Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘diskusija’

[Šripad Damodara Maharadžas:] Ar tiktai sadhana-siddha gali būti Guru?

[Bradžanatha dasa Gurudevui:] Maharadžas supranta, jog tam, kad būti guru ir duoti malonę, reikia būti sadhana-siddha atsidavusiu. Nitja-parikara (nitya-parikara – amžinas Viešpats palydovas, kuris niekada nebuvo sąlygota siela) negali būti guru.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Taip teigiama knygoje “Madhurya-Kadambini”.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šrimati Radhika pasiuntė savo nitja-siddha palydovę Džajantą, kad padėti Gopa Kumarui. Todėl kartais nitja-siddha taip pat užima guru poziciją.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Nitja-siddhos neturi kančios patirties, dėl to tos asmenybės negali suprasti sąlygotų sielų kančios.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Sadhana-siddhos prisimena, ką jos buvo patyrusios per sadhanos gyvenimą (atsidavimo praktika dar prieš pasiekus išsivadavimą). Netgi dabar būdami siddhomis (tobulom) jie gali prisminti. Tai panašu kai žmogus sapnuoja ir, tarkim, patiria kančią sapne. Netgi atsibudęs jis prisimins savo sapną. Panašiai šios save realizavusios asmenybės gali prisminti kaip jos kankinosi, ir tada jų širdys skauda dėl sąlygotų sielų kankinimosi.

[Šripada Damodarar Maharadžas:] Kai tuo tarpu nitja-siddhos negali justi kančios.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Nija-siddos taip pat jaučia skausmą – kaip Svarūpa Damodara “Šri Brihad Bhagavatmritoje”. Kodėl gi ne? Nitja-siddhos, tokie kaip Šrila Narottama dasa Thakuras, Šrila Rūpa Gosvamis bei Šrila Sanatana Gosvamis taip pat kenčia.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Jie nežino, kas yra kančia.

[Šrila Narajana Gosvamis:] Kas? Šrila Sanatana Gosvamis? Kaip tada tirpsta jo širdis ir kaip jis daro tai ką jis daro?

[Šripad Madhava Maharadžas:] Pažiūrėk į Šrimati Radharanę – kiek kančios Jai suteikia Jos šeima!

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Sadhana-siddhos turi daugiau malonės kenčiančioms sieloms (nitja-siddhos rečiau apsireiškia šiame pasaulyje  - redaktorių past.). Tačiau ypatingais atvejais Krišna gali pasirūpinti, kad Jo nitja-siddha palydovai taip pat ateitų čia ir suteiktų malonę sąlygotom sielom.

[Bhaktas:] Šrila Gadadharos Pandito apsireiškimas Šrilos Bhaktivinodos Thakuro pavidale yra nitja-siddha; Šrila Bhaktivinoda Thakuras parodė tiek daug malonės.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Taip. Šri Gadadhara Panditas taip pat priėmė daug mokinių, tokius kaip Mamu Thakurą ir Bhugarbhą Gosvamį ir visus jo linijoje. Jis netgi suteikė mantras Šri Vallabhačarjai.

[Šripada Damodara Maharadžas:] Aš maniau, jog nitja-siddhos ateina tiktai kartu su Šri Čaitanja Mahaprabhu…

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Ne, ne. Ką Šri Krišna ir Šri Čaitanja Mahaprabhu mano ką geriausiai padaryti, taip Jie ir  daro. Jie gali su Savimi pasiimti asmeninius amžinus palydovus, kurie niekada prieš tai nebuvo sąlygotomis sielomis. Arba Jie taip pat gali kartu pasiimti sadhana-siddha bhaktus.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Iš pradžių tu pats turi tapti siddha, tada tu galėsi suprasti kas yra kas.

[Šjamarani Dasi:] Gurudeva, po kelių dienų mes švęsime Viešpaties Ramačandros atėjimą. Šiandien mes išsiunčiame hari-kathos naujienlaiškį su jūsų paskaitos Mamagačyje Navadvipe, kur jūs aptarėte išsiskyrimą tarp Šrimatės Sita-devės ir Viešpaties Ramos. Jūs sakote, jos susitikimo metu viskas pasimiršta vidujai. Ką tai reiškia?  Netgi susitikimo metu egzistuoja tokia įvairovė nuotaikų.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Jeigu aš susitinku su jumis ir kalbu, ir mes užsiimame tam tikra veikla, mes pasimirštame, kas vyksta mūsų viduje.

