Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘dživa’

Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas, versta iš knygos “Šri Hari-nama Maha-mantra”

Vienoje idėjų kryptyje sakoma, kad maha-mantrą reiktų giedoti (chant) tokia seka:

Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare,
Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare

Tokia samprata paremta šiomis idėjomis:

1) Kali Santarana Upanišada, kurią išleido Venkatesh Press (Mumbajuje), teigia, kad ši maha-mantra prasideda žodžiais “Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare”, po kurių seka “Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare”.

2) Knygoje “Kaljana” (Kalyana) iš Gorakhpuro, maha-mantra rašoma aukščiau minėta seka.

3) Šri Rama apsireiškė Treta jugoje, o vėliau, Dvapara jugoje, apsireiškė Šri Krišna. Todėl logiška giedoti pirma “Hare Rama”, o tada “Hare Krišna”.

Aukščiau paminėti požiūriai yra ir nelogiški, ir nepagrįsti.

1) Ankstesni Venkatesh Press (Mumbajuje) Kali Santaranos Upanišados leidimai aiškiai teigia, kad maha-mantra prasideda “Hare Krišna”, o ne “Hare Rama”. Šie ankstesni leidimai ir dabar yra išsaugoti Kalkutos ir Džaipuro bibliotekose.

2) Knyga “Kaljana”, kurią išleido Gita Press (Gorakhpure) nėra bona fide įrodymas, kuriuo galima būtų remti aukščiau minėtą požiūrį.

3) Tai, kad Dvapara juga eina po Treta jugos, neturi poveikio amžinai maha-mantrai, kuri yra aukščiau visų jugų ir laiko.

Šį klausimą galima suprasti tik giedant brahma maha-mantrą, kuri išvaduoja visose jugose. Ananta Samhitoje galima rasti apie Šri Bhagavano vardus skirtingose jugose.

Satja jugoje:

narayana-para vedah
narayana-paraksarah
narayana-para-muktih
narayana-para-gatih

“Visose Vedose Narajana skelbiamas Aukščiausiuoju. Narajana yra aukščiausias visų raidžių derinys. Narajanos suvokimas – aukščiausias išvadavimas. Narajana – aukščiausias gyvenimo tikslas.”

Treta jugoje:

rama narayananta
mukunda madhusudana
krsna kesava kamsare
hare vaikuntha vamana

“He Rama! He Narajana! He Ananta! He Mukunda! He Madhusudana! He Krišna! He Kešava! He Kamsare! He Hare! He Vaikuntha! He Vamana!”

Dvapara jugoje:

hare murare madhu-kaitabhare
gopala govinda mukunda saure
yajnesa narayana krsna visno
nirasrayam mam jagadisa raksa

“Hare, Murare, Madhu-Kaitabhare, Gopala, Govinda, Mukunda, Šaure (Visų jagjų Viešpats), Narajana, Krišna, Višnu! He Džagadiša, prašau apgink mane! Aš neturiu kito prieglobsčio.”

Kali jugoje:

hare krsna hare krsna
krsna krsna hare hare
hare rama hare rama
rama rama hare hare

sodasaitani namani
dvatrimsad varnakani hi
kalau yuga maha-mantrah
sammato jiva-tarane

“Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare. Ši hari-nama maha-mantra sudaryta iš šešiolikos vardų ir trisdešimt dviejų skiemenų. Kali jugoje ši mantra gali išvaduoti visas dživas.”

Taigi, kalbant apie trečią punktą, akivaizdu, kad brahma maha-mantra kaip išvaduotojas buvo netgi Treta jugoje, prieš apsireiškiant Krišnai Dvapara jugoje, su tokiais vardais, kaip Mukunda, Madhusūdana, Krišna, Kešava ir Kamsari. Todėl, patarimai ir argumentai dėl sukeistos maha-mantros sekos yra netinkami.

Ananta Samhitos šlokos aiškiai teigia, kad Upanišadose, tokiose kaip Kali Santarana Upanišada, maha-mantra rašoma tokia seka: Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare.

