Śrīla Viśvanātha Cakravartī Ṭhākura

kṛṣṇa-prasādena samasta-śailasāmrājyam
āpnoti ca vairiṇo ’pi
śakrasya yaḥ prāpa baliṁ sa sākṣād
govardhano me diśatām abhīṣṭam (1)

O, kad Govardhanos kalnas išpildytų mano giliausią troškimą – išvysti Šri Radhos ir Krišnos žaidimus (lilas). Šri Krišnos malone Govardhana tapo visų kalnų imperatoriumi ir priėmė Indrai skirtas aukas, nepaisant paties Indros priešiškumo.

sva-preṣṭha-hastāmbuja-saukumāryasukhānubh
ūter ati-bhūmi-vṛtteḥ
mahendra-vajrāhatim apy ajānan
govardhano me diśatām abhīṣṭam (2)

Govardhana, jusdamas savo mylimo Krišnos lotosinės rankos švelnumą, kai Krišna jį buvo iškėlęs į viršų, patyrė tokią palaimą, jog net nejuto jo kūną pliekiančių Indros žaibų. Teišpildo šis Govardhana mano troškimą.

yatraiva kṛṣṇo vṛṣabhānu-putryā
dānaṁ gṛhītuṁ kalahaṁ vitene
śruteḥ spṛhā yatra mahaty ataḥ śrī-
govardhano me diśatām abhīṣṭam (3)

Reikalaudamas mokesčio už praėjimą, Krišna keletą valandų ginčijosi su Vrišabhanu Maharadžo dukra prie Dan Ghati. Govardhaną lankantys rasika-bhaktos trokšta išgirsti tą saldų meilės ginčą. Teišpildo Govardhana mano troškimą, kad aš taip pat galėčiau išgirsti šį žodžių mūšį.

snātvā saraḥ svāśu samīra-hastī
yatraiva nīpādi-parāga-dhūliḥ
ālolayan khelati cāru sa śrī-
govardhano me diśatām abhīṣṭam (4)

Maudydamasis lotosų pilnuose Govardhanos ežeruose, kuriuos supa kadambos medžiai ir įvairios gėlės, stiprus vėsus vėjelis pučia virš vandens, purtydamas žiedadulkes nuo vienas su kitu besiliečiančių gėlių žiedų. Šis vėjelis, žaismingai sumišęs su gėlių aromatu ir žiedadulkėmis, primena dramblį, kuris po maudynių išsivolioja dulkėse ir leidžiasi dūkti su draugėmis. Teišpildo gražusis Govardhana mano troškimą.

kastūrikābhiḥ śayitaṁ kim atrety
ūhaṁ prabhoḥ svasya muhur vitanvan
naisargika-svīya-śilā-sugandhair
govardhano me diśatām abhīṣṭam (5)

Ar saldus aromatas nuo Govardhanos sklinda todėl, kad Krišna čia miega kastūri gėlių (kvepiančių kaip muskusas) žiedų guolyje? Jei Krišna čia nemiegotų, iš kur gi atsirastų šis aromatas? Visi Govardhanos akmenys (šilos) kvepia, nes lengvas vėjelis neša žiedadulkes ir gėlių kvapus bei Krišnos žaidimų su visomis gopėmis aromatą. Teišpildo šis Govardhana mano troškimą.

vaṁśa-pratidhvany-anusāra-vartma
didṛkṣavo yatra hariṁ hariṇyaḥ
yāntyo labhante na hi vismitāḥ sa
govardhano me diśatām abhīṣṭam (6)

Elniai, laipiojantys ant Govardhanos, ima bėgti ton pusėn, iš kurios atsklinda garsas, sukeltas pro bambukų skyles pučiančio vėjo, manydami, jog Krišna ten groja Savo fleita. Neradę Krišnos, elniai stebėdamiesi klaidžioja, visur Jo ieškodami. Teišpildo šis Govardhana mano troškimą.

