Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Guru’

[II dalis.] Savo ausimis iš kitų mes girdime, jog Krišna yra nepaprastai patrauklus ir saldus, ir jog Jis yra pats geriausias. Toks klausymasis yra be realizacijos, dėl to mes galime pasirinkti tikėti tokiais žodžiais arba netikėti. Tie, kas tiki, galbūt pasieks Jį dedami pastangas, tačiau tie, kas netiki, nepasieks Jo niekada. Ar tai ne tiesa? Ką dėl to turi daryti tie, kas rimtai stengiasi?

tasmad gurum prapadyeta / jijnasuh sreya uttamam
sabde pare ca nisnatam /  brahmany upasamasrayam

Bet kuris asmuo, rimtai siekiantis tikrosios laimės, turi ieškoti tikro dvasinio mokytojo ir atsiduoti jam priimant įšventinimą. Tokio dvasinio mokytojo kvalifikacija yra ta, jog jog jis turi suvokti galutines šastrų išvadas per apsvarstymus ir diskutavimą bei turi galią įtikinti kitus šiomis išvadomis. Tokios asmenybės, galutinai priėmusios prieglaudą pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį ir nuošalyje palikusios visus materialius sumetimus, turi būti priimti kaip tikri dvasiniai vadovai.

Šrimad-Bhagavatam (4.29.55)

Jeigu mes norime Krišną, mes turime atsiduoti asmeniui, turinčiam pilną žinojimą apie Jį ir kuris yra paskirtas mokyti kitus apie Jį. Toks asmuo yra Gurudeva. Gurudeva gali paaiškinti Krišną mums, kadangi jis yra nepaprastai brangus Jam ir yra Jam tarnaujantis. Gurudeva yra Krišnos labai intymi galia. Ir kol mes neatsiduosime Gurudevai, tol mes nepažinsime Krišnos saldumo. Tokia yra priežastis, kodėl mes nemėgstame Krišnos, arba neturime jam ruči.

maya-mugdha jivera nahi svatah krsna-jnana
jivere krpaya kaila krsna veda-purana

Salygota siela negali pažadinti savo Krišnos sąmonės savo pastangomis. Tačiau savo bepriežstinės malonės dėka Krišna sudėjo Vedinę literatūrą bei jos priedą – Puranas.

Čaitanja-Čaritamrita, Madhya 20.122

Šiame savo lygyje mes esame tiek apimti majos, jog visiškai neturime jokio žinojimo apie Krišną. Kas per toks yra Krišna? To mes negalime paaiškinti. Mes neturime jokios idėjos kas Jis yra. Žmogus, apimtas majos, neturi jokio supratimo, kas yra Krišna arba Dievas. Jis negali to matyti. Jis gali matyti lėktuvą, gali matyti kaip jis veikia ir gali paiiškinti tai kitiems. Bet jis negalės paaiškinti kas yra Krišna, kadangi jis neturi jokių žinių apie Jį.

Kodėl mes taip gerai išmanome apie materialius dalykus, bet ne apie transcendentinius? Krišna, prema, bhakti – visi jie yra transcendentiniai. Kol mes neatsiduosime transcendentinei asmenybei, tol mes negalėsime sužinoti apie transcendentinę realybę. Tad-vijnanartham sa gurum evabhigaccet, “Kad įgyti transcendentinį žinojimą, tam reikia priimti tikrą dvasinį mokytoją (Mundaka Upanišada 1.2.12). Mūsų raštai pateikia tokį nurodymą. Kas nori pažinti Krišną, tas turi kreiptis į tą, kas pažįsta Krišną. Toks asmuo yra Gurudeva, Dieviškas Mokytojas.

Brangūs broliai ir seserys,
Visi Viešpaties Krišnos Bhaktos ir Draugai!
Priimkite mano dandavatus.

Šri Šri Guru Gaurangau Džajatah!

Nuo rugpjūčio 4 iki 11 dienos netoli Maskvos, etniniame centre “Etnomir” vyko šeštas Rusijos (o tiksliau – rusakalbių) mūsų mylimo Šrilos Gurudevo, Om Višnupados Parivradža-kačiarja-varja Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo harikathos festivalis.

Šrila Gurudevas festivalyje Maskvoje 2010

Mūsų (ir ne tik!) sangos rusakalbiai bhaktos jau senai laukė šio festivalio. Paskutinis Šrilos Gurudevo festivalis šioje pasaulio dalyje vyko Odesoje 2008-jų metų rugsėjį.