Naradadži gavo mantrą su tokia seka iš savo guru, Brahmadži, ir ši tradicija vis dar praktikuojama šiais laikais Brahma-Madhva Gaudija Vaišnavų Sampradajoje. Tačiau, kitose sampradajose ši maha-mantra neapreiškiama per guru-paramparą, todėl jos paslaptis ir seka yra nežinoma tų sampradajų asmenims. Nenuostabu, kad jie sukeičia maha-mantros seką ir pradeda nuo “Hare Rama”.

(Bus daugiau)

Iš Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo knygos „Šri Raja Ramananda Samvada“

Sva-dharma tjaga – atsisakyti varnašrama-dharmos. (Čaitanya Čaritamrita posmas 8.61)

Mahaprabhu ir Ramananda

 Yra 2 sva-dharmos rūšys: laikytis varnašrama-dharmos, trokštant pasimėgauti savo veiklos vaisiais ir savo darbo bei rezultatų pasiūlymas Šri Krišnai, neturint noro ragauti savo darbo vaisių.

Šriman Mahaprabhu abu šiuos variantus pavadino išoriniais (neesminiais), Šri Ramananda Rayai paaiškinus sva-dharma-tyaga, arba visišką profesinių pareigų atsisakymo temą.

Ramanandos Rayos atsakymų seka buvo tokia: pirmiausia jis gyvenimo tobulumui pasiekti siūlė laikytis varnašrama-dharmos, tačiau Šriman Mahaprabhu pavadino šį kelią išoriniu – juo einant neįmanoma pasiekti prema-bhakti, ką jau kalėti apie kopimą premos laiptais. Po to aukščiausiu tikslu buvo įvardinta karma-arpana, arba veiklos rezultatų paaukojimas, bet Šriman Mahaprabhu ir šįkart pavadino tai neesminiu dalyku, remdamasis posakiu: bhaktya sanjataya bhaktya – „bhakti kyla tik iš bhakti“ (Š.B. 11.3.31). Šri Šridhara Svamis savo komentare šiam posmui rašo: bhaktya sadhana-bhaktya samjataya prema – „prema bhakti kyla iš sadhana bhakti“.

Žmogaus, deramai atliekančio savo vaidmenį varnašramoje, protas palaipsniui apsivalo. O apleidęs jam skirtas pareigas žmogus užsitraukia kaltę, tad geriausia yra vykdyti savo pareigas. Vis dėlto tas, kuris atsisako šio kelio, trokšdamas atlikti bhakti, yra išaukštintas sadhu. Bhagavanas Šri Krišna sako:

Šrimad Bhagavatam 11.20.9:

tavat karmani kurvita na nirvidyeta yavata
mat-katha-sravanadau va sraddha yavan na jayat

„Kol neatsirado abejingumas šiam pasauliui, kur darbą lydi jo rezultatai, pasibaigiantys džiaugsmais rojinėse planetose, ar kitais žodžiais sakant, kol dar neprabudo tikėjimas pasakojimų apie Mano žaidimus klausymuisi bei atkartojimu, turi būti laikomasi daugybės taisyklių bei nurodymų, susijusių su karmos atlikimu“.

Šuddha-bhakti atlikti trukdo 3 kliūtys:

1. dehatma-buddhi – susitapatinimas su savo kūnu, sudarytu iš materialių elementų.
2.  jiva-brahma-aikya-jnana – galvoti, kad dživos ir Brahmanas nesiskiria.
3. bhagavat-tattva-jnana, arba aišvarya-jnana – ugdyti žinojimą apie Bhagavano didybę.

Be to, galima išskirti 3 žmonių, atsisakančių karmos kelio, rūšis:

1. ajna – neišmanėliai, nuklydę nuo Vedose aprašytų nitya (kasdienių privalomų) bei naimittika (atsitiktinių) pareigų.
2. nastika – ateistai, žinantys apie Vedose paaiškintą karmos principą, tačiau tuo netikintys.
3. sarva-parityagi – tie, kurių atsižadėjimas pilnas, arba kurie supranta, kad karma nėra šuddha-bhakti atšaka. Jie tvirtai tiki, kad atliekant bhakti Šri Krišnai, visa karma (nurodytos pareigos) savaime įvykdomos – jokių kitokių pareigų atlikti nebereikia.