yatraiva gaṅgām anu nāvi rādhām
ārohya madhye tu nimagna-naukaḥ
kṛṣṇo hi rādhānugalo babhau sa
govardhano me diśatām abhīṣṭam (7)

Manasi Gangos viduryje Šri Radha sėdėjo Krišnos valtyje. Valtis ėmė skęsti, ir Ji tvirtai apsikabino Jo kaklą. Jiedu buvo labai gražūs. Teišpildo Govardhana, kuriame vyko ši slapta lila, mano troškimą.

vinā bhavet kiṁ hari-dāsa-varyapadāśraya
ṁ bhaktir ataḥ śrayāmi
yam eva saprema nijeśayoḥ śrī-
govardhano me diśatām abhīṣṭam (8)

Kaip įmanoma pasiekti tyrą dvasinę meilės tarnystę (šudha bhakti), neradus prieglobsčio prie Govardhanos – geriausio Šri Hari tarno, kupino meilės Šri Radhai ir Krišnai – lotosinių pėdų? Teišpildo šis Govardhana mano gilų troškimą ir dovanoja man ypatingą meilės tarnystę (prema-seva) Šri Radhai ir Krišnai, kai Jiedu susitinka daugybėje Govardhanos kundžių.

etat paṭhed yo hari-dāsa-varyamahānubhāvāṣ
ṭakam ārdra-cetāḥ
śrī-rādhikā-mādhavayoḥ padābjadāsya
ṁ sa vinded acireṇa sākṣāt (9)

Tas, kuris šiuos aštuonis posmus, šlovinančius iškiliausią Šri Hari tarną, skaito virpančia širdimi, drebančiu balsu, besišiaušiančiais plaukais ir srūvančiomis iš akių ašaromis, te greitai pasiekia tiesioginę tarnystę Šri Radhikos ir Madhavos lotosinėms pėdoms. Stebėdamas Jų žaidimus Govardhana patiria daugybę transcendentinių jausmų (bhavų), ir kadangi yra labai maloningas, gali lengvai suteikti šią premą kitiems.

„Gopės Krišnai yra pačios mylimiausios. Kai Krišna pargindavo karves namo, gopės trokšdavo matyti Jį be jokių kliūčių. Jos kritikuodavo Brahmą, kūrėją, sakydamos: „Kodėl gi jis sukūrė akių vokus?! Jis turėjo mums duoti tūkstančių tūkstančius akių, be akių vokų. Taip galėtume regėti Krišną nepaliaujamai“.

Scena iš Gopi Gytos (Mandžari Devi Dasi)

Gopės taip myli Krišną ir yra taip prie Jo prisirišusios. Dieną, kai Krišna išeidavo ganyti karvių, gopės negalėdavo eiti kartu su Juo. Todėl pasilikusios namuose, gopės susiburdavo į atskiras bendraminčių grupeles (jose buvo gopės, kurios dalinasi ta pačia nuotaika), ir tuose bureliuose gopės aptarinėdavo širdį glostančius Krišnos žaidimus. Taip gopės laukdavo, kol ateis vakaras, ir jos išvys dulkes kylančias nuo karvių pėdų, bei išgirs švelnią Krišnos fleitos muziką.

Jei aiškinsime viską labai smulkiai, tai užtruks dvi dienas, tad Madhava Maharadžas tik palietė Venu-gitos temą.“

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas pakvietė Damodarą Maharadžą papasakoti apie Jagja-patnes, apeigas atliekančių brahmanų žmonas, o po to pakomentavo:]

„Matote, kokios aukštos kategorijos bhakti buvo Jagja-patnių širdyse. Jos tarė Krišnai: „Mes apleidome savo vyrus, savo namus, ir viską, ką turėjome, tačiau Tavo lotoso pėdų negalime apleisti. Norime būti Tavo mylimųjų gopių tarnaitės“. Taigi, Krišna suteikė joms malonę. Manau, jog gimusios ateityje, jos taps gopėmis ir Krišna jas priims. Jei norite bhakti, sekite Jagja-patnėmis.