[Šrimat Šjamarani Dasi:] Ar tai reiškia, jog mes nepatiriame didelės jausmų įvairovės kai kalbamės?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Ne.

[Bradžanatha Dasa:] Kai mes išoriškai pasineriame į visokius dalykus, mes pamirštame savo širdį.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Susitikimo metu Šrimati Radhika pasimiršta save vidujai ir išoriškai Ji kalbasi su Krišna bei užsiima visokia veikla su Juo. Tačiau išsiskyrimas visada yra patiriamas viduje. Tada Ji visada galvoja apie Krišną ir pamiršta išorinį pasualį.

[Šjamarni dasi:] Šrimati Radhika, susitikdama su Krišna, patiria madanakija-mahabhavą. “Bhava” reiškia “vidinius jausmus”, ar ne?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Madanakija-mahabhava būna tiktai per susitikimą.

[Šjamarani Dasi:] Tai yra vidinis jausmas, ar ne?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Tai yra įpatinga bhava, ją turi tikrai Šrimati Radhika. Ji sėdėjo ant Krišnos kelių, tačiau Ji tai pamiršo. Tada Ji jautė vien tiktai išsiskyrimą ir nieko daugiau. Tuo metu Ji neprisiminė jog Ji sėdėjo an Krišnos kelių, jog Ji buvo kartu su Krišna. Ji visiškai užsimiršo.