Šrimad Bhagavatam 4.29.46:

yada yam anugrhnati bhagavan atma-bhavitah
sa jahati matim loke vede ca parinisthitam

„Bhagavanas pralieja malonę nuolatos Jį atsimenančiai dživai. Tuomet dživa išsilaisvina iš pagrindinės nelaisvės priežasties – prisirišimo prie visų socialinių papročių bei Vedose pateiktų religinių ritualų.

Žodis dharma čia reiškia visus kūno bei proto užsiėmimus, griežtą dvasinių ir socialinių taisyklių laikymąsi. Žodžio pariništhitam priešdėlis „pari“ turi ypatingą prasmę ir nurodo, kad tokie bhaktai atmeta visų rūšių veiklas dėl rezultatų. Pati siela nejaučia jokio potraukio šioms dharmoms atlikti. Sadhaka atmeta brahma-ništhą (tvirtą tikėjimą beasmeniu Brahmanu) bei išvara-ništhą (tvirtą tikėjimą materialaus pasaulio Aukščiausiuoju Valdovu – Viešpačiu Višnu), įgydamas bhagavan-ništhą – tvirtą tikėjimą Bhagavanu.

[Tęsinys] Kad suprasti šią temą, yra nepaprastai svarbu pažinti tattvą bei amžiną sielos prigimtį. Šių žinių dėka yra lengva suprasti nitja-dharmą (amžiną gyvosios esybės funkciją) bei naimittika-dharmą (gyvosios esybės laikinąją funkciją).

Bhagavanas Šri Krišna – visatos kūrėjas, palaikytojas ir naikintojas, viso pradžia bei priežastis – yra nedalijama Absoliuti Tiesa. Jis nėra beformis (nirakara) ar be savybių (nirvišeša); tai tėra daliniai Jo apsireiškimai (amšika-bhava). Iš tiesų Jis turi tanscendentinį pavidalą. Jis yra neįsivaizuojamas visų galių savininkas, ir Jis turi šešis pranašumus. Jo neįtikėtinos aghatana-ghatana-šakti galios, kuri neįmanomą padaro įmanomu, ši aukščiausia tattva - Šri Krišna, apsireiškia keturiuose aspektuose kaip svarūpa, tad-rūpa-vaibhava, dživos bei pradhana.

Kad lengviau visa tai suprasti, tie keturi aspektai gali būti palyginami su saule, salės paviršiumi, saulės atominėm šviesos dalelytėm ir atspindžiu atitinkamai. Šrila Govamis teigia:

ekam eva parama-tattvam stabhavakacintja-saktya
sarvadaiva svarupa-tad-rupa-vaibhava-jiva-pradhana-rupena
caturdavastisthate suryantair-mandala-stha-teja iva
mandala tad-bahirangita-tad-rasmi-tad-praticchavi-rupena

“Absoliuti Tiesa yra viena. Unikali šios tiesos charakteristika yra ta, jog jai yra pavaldžios visos galios, per kurias ji apsireiškia keturiais būdais: 1) svarūpa (tikrasis Krišnos pavidalas), 2) tad-rūpa-vaibhava (Krišnos didybė, įtraukiant Jo buveinę, Jo amžiną palydą, ekpansijas bei avatarus), 3) dživos (individualios gyvosios sielos), 4) pradhana (materiali energija). Šie keturi bruožai yra palyginami su saulės planetos vidumi, saulės paviršiumi, spinduliais bei tolimu šviesos atsispindėjimu atitinkamai.”