Jau baigiame paskaitas [baigiasi ne tik Pietų Afrikos paskaitų ciklas, bet ir visas žiemos pamokslavimo turas]. Tie, kurie jau priėmė harinamos ar dikšos iniciaciją, taipogi tie, kurie priims iniciaciją rytoj, turėtų atminti visų Šrilos Rupos Gosvamio pamokymų esmę:

tan-nama-rupa-caritadi-sukirtananu-
smrtyoh kramena rasana-manasi niyojya
tisthan vraje tad-anuragi-jananugami
kalam nayed akhilam ity upadesa-saram

„Bhakta turi gyventi Vradžoje ir, sekdamas amžinaisiais Vradžos gyventojais, kuriems būdinga spontaniška meilė Šri Krišnai, be atilsio šlovinti ir atminti Šri Krišnos vardus, Jo pavidalą, savybes ir lilas, nuosekliai įtraukdamas į šią praktiką savo liežuvį ir protą. Tokia visų pamokymų esmė.“ (Šri Upadešamrita, 8 posmas)

Dabar paaiškinsiu žodžius bei frazes šiame posme.

„Tan nama“: “Nama” reiškia „šventi vardai“. Kokius vardus reikia kartoti? Govinda, Damodara, Madhava, Rasa-bihari, Radha-kanta, Gopi-kanta – šiuos aukščiausius Krišnos vardus.

„Tan nama rupa“: “rupa” reiškia „pavidalas“. Koks nuostabus yra Krišnos pavidalas:

barhapidam nata-vara-vapuh karnayoh karnikaram
bibhrad vasah kanaka-kapisam vaijayantim ca malam
randhran venor adhara-sudhayapurayan gopa-vrndair
vrndaranyam sva-pada ramanam pravisad gita-kirtih

„Šjamasundara įžengia į Vrindavanos mišką, lydimas Savo draugų piemenukų. Jo turbaną puošia povo plunksna, Jam už ausies kyšo geltona karnikaros gėlė. Jis dėvi spindinčius it auksas apdarus, o spalvinga girlianda, suverta iš penkių rūšių kvapnių miško gėlių, pavergia kiekvieno širdį. Taip Jis apreiškia Savo, kaip puikiausio šokėjo ir didžiausio meilės reikalų žinovo, pavidalą. Jo lūpų nektaras srūva pro fleitos skylutes ir šlovingi Jo fleitos dainos virpesiai aidi visose miško giraitėse. Apdainuodami Jo šlovę, piemenukai seka Jam iš paskos. Taip Šri Vrindavana-dhama, kuri žavi labiau už Vaikunthą, paskęsta džiaugsmo jūroje, vien nuo Jo pėdų prisilietimo.“ (Šrimad-Bhagavatam, 10.21.5)

Kaip gražu! Krišna paima į rankas fleitą ir priglaudžia ją prie Savo lūpų. Ką gi jis groja? Grodamas fleita, Jis taria šiuos vardus: „Gopi, gopi! Radhe, Radhe!“. Kartais Jo fleita šaukia Šjamali, Davali, Kavali ir Šjamalą, Krišnos karves. Tačiau Jis kviečia ne karves; Jis kviečia gopes.

Visą Jo nuostabų kūną apsivijusi vaidžajanti-mala. Jei visą pasaulio grožį sudėtumėme draugėn, manau, jis vis tiek negalėtų paliesti Krišnos pėdų grožio.

Kasturi-tilakam lalata-patale vaksah-sthale kaustubham
nasagre vara-mauktikam kara-tale venuh kare kankanam
sarvange hari-candanam sulalitam kanthe ca muktavali
gopa-stri-parivestito vijayate gopala-cudamanih

„Ant Jo kaktos išpiešta muskato tilaka,o ant krūtinės kabo Kaustubhos brangakmenis, ant jo nosies galiuko pūpso dailus perliukas. Jo lotoso rankos, padabintos apyrankėmis, laiko fleitą. Visas Jo kūnas išteptas čandanos pasta, perlų vėrinys puošia Jo žavų kaklą. Jį supa tarnai piemenukai. Visa šlovė Jam, kuris išsiskiria iš visų piemenukų it žibantis karūnos deimantas!“ (Šri Gopala Sahasra nama, 28 posmas) .

