Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Džagannatha Puris’

[Reportažas] Mes daug kartų girdėjome, kaip Šrila Gurudevas sakė, kad nėra skirtumo tarp Vaišnavo atėjimo ir išėjimo dienos. Tyras bhakta neateina į šį pasaulį dėl savo ankstesnės veiklos reakcijų, taip kaip paprastos sąlygotos sielos. Atvirkščiai, jo kūnas yra visiškai transcendentinis, sudarytas iš sad-čid-anandos (amžinybės, žinojimo ir palaimos) ir jo matomas atėjimas ir išėjimas šiame pasaulyje yra kaip spektaklis, atliekamas dėl sąlygotų sielų gerovės; jo amžinoji svarupa, arba forma, visada išlieka nepakitusi ir nepaliesta šio pasaulio.

2010 metų, gruodžio 29, mūsų mylimas Šrila Gurudevas suprato, kad atėjo laikas pasiūlyti mums šią keistą išsiskyrimo su juo dovaną. Jis nusprendė atlikti savo išėjimo lilą Šri Džaganatha Purio-dhamoje. Dabar, 2011 metų vasario 2 dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai Šrila Gurudevas įėjo į maha-samadhį, maždaug 800 bhaktų, tiek iš Indijos, tiek ir iš užsienio, susirinko dar kartą toje pačioje vietoje Džaganatha Puryje, šį kartą tam, kad prisimintų Šrilos Gurudevo avirbhava tithą, jo atėjimo į šį pasaulį dieną.

Anksti ryte, netrukus po mangala-aračio, Šripad Tirtha Maharadžas nuvedė visus bhaktas į parikramą į įvairias Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Jo palydovų lilų vietas. Prisimindami, kaip Šrila Gurudevas vesdavo visus bhaktas į šiuos daršanau, mes padėjome jo nuotrauką į gražiai papuoštą vežimą ir pritariant kirtanai, išvykome.

Mūsų pirmasis sustojimas buvo Sidha-Bakula, Šrilos Haridaso Thakuros bhadžana-kutiras. Mahaprabhu lankė čia Haridasą Thakurą kiekvieną dieną. Po to mes keliavome į Gambhirą, kur gyveno Pats Mahaprabhu. Būtent čia Mahaprabhu panirdavo į Šrimati Radhikos išsiskyrimo su Šri Krišna jausmus ir dalindavosi šiais jausmais su Savo pačiais intymiausiais palydovais, tokiais kaip Šri Svarupa Damodara ir Šri Ramananda Raja.

Tada parikrama tęsėsi Purušotama Mathe, kurį Čataka Parvatoje įsteigė Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura Prabhupada. O tiesiog priešais yra Tota-Gopinatha šventykla. Mahaprabhu ateidavo čia kiekvieną dieną, kad išgirstų Šrimad-Bhagavatam iš Šri Gadadharos Pandito.

Visur, kur mes ėjome, Šripad Tirtha Maharadžas trumpai kalbėjo apie tų vietų šlovę, jis pasakojo tai, ką metams bėgant pats girdėjo iš Šrilos Gurudevo.

Po Tota-Gopinatha šventyklos parikrama tęsėsi toliau Nilačala Gaudija Mathe. Tai yra viena iš pirmųjų šventyklų įsteigta mūsų param-gurudevo nitja-lila pravišta om višnupados Šri Šrimad Bhakti Pragjanos Kešavos Gosvamio Maharadžo. Po to mes keliavome į Šrilos Haridaso Thakuros samadhį, o baigėsi mūsų parikrama Purušotama Gaudija Mathe, kur mes turėjome Pudžjapado Šri Šrimad Bhakti Pragjanos Jačio Maharadžo, kuris yra dabartinis Matho ačarja, daršaną.

Grįžę į savo Džaja Šri Damodara Gaudija Mathą Šri Čakra Tirthoje, visi bhaktos vadovaujan Šripad Tirthai Maharadžui, atliko guru pudžą – pirmiausia Šrilai Gurudevui, o tada visai guru-paramparai.

