2002 m. spalio 28 d.

Kokia yra Kartikos mėnesio ir Damodara vratos* svarba? Šrila Maharadžas sako, kad šis mėnuo vadinamas Damodaros mėnesiu. Damodara yra Tas, kurio pilvą Motina Jašoda surišo virve. Iš tiesų Jis buvo surištas ne virve. Jis buvo surištas prema, tyra vatsalya-bhava (tėviška meile). Krišna yra anadi – Jis neturi pradžios. Taip pat Jis ir ananta – Jis neturi pabaigos. Nors Jis yra Parabrahma, beribis Aukščiausiasis Viešpats, Jis gali būti pagautas ir surištas premos. Štai kodėl šis mėnuo vadinamas Damodara vrata. Tie, kurie laikysis šios vratos, pasieks premą, galinčią surišti Parabrahmą, patį Aukščiausiąjį Viešpatį. Tie kurie gali laikytis šios vratos, yra labai laimingi.

Šis mėnuo taip pat vadinamas Urdža vrata. Urdža reiškia šakti, o ypač Krišnos vidinę energiją - antaranga-šakti – Šrimati Radhiką. Urdža vrata iš tiesų reiškia Radha vratą, priesaiką, kuria siekiama suteikti laimės Šrimati Radhikai. Jei šio mėnesio metu žmogus klausosi, kaip Ji šlovinama, jis gaus vaisių, kurio pavidalas – gopi-prema.

Šis mėnuo taip pat vadinamas Kartika. Kartikos mėnesio Adhistari-devata, vyriausioji dievybė, yra Kirtika-kumari, jaunoji Kirtikos dukra, Šrimati Radhika. Tų, kurie šlovins šį mėnesį ir lankysis Krišnos žaidimų vietose, norai, be jokios abejonės, bus išpildyti. Jie pasieks jugala-sevą, tarnystę Radhai ir Krišnai anugatyoje, vadovaujami Vradžos gopių.

Šrila Maharadža paaiškino, kad Satyavata Rišis pašlovino Damodaros mėnesį savo eilėmis. Satyavatos Rišio giesmė Šri Damodaraštaka, prasideda žodžiais: namamisvaram sat-cit-ananda-rupam lasat-kundalam gokule vrajamanam.

Rudantam muhur netram-jugman mirjantam. Rudantam reiškia, kad Krišna verkia matydamas Savo mamą su lazda rankose. Jis šaukia: „Nemušk manęs! Nemušk manęs!“. Krišna galvoja, kad Mama Jašoda rengiasi mušti jį lazda. Motinai Jašoda be galo laiminga, kad gali pagauti Krišną ir surišti Jį savo meile.

nemam virinco na bhavo
na srir apy anga-samsraya
prasadam lebhire gopi
yat tat prapa vimuktidat

(Šrimad-Bhagavatam 10.9.20)

(„Nei Viešpats Brahma, nei Viešpats Šiva, net ir sėkmės deivė, kuri yra Aukščiausiojo Viešpaties dailioji pusė (the better half), negali iš Aukščiausiojo Dievo Asmens, materialaus pasaulio išvaduotojo, gauti tokios malonės, kokią gavo Motina Jašoda.“)

//*Vrata yra priesaika laikytis taisyklių, nuostatų bei iškilmingų apeigų tam tikro švento įvykio proga.//

namo deva! damodarananta visno!
prasida prabho! duhkha-jalabdhi-magnam
krpa-drsti-vrstyati-dinam batanu
grhanesa! mam ajñam edhy aksi-drsyah (6)

Aš skiriu Tau savo nusilenkimus, o Deva! Bhakta-Vatsala Damodara! O Ananta, kurio valdžioje yra milijonai galių! O visa persmelkiantis Višnu! O mano valdove! O aukščiausias nepriklausomas Iša! Prašau būki patenkintas manimi! Aš beviltiškai skęstu sielvarto vandenyne – pralieki Savo žvilgsnio malonės lietų šitai atsidavusiai sielai, man, kuris yra taip apgailėtinai kritęs, ir suteiki man Savo tiesioginį daršaną.