Koks nuostabus šis posmas! Tik gopės gali skanauti Krišnos namos (vardo), rupos (pavidalo), čaritadi (ir veiklos) saldybę.

Grodamas fleita, jis kvietė Radhą, Šjamalą, Lalitą, Višakhą, Čandrą bei kitas gopes,o jos, išgirdusios Krišnos kvietimą, paliko savo namus, tiesiog mesdamos į šalį tai, ką darė. Kai kurios gopės puošėsi, kitos andžana (kadžala) tebuvo pasidažiusios tik po vieną akį, tačiau jos visos išbėgo iš namų. Tos, kurios ruošė maistą, nieko nelaukusios, paliko svylančius patiekalus ir taip pat išbėgo pas Krišną. Skubėdamos pas Jį, kai kurios gopės užsidėjo papuošalus, skirtus tam tikroms kūno vietoms, ne ten, kur reikia. Nenustygdamos, tos, kurios rengėsi, išgirdusios fleitos šauksmą, pasileido į mišką pusiau apsirengusios, tempdamos savo apdarus iš paskos.

tan-nama-rupa-caritadi-sukirtananu-
smrtyoh kramena rasana-manasi niyojya
tisthan vraje tad-anuragi-jananugami
kalam nayed akhilam ity upadesa-saram

„Bhakta turi gyventi Vradžoje ir, sekdamas amžinaisiais Vradžos gyventojais, kuriems būdinga spontaniška meilė Šri Krišnai, be atilsio šlovinti ir atminti Šri Krišnos vardus, Jo pavidalą, savybes ir lilas, nuosekliai įtraukdamas į šią praktiką savo liežuvį ir protą. Tokia visų pamokymų esmė.“ (Šri Upadešamrita, 8 posmas)

„Tan nama rupa čaritadi“. Ši frazė nurodo meilius Krišnos vardus, Jo nuostabų pavidalą ir Jo veiklą, tokią kaip rasa-lilos šokis ir kiti žaidimai.

Kodėl Krišna apreiškė rasa-lilą? Jis norėjo, jog visas pasaulis žinotų: „Man pačios pačios brangiausios yra gopės, o Radha yra visų aukščiausioji tarp jų“. Krišna atliko rasa-lilą, norėdamas tai įrodyti.

Žodis „sukirtanau“ moko panardinti protą į Krišnos žaidimus ir liežuviu atlikti kirtaną. „Tisthan vradže“ reiškia „būnant vien Vrindavanoje“. Jei negalite būti Vrindavanoje fiziškai, tuomet būdami čia, Johanesburge, galite mąstyti: „Aš esu Vrindavanoje, čia teka Jamunos upė, Vamsivatos medis yra čia, Giriradža Govardhana yra čia, Krišna atliko čia rasa-lilą ir dar daugybę kitų dieviškųjų žygių. O, čia ir Radha-kunda, Šjama-kunda, Manasi Ganga“. Net jei esate Johanesburge, galite štai taip galvoti.“

Tačiau nebūkite Vrindavanoje nepriklausomai. Būkite prižiūrimi bet kurio tyro vaišnavo ir iš jo lūpų klausykitės apie nepakartojamą Krišnos pavidalą ir dieviškuosius žygius. Tokia yra visų pamokymų esmė.

Šruti raštuose yra mantra, kuri teigia: annam vai brahma* – grūdas (anna) yra tapatus aukščiausiai transcendentinei būtybei (brahma-vastu). Šruti reikia suprasti per vivad-rudhi-vritti, nuoseklų tiesioginės reikšmės studijavimą.