Harinama Sankirtana Venecijoje

Šudhadvaitis Maharadžas: Šrilos Bhaktisidhantos Sarasvati Thakuros knygoje “Brahmanas ir vaišnava” parašyta, kad kai dživa (jīva – snskr. “gyvoji esybė”) krenta iš tatastha (taṭasthā – riba tarp transcendentinio ir materialaus pasaulių) srities, pirmiausia tampa Viešpačiu Brahma vienoje iš visatų. Ji tampa Viešpačiu Brahma.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Jeigu šimtai milijonų dživų ateina iš tatastha sferos į šį pasaulį vienu metu, argi visos taps Brahma?
Šudhadvaitis Maharadžas: Jos taps Brahma, bet ne toje pačioje visatoje. Jos bus Brahmos skirtingose visatose. Tai parašyta toje Šrilos Bhaktisidhantos Sarasvati Thakuros knygoje.
Madhava Maharadžas: Perskaičiau visą šią knygą prieš kelis mėnesius, bet nemačiau ten tokio teiginio.
Šudhadvaitis Maharadžas: Aš turiu tekstą, mano…
Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Abejoju, ar jis [teiginys] ten yra.
Šudhadvaitis Maharadžas: Mano klausimas toks: kai einame pasivaikščioti, matome milijardus žolės stiebelių. Kaip šios dživos atėjo iš aukštos padėties į žemą padėtį, tokią kaip žolės?
Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Tai įvyksta dėl jų laisvos valios.
Šudhadvaitis Maharadžas: Kokia karma priverčia asmenį kristi nuo žmogaus pavidalo iki pat tos žemos padėties?
Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Pateikiamas pavyzdys apie labai mažą sėklą. Jeigu ta sėkla yra metama ant kardo ašmenų, ji iš karto nukris į vieną ar kitą pusę. Ji nepasiliks ant ašmenų.
Netgi be karmos vaisių, ji eis į vieną arba į kitą pusę. Panašiai, netgi kai dživa nėra sąlygojama būtinybės mėgautis ar atkentėti dėl praeities veiksmų  vaisių, kadangi jos prigimtis yra būti tatastha (ribine), ji visada privalo pasirinkti tą ar aną. Ji privalo išeiti iš tatastha sferos.
Ašrama Maharadžas: Bet kur yra laisva valia? Atrodo, kad nėra laisvos valios. Dživos eina į čia arba į ten.
Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Krišna davė joms nepriklausomybę, laisvą valią, nesvarbu, ar jos yra tatastha-šakti srityje ar nuo tada, kai jos tapo sąlygotomis sielomis. Jos visada turi turėti tą nepriklausomybę. Netgi kai jos tampa išvaduotomis, ta tatastha-bhava (ribinė gyvosios esybės nuotaika, su laisva valia rinktis) bus jose.
Ašrama Maharadžas: Bet kai ji pataiko į tą liniją, ar, kitaip sakant, tuos aštrius ašmenis, atšokdama į vieną ar į kitą pusę…
Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Visose situacijose gyvoji esybė turi savo natūralią, vidinę ribinę prigimtį, ir tai taip pat galioja, kai ji yra Goloka Vrindavanoje. Tačiau, ten Goloka Vrindavanoje, Jogamaja visada ją saugo, taigi ji niekada iš ten nekrenta į šį pasaulį.
Krišna niekada nesikiša į jos laisvę. Kur ji nori eiti, ji gali eiti.
Šudhadvaitis Maharadžas: Žmogaus pavidalas yra tas lygmuo, kuriame asmuo atlieka karmą. Kaip asmuo krenta žemyn iš žmogaus gyvenimo visą tą atstumą iki buvimo žolės stiebeliu?
Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Laisvė turi labai daug galimybių. Kas nors gali galvoti, “aš būsiu žole”. Negalima sukontroliuoti jo laisvės. Asmuo gali galvoti “aš būsiu kalnas”, arba “aš būsiu upė”, arba “aš būsiu žmogus”, arba “aš būsiu tigras”. Jo laisvei nėra kontrolės.
Ramanatha dasa: Gurudeva, kai mes išeiname platinti knygų ar pamokslauti, kartais sutinkame žmonių, kurie sako – “taip, mes žinom apie reinkarnaciją. Kitam savo gyvenime noriu būti šuo,” arba “noriu būti kate”, arba “noriu būti tigras”.
Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Jie nori to? Ką gi, ką galime padaryti?
Šudhadvaitis Maharadžas: Kas galėtų norėti būti žolės stiebeliu?
Madhava Maharadžas ir kiti: Udhava.
Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Kodėl jam nenorėti būti žolės stiebeliu? Taip Krišna vaikščios ant jo ir gopės ant jo vaikščios. Šitaip jis bus padengtas jų lotoso pėdų dulkėmis.

Šripad Bhaktivedanta Damodara Maharadžas

BV Damodar Maharadžas ir budistų vienuolis Jong Dži
[Vert.past.: Kinijoje persekiojama religija, todėl sanjasiai negali viešai dėvėti savo rūbų.]

Dandavat pranamai.

Šlovė Šri Šri Guru ir Gaurangai.

Kartais gyvenime patiriame kažką, kas tarsi patikrina tavąją egzistenciją, na o man tai buvo ši diskusija Kinijos viduryje.

Mes esame mažame mieste Mianyang, prie didelio Chengdu miesto, provincijos sostinės. Šiandienos įvykiai man buvo be galo įdomi patirtis. Daug dalykų skaičiau apie budizmą Šrilos Prabhupados knygose ir girdėjau iš Šrilos Gurudevo, bet nebuvo tekę pasiklausyti tiesiogiai pačių budistų. Prie pat miesto buvo labai didelė budistų šventykla, mes nuėjome ten pasivaikščioti. Kaip matote iš fotografijų, tai labai įspūdingas statinys. Didžioji dalis Kinijos paveldo buvo sunaikinta per kultūrinę komunistų revoliuciją 1960-1970 m. m.. Šiai dabartinei šventyklai yra tiktai 25 metai. Svarbiausias šventykloje – kambarys su 10 000 sėdinčių Budų, jie visi yra paaauksuoti už 20 mln. juanių. Dabartine verte, tai sudaro 2.5 mln. dolerių. Jie nenorėjo įleisti mūsų ten be apsaugos. Didelius auksinius vaikinus, kuriuos matote nuotraukose, vadina Rohan.  Skaitykite toliau čia »