Vakare bhaktos vėl susirinko kirtanai ir hari-kathai, gražiai papuoštame pandale esančiame ant Matho stogo. Daugelis svečių Vaišnavų iš įvairių Gaudija Mathų atėjo pasiklausyti ir pakalbėti apie mūsų Šrilos Gurudevo šlovę. Pirmiausia Šripad Bhaktivedanta Sidhantis Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Bhagavata Maharadžas ir Šripad Bhaktivedanta Padmanabha Maharadžas pasiūlė savo nuoširdžius pušpandžalius. Pagrindinis garbės svečias buvo Šri Šrimad Bhakti Vigjana Bharati Maharadžas iš Šri Čaitanja Gaudija Matho, kuriam atvykus buvo suteikta garbė pasiūlyti Šrilai Gurudevui pirmąją naujai išleisto specialios Vjasa-pudža redakcijos žurnalo “The Rays of The Harmonist” kopiją, kuri yra skirta mūsų Šrilai Gurudevui. Pudžjapad Bharati Maharadžas paguodė visus bhaktas, kurie prisimena, kaip Šrila Gurudevas neseniai įėjo į maha-samadhį šioje vietoje. Po kalbos, Maharadžui taip pat buvo pasiūlytas žurnalas “The Rays of The Harmonist” kartu su kitomis bhaktų dovanomis.

Po to kalbėjo daugiau Vaišnavų, išgirdus jų atsiminimus apie Šrilos Gurudevo šlovę, daugelio bhaktų akyse pasirodė ašaros. Galiausiai, Šripadas Tirtha Maharadžas užbaigė pušpandžali siūlymą ir vėl vadovavo visiems bhaktoms ir svečiams Vaišnavams atliekant guru-pudžą.

Diena baigėsi nuostabia puota su Džaganatha prasadu. Organizuojant Pudžjapad Premanandai Prabhu su mūsų Panda Džanardana Prabhu ir su mūsų matho brahmačarių pagalba į mūsų šventyklą buvo atnešta aštuoniolika skirtingų Šri Džagannatha Mahaprasado patiekalų ir Šrilai Gurudevui buvo paruošta ir pasiūlyta didelė ir labai prabangi lėkštė. Tada Viešpaties Džaganatho sevakai patiekė prasadą bhaktoms, o tuo metu jaunų Brahmanų grupė iš Šri Džagannatho Šventyklos kartojo Vedų stutis ir mantras. Prasado pagerbimo metu Vaišnavai mums priminė apie tai, kaip Šrila Gurudevas visada vertino ir gerbė šį Džaganatha prasadą. Visada kai jis lankydavosi Džaganatha Puryje, jis prašydavo, kad kiekvieną dieną jam atneštų nors truputi šio prasado.

Nors mes susirinkome Džaganatha Puryje švęsti Šrilos Gurudevo atėjimo dienos, tarp mūsų visų sklandė išsiskyrimo nuotaika. Vėlgi, prisimenu param-gurudevo žodžius, kad “Bhagavano palydovų išėjimas turi tą pačią reikšmę kaip jų atėjimas. Dėl šios priežasties, mes galime prisiminti išsiskyrimą su maha-purušomis jų atėjimo dienų metu ir švęsti susitikimą jų išėjimo dienomis” (Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis – Jo gyvenimas ir mokymai, antroji dalis).

Mes visi patyrėme, ką reiškia šie žodžiai šių metų Vjasa-pudžos festivalio Puryje metu.

Džanaki Devi Dasi

Šaltinis bei daugiau nuotraukų:  http://backtobhakti.com/2011/02/a-vyasa-puja-celebration-in-the-dhama-of-separation/

Vertė Juvati Didi

2008 m. gegužės 3 d., Alachua, Florida
Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

[II dalis]
Sarvabhauma Batačarja tarė Jam:

- Prabhu, daugiau nebeik vienas pas Džaganatho Dievybę. Arba aš eisiu kartu, arba ką nors pasiųsiu drauge su Tavimi.