Ir štai 2009-iais Kartikos metu įvyko stebuklas – buvo suplanuotas festivalis pamaskvėje 2010-jų metų rugpjūtį! Tai turėjo būti šeštas bhakti-jogos festivalis rusakalbiams bhaktoms vykstąs vadovaujant Šrilai Gurudevui! Kartikos metu ir prasidėjo festivalio organizavimas.*

Taip pat su Šrila Gurudevu (Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamiu Maharadžu) bhakti-jogos festivalyje Maskvoje dalyvavo Šripad BV Madhava Maharadžas, Šripad BV Padmanabha Maharadžas, Šripad BV Nemis Maharadžas, Šripad Šuddhadvaitis Maharadžas, Šripad BV Damodara Maharadžas, Šripad Giri Maharadžas, Svamis BV Sadhu, Šripad BV Prakašatma Prabhu (Šrilos BV Svami Prabhupados mokinys iš Prancūzijos), Šrimati Šjamarani Didi, Džagad-mohini didi (Šrilos Gurudevo knygų vertėja į rusų kalbą pastoviai gyvenanti Vrindavanoje) ir kiti vyresnieji bhaktos.

Festivalio pradžia buvo gana netikėta. Festivalis, kaip ir buvo skelbiama anksčiau, turėjo vykti Maskvos apskrityje Ruzos rajone esančiame pensionate “Sosnovaja roščia”. Tačiau prieš pat festivalio atidarymą dėl Rusijos prezidento paskelbtos nepaprastosios padėties, kurios priežastimi tapo gausūs gaisrai Maskvos apskrityje, į pensionatą atvyko priešgaisrinės apsaugos komisija. O prieš tai buvo ir dar kitas patikrinimas iš san. epideminės stoties. Dėl nesenų tragiškų nutikimų Eiske (dėl vadovų neapdairumo stovykloje nuskendo keli vaikai) ir nepaprastosios padėties, dėl gaisrų pamaskvėje, reikalavimai vaikų poilsiavietėse ir sanatorijose tapo labai griežti. Skaitykite toliau čia »

Iš Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo knygos “Slaptingos Bhagavatam tiesos”, skyriaus “Prinokęs vaisius“:

Šrimad Bhagavatam 1.1.3:

nigama-kalpa-taror galitam phalam śuka-mukhad amrta-drava-samyutam

pibata bhagavatam rasam alayam muhur aho rasika bhuvi bhavukah

„O, daug prityrę išminčiai, ragaukite Šrimad-Bhagavatam – nunokusį troškimų medžiui prilygstančios Vedų literatūros vaisių. Bhagavatam sklinda iš Šri Šukadevos Gosvamio lūpų, todėl šio vaisiaus skonis dar skalsesnis, nors ir taip jo nektariškomis sultimis mėgavosi visi, taip pat ir išsivadavusios sielos.“

Nigama-kalpa-taror reiškia, kad visos Vedos, Upanišados, Šrutis, Mahabharata bei Ramajana, sudėtos kartu prilygsta kalpataru, transcendentiniam troškimų medžiui. O Šrimad-Bhagavatam yra pats gardžiausias šio medžio vaisius. Jei paragausi šaknų, saldumo nepajusi. Taip pat ir kramtydamas lapus bei šakeles saldaus skonio nepatirsi – net jei atsikąsi vaisiaus, kuris dar neprinokęs. Tik kai subrendęs vaisius visiškai nunoksta, ir kai jo paragauja kvapo priviliotos gegutės ar papūgos – tik tada skonis tampa neprilygstamai saldus.

Šrimad Bhagavatam yra pats gardžiausias troškimų medžio vaisius.

Visas Vedas ir Upanišadas galima palyginti su medžiais. Galite joms tarnauti skaitydami ar klausytis jų atpasakojimo ir sekti jose pateiktais nurodymais, tačiau vis tiek nepajusite saldumo. Visose Puranose neatrasite saldumo. Net Ramajanoje ir Mahabharatoje rasite visai nedaug saldumo. Net jei savarankiškai skaitysite Šrimad-Bhagavatam, saldumas nepasirodys. Kodėl taip yra? Nes vaisiaus nebus paragavusi papūga ar gegutė. Šių paukščių snapeliuose yra kažkokia medžiaga, kurią jos perduoda vaisiaus minkštimui, ir šis įgauna ypatingą skonį. Todėl sakoma: yaha bhagavata pada vaisnavera sthane – norintis suprasti Šrimad-Bhagavatam privalo kreiptis į save realizavusį Vaišnavą ir iš jo klausytis (Čaitanya Čaritamrita 5.131).