Jeigu mes tarsime, jog mantra paprasčiausiai nurodo bendrą žodžio “anna” [grūdo] reikšmę, tas tik dar labiau padidins mūsų troškimą mėgautis šiuo pasauliu ir dar labiau tolins mus nuo Krišnos, kas yra tipiška tokioms sąlygotoms sieloms, kaip mes. Grūdas [anna], kilęs iš materialios gamtos, niekaip negali būti laikomas transcendentine substancija [brahma]. Tačiau maistas, pasiūlytas Šri Hari, yra “brahma-vat-nirvikaram hi yatha visnu-stathaiva tat – nesiskiriantis nuo brahmos, nepaliestas jokios transformacijos; patsai Šri Višnu”.

Transcendentinė esybė tikrai yra brahma, kuri garso vibracijos pavidalu [šabda] yra priimama per ausis. Dėl tos priežasties tas garsas yra žinomas kaip šabda-brahma. Tokiu pat būdu, anksčiau minėtoje mantroje “anna-brahma” žodis “anna” gali reikšti tiktai hari-kathą, nes hari-katha suteikia sielai dvasinį pasitenkinimą ir peną bei pašalina sielos alkį. Jeigu mes priimsime transcendentinę anną, arba hari-kathą, mūsų siela atsigaus ir pagyvės, bręsdama į pilną žydėjimą. Vien tik šitai yra tiesioginis Bhagavano (Aukščiausio Dievo Asmens) prasadas arba malonė. Priimti hari-kathą kaip savo tikrąjį bhagavat-prasadą mes turėtume paversti savo tikslu.

Ši anna hari-kathos pavidalu tikrai yra Transcendentinė Būtybė [brahma], kadangi hari-katha yra Šri Hari. Tobulos filosofinės Vedų išvados patvirtina, jog žodžio “brahma” reikšmė yra priskiriama Viešpačiui Višnu. Praeities mahadžanai (didieji išminčiai) kartu su guru-varga (mokytojų seka), paversdami anna-kutos kalną į hari-kathą, priverčia Šri Šri Radha-Govindos mėgavimosi jutimus [go] išsiplėtoti [vardhana] nesibaigiančiai naujais būdais. Tokiu būdu jie garbino Šri Šri Radha-Govindą. Šiandien, sėkmę nešančią Šri Govardhano pudžos bei Annukuta mahotsavos dieną, vienintelis mūsų užsiėmimas yra šlovinti Šri Šri Radha-Govindą.

Šri Govardhanas yra geriausias Šri Hari tarnas. Hari-dasja-varja. Nors Govardhanas yra ašraja-vigraha, meilės Krišnai šaltinis, bhaktai jį laiko višaja-vigraha, tos meilės objektu. Kitaip sakant, Pačiu Krišna. Gandaki-šila arba šalagrama-šila yra tiesiogiai garbinama kaip Viešpats Narajana. Tokiu pat būdu Govardhano šilai yra lenkiamasi kaip Pačiam Krišnai. Govardhana-dharis (Šri Krišna, pakėlęs Govardhano kalną) ir Govardhana yra vienas ir tas pat Asmuo. Tačiau tas neprilyginamas stiprus godumas patenkinti Krišnos jutimus [go] yra žinomas kaip krišna-kama arba krišna-priti, iškelianti [vardhana] Jį į naujas ekstazės aukštumas, iš tikrųjų atspindi Govardhaną.

Vietoj to, kad atlikti pusdievių, tokių kaip Indra, garbinimą, mes privalome garbinti Govardhaną visais įmanomais būdais. Tokie yra tikrieji “Šrimad-Bhagavatam” pamokymai.

* Ruddhi-vritti reikšmė yra “tiesioginė arba pirmaeilė reikšmė”. Kai po šio termino seka būdvardis vidjat, jis tampa “ezoterine tiesiogine reikšme”.

//Paimta iš “The Rays of Harmonist”.