(Šri Damodaraštakam 6)

Paskendęs šioje maldoje, Satjavrata Munis verkė išsiskyrime ir meldėsi: “Kaip aš pamatysiu šią nepaprastai gražų, kvepiantį, minkštą ir saldų veidą?“ Jis svarstė apie tai kurį laiką ir priėjo išvados, kad jeigu jis neatliks nama-sankirtanos, jam nepavyks patenkinti Krišnos. Jeigu Krišna nebus patenkintas, tada Jis niekada neapreikš Savo mielo veido. Dėl to Satjavrata Munis sudėjo šią maldą. Yra tokia daugybė sadhanų, ir visos jos pagrinde turi būti lydimos nama-sankitanos, ypač Kali-jugoje. Bet kokia bhakti, atliekama be nama-sankirtanos, neduos jokių vaisių.

Kirtana yra daugybės tipų: nama-kirtana (Krišnos vardų kartojimas), guna-kirtana (kalbėjimas apie Jo savybes), rūpa-kirtana (kalbėjimas apie Jo pavidalą), lila-kirtana (Jo žaidimų aptarimas) bei parikara-kirtana (Jo palydovų šlovinimas). Iš visų jų nama kirtana yra pati aukščiausia. Šrila Sanatana Gosvamis tai patvirtina Brihad-bhagavatamritoje (2.3.158)

krsnasya nama-vidha-kirtanesu
tan-nama-sankirtanama eva mukhyam
tat-prema-sampat-janane svayam drak
saktam tatah srestha-tamam matam tat

Nama sakirtana yra svarbiausia iš visų rūšių Krinšos kirtanų. Ji yra laikoma pranašesne todėl, kadangi nama-sankirtana turi galią iš karto iššaukti premos turtą.

Šri Krišnos vardai esti dviejų tipų: pirmaeiliai (mukhya) ir antraeiliai (gauna). Tarp visų pirminių vardų, Jo Vradžos vardai, tokie kaip Jašoda-nandana, Nanda-nandana, Šjamasundara, Radha-ramana, Radha-Govinda, Radha-Gopinatha ir Madana-Mohana yra patys viršiausi. Kartodami juos mes pasieksime visą tobulybę.

Gopa-kumara dėl to predėjo kartoti taip:

šri-krišna gopala hare mukunda
govinda ha nanda-kišora krisna
ha sri-yasoda-tanaya prasida
sri-ballavi-jivana radhikesa

O Šri Krišna, Gopala, Hari, Mukunda. O Govinda, o Nandos sūnau, Krišna, Jašodos sūnau, gopių gyvybe, Radhikos Valdove, prašau, būk patenkintas manimi.

Gopa Kumaras pradėjo savo nama-sankirtaną vardu „Šri Krišna“, tačiau tai jo nepatenkino, kadangi šis vardas nebuvo susijęs su Jo mylimais bhaktais.

Dėl to jis iššaukė „Hari“, „Mukunda“, „Govinda“ ir kitus vardus. O Nanda-kišora Krišna! Ha Jašoda-tanaja („Jašodos Motinos sūnau“), prasida – būk patenkintas manimi.

Šri-ballavi-dživana. Kas yra aukščiausia tarp visų Krišnos ballavių, gopių? Šrimati Rahika. Dėl tos priežasties jis sako „Ballavi-dživana!“, „Radha-dživana!“. Beartodamas šiuos vardus, Gopa-kumaras pralenkė visas Vaikunthos planetas ir galų gale pasiekė Vradžą.

Savo širdyje tik akimirkai pamatęs Krišnos veidą, Satjavrata Munis meldėsi Damodarai, kad šis suteiktų jam savo tiesioginį daršaną. Kadangi tai gali būta duota tik atliekant Šri Damodaros šventų vardų sankirtaną, Satjavrata Munis pradėjo nama-sankirtaną sakydamas „namo deva – O deva, mano nusilenkimai“. Jis nesake „tubhyama – nusilenkimai Tau“. Savo komentare Šrila Sanatana Gosvamis aiškina, jog šio žodžio tubhyama praleidimas yra tarsi elipsė, kai žodis arba frazė, būtini užbaigti gramatinę struktūrą, yra praleidžiami. Satjavrata Munis čia tiesiogi nenaudoja žodžio tubyama, galbūt iš pagarbos ar dievobaimiškumo, o gal paprasčiausiai todėl, kad jis negalėjo savęs susivaldyti dėl jame kylančios premos.