Šrila Dživa Govamis toliau teigia, kad jeigu mes lyginsime Krišną, abosliučiai sąmoningą būtybę (purna-čit-tattva) su saule, tada dživos gali būti lyginamos su tos saulės spinduliais. Dživos svarūpos aprašymas yra randamas Bhagavad-Gitoje (15.7): “mamaivamso jiva-loke jiva bhutah sanatanah – amžinos sielos šiame materialiame pasaulyje tikrai yra Mano atskiros dalys ir dalelytės”. Brihad-aranjaka Upanišadoje (2.1.20) taip pat galima rasti: “yathagneh ksudra visphulinga vyuccarnti – nesuskaičiuojama daugybė dživų spinduliuoja iš para-brahmos kaip mažytės žarijos iš laužo”. Švetašvatara Upanišadoje (5.9) yra sakoma: “balagra-sata-bhagasya satadha kalpitasya ca, bhago jivah sa vijneyah ca caitanyantyaya kalpate – reikia žinoti, jog dživa yra viena šimtatūkstantoji plauko galiuko didumo.” Šri Čaitanja-Čaritamrita (Madhya 20.109) taip pat sako: “suryamsa-kirana, yena agni-jvala-cayah - tarsi molekulinė saulės arba ugnies dalelytė.”

Šie posmai patvirtina, jog dživa yra mažytė atskira sarva-šaktimano Šri Krišnos ribinės energijos transformacijos dalelytė. Šri Švetašvatara Upanišada (6.8) sako: “parasya-saktir vivdhaiva sruyate – vienintelė Šri Krišnos galia apsireiškia kaip galybė įvairiausių galių (šaktis), iš kurių trys yra labiausiai žinomos – čit, dživa, ir maja“. Viešpaties valia dživa-šakti, esanti tarp čit bei majos, apreiškia nesuskaičiuojamą daugybę nereikšmingų atomo didumo sąmoningų dalelyčių – dživų. Šios dalelytės pagal savo prigimtį yra dvasinės esybės (čid-vastu), ir jos gali keliauti po dvasinį ir materialius pasaulius. Dėl šios priežasties dživa-šakti taip pat yra žinoma kaip tataštha-šakti arba ribinė energija, o dživos tuo pačiu metu yra vadinamos tataštha-dharmi-dživos, “dživos, turinčios neutralią prigimtį”.

[Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šrila Sanatana Gosvamis klausė Šri Čaitanijos Mahaprabhu: “Aš atėjau į šį pasaulį, tačiau nežinau, kas toks esu. Kas esu aš?” Prašau perskaitykite Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžo vertimą ir paaiškinimus.

[Mokinys skaito:] Šri Čaitanja Čaritamrita, Madja-lila, 20 skyrius, tekstai 102-103:

‘ke ami’, ‘kene amaya jare tapa-traya’
iha nahi jani–’kemane hita haya’
‘sadhya’-'sadhana’-tattva puchite na jani
krpa kari’ saba tattva kaha ta’ apani”

Šrilos Bhaktivedantos Svamio Prabhupados vertimas: “Šiame postme Šrila Sanatana Gosvamipada klausia Šri Čaitanijos Mahaprabhu: “Kas toks esu aš? Kodėl aš turiu kęnsti trijų rūšių kančias? Jeigu aš to nežinau, kaip aš galiu turėti kokios nors naudos? Iš tikro ar nežinau kaip teirautis apie sadhją, gyvenimo tikslą bei sadhaną - procesą šiam tikslui pasiekti. Prašau, būk maloningas man ir paaiškink šias tiesas.”

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Kodėl Šrila Sanatana Gosvamis uždavė šį klausimą? Jis klausė vien tik mūsų labui. Iš tikro niekas iš mūsų nežino, kokia yra mūsų dvasinė poziciją. Kai kurie mūsų galvoti: “Aš esu Iša Prabhu”, kitas gavloja: “Aš esu Kešava Prabhu”, treti save laiko vienu ar kitu asmeniu.