Tada liepė savo svainiui Gopinatha Ačarjai:

- Keliauk į mano tetos namus ir viską paruošk Mahaprabhu ten apsistoti. Vieta labai nuošali ir puiki, beveik niekas ten neužklysta.

Ir Gopinatha Ačarja nugabeno tenai Mahaprabhu.

Tada tarp Gopinatha Ačarjos ir Sarvabhauma Batačarjos įvyko pokalbis, kurio metu Sarvabhauma išgirdo apie Šri Čaitanjos tapatybę. Sarvabhauma paklausė pirmas:

- Kas yra šis asmuo?

Gopinatha Ačarja atsakė:

- Džaganatha Mišros, kurio uošvis yra Nilambara Čakravartis, sūnus. Jis gimė Navadvipoje.

Sarvabhauma Batačarja, tarė:

- Pažįstu Nilamba Čakravartį, jis mano tėvo bendraklasis. Be galo džiaugiuosi sužinojęs, kad su šiuo sanjasiu turiu kažką bendra. Išmokysiu Jį Vedantos, taip pagerindamas Jo sanjasą. Skaitykite toliau čia »

2008 m. gegužės 3 d., šeštadienis
Alachua, Florida

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Vakar dienos paskaitoje kalbėjome apie tai, kaip Šri Čaitanja Mahaprabhu supyko, Nityanandai Prabhu sulaužius Jo dandą[1].  Šri Čaitanja tarė:

- O, Nityananda Prabhu, Mukunda, Damodara ir Džagadananda – arba visi jūs pirmi eikite pamatyti Viešpaties Džaganatho, arba aš pirmas. Drauge su jumis neisiu.

Dandabhanga, šioje vietoje dabar pastatyta šventyklėlė

Šie atsakė:

- Viešpatie, eik pirmas. Mes eisime vėliau.

Ar žinote tą Mahaprabhu žaidimų vietą, vadinamą Danda-bhanga? Čia buvo sulaužyta Mahaprabhu danda, čia Mahaprabhu išvydo čakrą, esančią ant Viešpaties Džaganatho šventyklos stogo (maždaug už 6 mylių) ir pasiūlė savo nusilenkimus.

Kai Šri Čaitanja įėjo į šventyklą, Šrimati Radhikos nuotaika prasiveržė taip stipriai, kad vos išvydęs Viešpatį Džaganathą, apimtas nepakeliamo išsiskyrimo skausmo, Jis akimirksniu krito žemėn be sąmonės. Tuo metu, paniręs į Šrimati Radhikos, išvydusios Krišną Kurukšetros lauke, transcendentinę jauseną, Jis galvojo: “O, mylimasis, pagaliau sutikau Tave po ilgo išsiskyrimo.” Skaitykite toliau čia »

Sekmadienį, liepos 15 d., yra Šri Gundiča-mardžanos (Gundičos šventyklos plovimo) šventė. Gundičos šventykla Džaganatha Puryje simbolizuoja Vrindavaną. Ten keliauja Džaganatha, Balabhadra ir Subhadra po to, kai išvyksta iš Šri Džaganathos šventyklos (simbolizuojančios Dvaraką) ant trijų atskirų vežimų.

Šri Čaitanya Mahaprabhu prieš Ratha-yatrą pats kartu su daugybe atsidavusių plovė Gundičos šventyklą.

Skaitykite tai (ANGLIŠKAI) “Šri Čaitanja-čaritamritoje” (Madhja 12.71 ir toliau): arba ČIA.

Gundičos šventyklos plovimas simbolizuoja mūsų anarthų (nepageidaujamų savybių ir įpročių) išplovimą prieš
pradedant tikrają kelionę į Vrindavaną. Tai gi, iš pradžių Šri Mahaprabhu su atsidavusiais išplove vandeniu “didžiausią” purvą – akmenėlius ir t.t, po to – šiaudelius, o po to – smulkiausias dulkeles ir pan. Skaitykite toliau čia »