Penktame ir ketvirtame posme Satjavrata Munis meldėsi, kad Krišns apsireikštų jo širdyje. Kai Krišna taip padarė, Satjavrata Munis vis tiek buvo nepatenkintas, kadangi jis negalėjo nei kalbėti su Krišna, nei matyti Jį tiesiogiai. Dėl to jis meldėsi: „O Deva, o Damodara, o Ananta, o Višnu, o Aukščiausias visų Valdove, o Prabhu! Prašau būk be priežasties maloningas man – maloningas be priežasties – ir pasireikšk prieš mane, aš ilgiuosi tave pamatyti“.

Žodis „deva“ reiškia „žaismingas“. Satjavrata Munis meldėsi: „O Deva, aš trokštu pamatyti Tave žaidžiantį Vradžoje, surištą Motinos Jašodos“. Jis meldėsi: „O Damodara, Tu esi toks maloningas, ir Tu esi valdomas Savo bhaktų meilės. Aš suprantu, jog Tu būsi patenkintas, jeigu aš užsiimsiu bhakti. Vien tik pats vardas „Damodara“ nurodo tą žaidimą, kai Tu buvai surištas Motinos Jašodos aplink pilvą. Tai, kad Tu buvai surištas Motinos Jašodos, atskleidžia Tavo bhakta-vatsalos prigimtį – Tu esi ypatingai meilus Savo bhaktams. Jeigu aš ištarsiu Tavo „Damodaros“ vardą, tada Tu taip pat būsi meilus ir man“.

Satjavrata Munis toliau kreipiasi į jį kaip Višnu, kas reiškia „viską persmelkiantis“. „O Višnu, tu gyveni visų gyvųjų esybių širdyse. Dėl to Tu taip pat žinai mano širdį ir kančios bei širdgėlos vandenyną, kuriame aš skęstu“.

[Tęsinys] Avykta-nitair, vrtam kuntalam snighda-raktais (Šri Damodaraštakam). Krišnos lotoso veidą dengia Jo blizgantys garbanoti plaukai, kurie yra avyakta-nilair. Joks materialus žodis negali tinkamai apibūdinti šį grožį. Avyakta-nilair reiškia parama-šyamal, arba “ekstremaliai juodai mėlynas”. Snigda reiškia “labai švelnūs ir blizgantys”, raktaš reiškia “rausvi”, o kuntala yra “garbanoti”. Bimba-raktadharam – Jo lūpos primena bimbos vaisių. Bimbos vaisius yra nepaprastai minkštas. Jeigu šiek tiek suspausti vaisių, iš karto ištrykšta sultys iš po žievės. Panašiai, jeigu šiek tiek paspausti Krišnos lūpas – ima tekėti nektaras. Jo juodi ir nepaprastai gražūs garbanoti plaukai yra tarsi milijonai kamanių dūzgančių aplink Krišnos veidą, kurį pastoviai bučiuoja gopya - Motina Jašoda. Anot Šrilos Sanatanos Gosvamio, gopya taip pat reiškia Šrimati Radhiką. Joms abiems nepaprastai pasisekė, labai labai pasisekė. Jis aiškina, jog gopės meldžia turėti tokią pačią sėkmę, kaip Krišnos auskarai, kurie visą laiką gali bučiuoti Krišnos žandus. Satjavrata Munis meldžiasi: “Aš trokštu, kad tas Krišnos veidas, kuris yra vėl ir vėl bučiuojamas Motinos Jašodos, visam laikui apsireikštų mano širdyje – ne tik šiame gyvenime, bet amžinybei”.