Mahaprabhu atsakė Sanatana Gosvamiui: “Tu žinai viską, tačiau šį klausimą tu užduodi vien tik kitų labui.  Nors sadhu, šventa asmenybė, viską žino, tačiau jis išlieka nuolankus ir bando patvirtinti savo pareiškimą teiraudamasis iš aukštesnių autoritetų.

krsna-sakti dhara tumi, jana tattva-bhava
jani’ dardhya lagi’ puche,-sadhura svabhava

Tu tikrai žinai visus tuos dalykus, kadangi tu turi Viešpaties Krišnos galias. Tačiau sadhu prigimtis yra teirautis. Žinodamas visus tuos dalykus, sadhu vis tiek teiraujasi vardan tikslumo.

Šri Čaitanja Čaritamrita, Madja-lila, 20.106

Mahaprabhu atsakė: “Tu ne visai esi Sanatana, ta prasme kad tu skiriesi nuo savo fizinio kūno.”

Ką išvertė Šrila Prabhupada?

[Mokinys skaito:] Šri Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila, 20.108-108

jivera ‘svarupa’ haya—krsnera ‘nitya-dasa’
krsnera ‘tatastha-sakti’ ‘bhedabheda-prakasa’
suryamsa-kirana, yaiche agni-jvala-caya
svabhavika krsnera tina-prakara ‘sakti’ haya

“Gyvosios esybės konstitucinė pozicija yra būti amžinu Krišnos tarnu, kadangi ji yra ribinė Krišnos energija – manifestacija, tuo pačiu panaši ir besiskirianti nuo Viešpaties, tarsi molekulinė saulės šviesos arba laužo ugnies dalelytė. Krišna turi 3 skirtingas energijas.”

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šri Čaitanija Mahaprabhu paaiškino: “jivera svarupa haya krsnera nitya dasa.” Pagal dvasinę konstituciją, viskas, kas turi gyvybę – įtraukiant žmones, paukščius, žvėris, medžius, vijoklius, netgi mažus kirminus bei vabzdžius – yra amžini Viešpaties Krišnos tarnai. Tame nėra jokios dvejonės, ir tai yra pritaikoma mums taip pat.

Tada Jis pasakė: krsnera tatastha sakti – visos sielos yra Viešpaties ribinės energijos (tatastha-šakti) transformacija. Jos nėra tiesioginės Jo malonumo galios (hladini-šakti) ar pažinimo galios (samvit-šakti), kurios yra Krišnos svarūpa-šakti (Jo vidinė energija), manifestacija. Dėl to sielos nėra Krišnos tyra svarūpa-šakti.

//Paimta iš paskaitos Badžeryje, JAV, 2000 m. birželio 2d.

Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakuras Prabhupada

1. Kokiu būdu įmanoma pasiekti tobulumą per vieną gyvenimą?

Jei žmogus atsižadės savavališkumo, visiškai atsiduos Šri Gurudevai ir jam vadovaujant atliks bhadžaną be jokios veidmainystės, tuomet pasieks tobulumą dar šiame savo gyvenime.

2. Kaip galime pažinti Šri Bhagavaną?

Būtina su tikėjimu klausytis kathos apie Bhagavaną iš Šri Gurudevos lotoso lūpų. Nėra kito kelio Šri Bhagavanui pažinti, tik visa širdimi atsiduoti Šri Gurudevos lotoso pėdoms. Tik tuomet įmanoma pažinti Šri Bhagavaną.

3. Kokia yra pati rimčiausia nama-aparadha, šventojo vardo įžeidimas?

Laikyti Šri Gurudevą paprastu žmogumi yra pats baisiausias įžeidimas, pati rimčiausia nama-aparadha. Galvodamas apie Šri Guru kaip apie mirtingąjį, žmogus nepatirs jokios sėkmės net per bilijonus gyvenimų. Žmogus, taip pasaulietiškai suprantantis guru, patirs įvairiausių kliūčių bhakti kelyje ir bus pavojuje paskęsti materialių troškimų vandenyne. Be Šri Guru lotoso pėdų daugiau niekas negali išgelbėti mūsų nuo žalingo bendravimo žabangų. Džyvai nepavyksta visiškai atsiduoti Šri Guru lotoso pėdoms vien tik dėl to, kad Šri Gurudevą ji laiko paprastu žmogumi. Skaitykite toliau čia »