. Jis turi visas savybes, kurias turi Krišna, tačiau visuomet mąsto: „Aš – Krišnos tarnas“.

yasya prasadad bhagavat-prasado
yasyaprasadanna-gatih kuto ‘pi
dhyayam stuvams tasya yasas tri-sandhyam
vande guroh sri-caranaravindam

„Tik Šri Gurudevo prielankumo dėka galima gauti Krišnos malonę, be jo malonės gyvosios būtybės negali tobulėti ir išsivaduoti. Medituodamos triskart per dieną į Šri Gurudevos šlovę ir rečituodamas stava-stuti, aš aukoju maldas jo lotoso pėdoms.“ (Šri Gurvaštakam, 8 posmas)

Gurudevos prasadas, jo malonė yra viskas. Be guru malonės, nėra ko ir kalbėti apie dvasinę pažangą. Nors jau palieku Johanesburgą ir keliauju į Navadvipą ir Vrindavaną, visuomet taip galvokite ir tai praktikuokite; ir jūsų gyvenimai taps sėkmingi.