Satjavrata Munis mąstė: “Motinai Jašodai taip pasisekė! Ką per askezes ji praėjo tam, kad dabar ji gali bučiuoti Krišnos žandus? Kokioje šventoje tirthoje ji maudėsi? Kam ji dosniai skyrė labdarą?”

Krišnos forma tarsi žaibas apsireiškė Satjavratos Munio širdyje vienam akimirksniui, ir jis prarado sąmonę. Pabudęs jis ėmė raudoti ir aprašė tai, ką matė savo samadhi-daršane – Krišnos grožį. Jeigu mes bandytume aprašyti Jį, tas aprašymas gautųsi labai netikslus. Jį aprašyti galėtume tik tada, jeigu būtume matę Krišną netgi vieną akimirksnį. Tačiau netgi tada jokie materialūs žodžiai netiktų.

Todėl Satjavrata Munis sako lakša-labhaih - “man nereikia milijono palaiminimų, aš noriu tiktai kad Tavo vienintelis ir nepakartojamas veidas apsireikštų mano širdyje”.

idam te mukhambhojam avyakta-nilair
vrtam kuntalaih snigdha-raktais ca gopya
muhus cumbitam bimba-raktadharam me
manasy avirastam alam laksa-labhaih

“O Deva! Tegul Tavo lotoso žiedą primenantis veidas, kuris yra dengiamas juodomis blizgančiomis garbanomis, kuris vėl ir vėl yra bučiuojamas Motinos Jašodos, ir kurį puošia raudonos tarsi bimbos vaisius lūpomis, visada išlieka matomas mano širdyje – visi kiti milijonai pasiekimų yra visiškai beverčiai.”

(Šri Damodaraštakam 5)

Satyavrata Munis meldėsi: “Tu gali suteikti milijonus palaiminimų, nes Tu esi valdovas tų, kurie juos teikia pirmoje vietoje. Tačiau aš nieko nenoriu iš Tavęs išskyrus vieną palaiminimą, kad Tavo mielas apsiverkęs veidas tuo momentu, kai Motina Jašoda valdo Tave per prema-bhakti, apsireikštų mano širdyje”.

Tai yra vatsalija-raganugos bhakto (tas, kuris siekia pasiekti spontaniškos atsidavimo tėvystės meilės nuotaikoje) malda, dėl to tai yra nepaprastai aukštas sentimentas. Tokie bhaktos yra labai reti. Tokia prema gali būti pasiekta tik per Motionos Jašodaži, kuri yra tikrasis nedalijamas vatsalijos-rasos įsikūnijimas (akanda-murti), malonę. Asmuo gali atlikti sadhana-bhakti milijonais būdų, pradedant šravana, kirtana ir višnu-smarana, tačiau jeigu kas nėra vadovaujamas Šrimati Jašodos, tie negali pasiekti tokios premos.

Krišna negali suteikti vatsalija-premos, kadangi Jis jos neturi; Jis paprasčiausiai mėgaujasi priimdamas ją. Motina Jašoda yra originalios ir nedalijamos vatsalija-rasos vandenynas. Jeigu mes trokštame turėti tokį prisirišimą bei meilę kaip jos, tai galima gauti vien tik iš Motinos Jašodos, ne iš Krišnos. Krišna gali suteikti savo galią, tačiau Jis negali duoti tokios premos. Tai reiškia, jog Krišnoje kažko trūksta.

Būtent dėl šios priežasties Jis pasiskolino Šrimati Radhikos nuotaiką ir apsireiškė šiame pasaulyje Šri Čaitanijos Mahaprabhu pavidale. Kodėl Jam reikėjo priimti Šrimati Radhikos nuotaiką? Krišna yra Savo mylinčių bhaktų višaja (visaya – besimėgaujantis objektas). Jis nėra ašraja, šios mėilės šaltinis. Krišna norėjo patirti emocijas tų, kas turi tą premą. Mes turime ieškoti prieglobsčio pas tuos, kas yra tos premos šaltinis, jeigu norime pasiekti bet kokią rasą – šantą, dasją, sakhją, vatsaliją ar madhuriją.

Dėl tos priežasties Satjvarata Munis meldėsi Krišnai, kad Jo Bala-gopalos forma apsireikštų jo širdyje. Daršana širdyje priklauso nuo Krišnos bei Jo atsidavusių malonės. Be jų malonės jūs negalėsite pasiekti tokios premos.

varam deva! moksam na moksavadhim va
na canyam vrne ’ham varesad apiha
idam te vapur natha! gopala-balam
sada me manasy avirastam kim anyaih (4)

O Deva! Nors tu ir gali išpildyti bet kurį troškimą, aš Tavęs neprašau išsilaisvinimo, amžino gyvenimo Vaikunthoje ar bet kokio kito palaiminimo [kurie gali būti pasiekti atlaikant devynis bhakti procesus. O Natha! Teišlieka Tavo piemenuko pavidalas amžinai apreikštas mano širdyje – kokią naudą gali suteikti bet koks kitas palaiminimas?

(Šri Damodaraštakam 4)

Satyavrata Munis meldžiasi kad Krišna amžiams apsireikšų jo širdyje kaip Bala-Gopala. Šrila Sanatana Gosvamis savo komentare apie šį Damodaraštakam posmą knygoje “Dig-daršini” duoda nežymią, tačiau dar negalutinę užuominą, jog Krišnos daršana širdyje yra aukščiau už Jo daršaną akimis tiesiogiai. Apie tai jis detaliai nagrinėja savo “Brihad-bhagavatamritoje”. Mano Gurudeva, nitya-lila praviša om višnupada Šri Šrimad Bhaktipragjana Kešava Gosvamis Maharadžas visa tai surinko iš “Brihad-bhagavatamritos” ir pavettė tai į pastabą savo leidinyje “Dig-daršana tika”.

Mes Krišną norime regėti šiomis akimis, tačiau paprastos mirtingos akys negali priimti Krišnos, kuris yra sat-čid-ananda (amžino, visažinio ir palaimingo), daršano. Šie kūnai yra sudėti iš penkių materialių elementų – žemės, vandens, ugnies bei eterio. Materialios akys negali matyti netgi mūsų pačių sielos, ką jau bekalbėti apie Supersielą. išvada yra ta, jog mes turime stengtis Krišną matyti ne šiomis akimis, bet savo ausimis.

namamisvaram sac-cid-ananda-rupam
lasat-kundalam gokule bhrajamanam
yasoda-bhiyolukhalad dhavamanam
paramrstam atyam tato drutya gopya (1)

Aš garbinu aukščiausiąjį Išvarą Šri Krišną, kurio pavidalas yra sat-čit-ananda, kurio makaros pavidalo auskarai supasi virš Jo žandų, kuris yra pats puošniausias transcendentinėje Gokulos dhamoje, kuris, kadangi sudaužė jogurto puodynę, labai bijosi savo motinos ir dėl to vikriai nušokęs nuo medinių girnų greitai bando pabėgti, ir kuris, vejamas Jašodos iš paskos, yra galų gale nutvertas iš už nugaros.

rudantam muhur netra-yugmam mrjantam
karambhoja-yugmena satanka-netram
muhuh svasa-kampa-tri-rekhanka-kantha-
sthita-graiva-damodaram bhakti-baddham (2)

Aš garbinu tą Damodarą, kuris, bijodamas lazdos Jo motinos rankoje, verkia ir vis trinasi Savo akis su abejom lotoso rankutėm, kurio žvilgsnis išreiškia nepaprastą baimę, kurio kūkčiojimas priverčia šokinėti brangakmenių ir perlų vėrinį, kabantį ant jo kaklo, pažymėto trijomis linijomis, ir kurio pilvas yra surišamas tik Jo motinos atsidavimo dėka.

itidrk sva-lilabhir ananda-kunde
sva-ghosam nimajjantam akhyapayantam
tadiyesita-jñesu bhaktair jitatvam
punah prematas tam satavrtti vande (3)

Savo vaikystės žaidimais, tokiais kaip šis, Jis nuolat nardina Gokulos gyventojus tyros palaimos baseinuose, ir per juos Jis praneša visiems atsidavusiems, norintiems pažinti Jo aukščiausios didybės bei turtų pusę, jog Jis gali būti nugalėtas tiktai tų, kurie yra visiškai laisvi nuo aišvarijos (didybės) pažinimo – dar kartą ir dar kartą su didžiausia meile aš garbinu tą Damodarą Šri Krišną.

varam deva! moksam na moksavadhim va
na canyam vrne ’ham varesad apiha
idam te vapur natha! gopala-balam
sada me manasy avirastam kim anyaih (4)

O Deva! Nors tu ir gali išpildyti bet kurį troškimą, aš Tavęs neprašau išsilaisvinimo, amžino gyvenimo Vaikunthoje ar bet kokio kito palaiminimo [kurie gali būti pasiekti atlaikant devynis bhakti procesus]. O Natha! Teišlieka Tavo piemenuko pavidalas amžinai apreikštas mano širdyje – kokią naudą gali suteikti bet koks kitas palaiminimas?

idam te mukhambhojam avyakta-nilair
vrtam kuntalaih snigdha-raktais ca gopya
muhus cumbitam bimba-raktadharam me
manasy avirastam alam laksa-labhaih (5)

O Deva! Tegul Tavo lotoso žiedą primenantis veidas, kuris yra dengiamas juodomis blizgančiomis garbanomis, kuris vėl ir vėl yra bučiuojamas Motinos Jašodos, ir kurį puošia raudonos tarsi bimbos vaisius lūpomis, visada išlieka matomas mano širdyje – visi kiti milijonai pasiekimų yra visiškai beverčiai.

namo deva! damodarananta visno!
prasida prabho! duhkha-jalabdhi-magnam
krpa-drsti-vrstyati-dinam batanu
grhanesa! mam ajñam edhy aksi-drsyah (6)

Aš skiriu Tau savo nusilenkimus, o Deva! Bhakta-Vatsala Damodara! O Ananta, kurio valdžioje yra milijonai galių! O visa persmelkiantis Višnu! O mano valdove! O aukščiausias nepriklausomas Iša! Prašau būki patenkintas manimi! Aš beviltiškai skęstu sielvarto vandenyne – pralieki Savo žvilgsnio malonės lietų šitai atsidavusiai sielai, man, kuris yra taip apgailėtinai kritęs, ir suteiki man Savo tiesioginį daršaną.

kuveratmajau baddha-murtyaiva yadvat
tvaya mocitau bhakti-bhajau krtau ca
tatha prema-bhaktim svakam me prayaccha
na mokse graho me ’sti damodareha (7)

O Damodara! Nors Tu ir buvai Motinos Jašodos pririštas prie girnos, Tu maloningai išlaisvinai du Kuveros sūnus, kurie buvo prakeikti Narados pavirsti medžiais, ir suteikei jiems Savo prema-bhakti. Aš prašau tavęs tokiu pačiu būdu pralieti tą pačią prema-bhakti šiai nereikšmingai sielai. Tai yra mano vienintelis troškimas – aš nenoriu jokio kito išsilaisvinimo.

namas te ’stu damne sphurad dipti-dhamne
tvadiyodarayatha visvasya dhamne
namo radhikayai tvadiya priyayai
namo ’nanta-lilaya devaya tubhyam (8)

O Damodara! Aš siūlau pranamą spindinčiai virvei, rišančiai tavo juosmenį. Aš taip pat siūlau pranamą Tavo pilvui, kuris yra brahmano švytėjimo šaltinis ir pagrindinis visos visatos ramstis. Dar ir dar kartą aš siūlau pranamą Šrimati Radhikai, Tavo brangiausiai numylėtinei, taip pat šimtus kartų lenkiuosi Tavo stebuklingiems ir begaliniams žaidimams.

// Nusileisti Šrilos Bhaktivedantos Narajano Maharadžo kirtaną čia (mp3).
//Nusileisti Šripad Krišnadaso Brahmačario kirtaną čia (mp3).