Šrimad-Bhagavatam mus pasiekė per guru-paramparą iš Paties Šri Krišnos. Kas yra Šri Šukadeva Gosvamis? Jis yra Šrimati Radhikos papūga. Savo paties akimis jis regėjo visus dieviškuosius Krišnos žaidimus ir ragavo juos savo pojūčiais bei intelektu. Neskaitęs Šrimad-Bhagavatam tokio tyro rasika ir bhavuka bhagavatos draugijoje, iš tikrųjų negali paaiškinti šio šventraščio prasmės. Negalės paragauti nektaro. [pullquote]Kas nedalyvauja šiame procese, t.y. kas neskaitė ar negirdėjo Šrimad-Bhagavatam mokytojų-mokinių sekoje ir taip pats netapo rasika bei bhavuka, tas negalės nei prisiliesti prie Šrimad-Bhagavatam prasmių, nei jų paaiškinti kitiems.[/pullquote] Jis tik tars žodžius – nors, aišku, tai žalos niekam neatneš. Kitaip tariant, jis pateiks paaiškinimus, tačiau vaisius skirsis nuo to, kurį Parikšitui Maharadžui bei kitiems klausytojams perdavė Šri Šukadeva Gosvamis.

Yra ir tokių bhaktų, panašių į Šukadeva Gosvamį, kurie išnagrinėjo Šrimad-Bhagavatam savo gurudevos bendrijoje ir kurie patys yra rasika bei bhavuka, tačiau šio šventraščio prasmių pilnai paaiškinti kitiems negali. Kodėl taip yra? Aiškindami tam tikras jo ištraukas jie nualpsta, nes atsimena dieviškuosius Krišnos žaidimus. Netekę sąmonės jie nė žodžio nebegali pratarti. Jei Patsai Krišna ateitų pabandyti paaiškinti šios knygos prasmes, Jis nualptų Pats pirmasis. Šri Čaitanja Mahaprabhu irgi negalėjo kalbėti apie Šrimad Bhagavatam, todėl kartais klausydavosi jos iš Šrilos Gadadharos Pandito lūpų. O kai Radhika išgirsta kad ir pirmuosius pirmojo Šrimad-Bhagavatam skyriaus žodžius, janmady asya yatah – kas nutinka tuomet? Atsiminusi Krišną Ji iš karto nualpsta. Taigi Ji taip pat nesugebėtų nieko paaiškinti.

Šukadėva pateikia Šrimad Bhagavatam susirinkusiems Rišiams

Ir Gadadhara Panditas nesiliaudavo verkęs, tačiau šiuo atveju viskas buvo suplanuota taip: kadangi Mahaprabhu troško klausytis jo pasakojimų, Jogamaja neleido jam apalpti. Radha ir Krišna gali dovanoti ypatingą malonę, kaip kad prieš grįždami į Savo aprakata-lilą (neapreikštuosius dieviškus žaidimus). Jie praliejo malonę Šukadevai Gosvamiui. Jam paliepė: „Dar pasilik šiame pasaulyje. Mes jau iškeliaujame, bet tu turi dar šiek tiek pasilikti. Suteikiam tau malonę, – sugebėjimą visiems paaiškinti Šrimad-Bhagavatam neapalpstant. Gali būti, kad neteksi sąmonės, kuomet atsiminsi Mane ar Radhiką, kalbėdamas apie Brahmara Gitą ar rasa-lilą – taigi stenkis šias temas praleisti. Niekada tiesiogiai neištark nei Mano, nei Radhikos vardų. Tramdyk savo jausmus. Iš mudviejų sklis ypatinga malonė, kurios dėka ir galėsi paaiškinti Šrimad-Bhagavatam. Kitaip tą padaryti būtų labai sunku. Be galo sunku.“

Ir dar vienas dalykas:

gurau gosthe gosthalayisu sujane bhusara-gane
sva-mantre sri-namni vraja-nava-yuva-dvandva-sarane
sada dambham hitva kuru ratim apurvam atitaram
aye svantar bhratas catubhir abhiyace dhrta-padah

„O brangus brolau, o paikas prote! Parpuolęs prie tavo pėdų, nuolankiai meldžiu tavęs gražiausiais žodžiais: „Nugalėk puikybę ir pažadink savyje taurią ir nenutrūkstamą rati Šri Gurudevai, Šri Vradža-dhamai, Vradžos gyventojams, vaišnavams, brahmanams, savo dikša mantroms, Aukščiausiojo Viešpaties Šventajam Vardui ir amžinai jaunai Dieviškajai Vradžos Porai Kišora-Kišorei, Šri Šri Radha-Krišnai.“ (Šri Mana-šikša, 1 posmas)

Šrila Raghunatha Dasa Gosvamis

„Kuru ratim“: Būkite prisirišę prie šikša ir dikša guru, labiau prisirišę negu šradhos pakopoje, labiau nei ašakti pakopoje ir dar stipriau nei rati pakopoje (kai rati reiškia bhava-bhakti). Rati (kai ji reiškia premą, tyra meilę) visiems šiems išvardintiems dalykams turėtų apsireikšti bhaktos širdyje.

„Gosthe“ nurodo Vradžos gyventojus. Visuomet atminkite: kai Krišna gyvena Nandagone, Gokuloje ir Vrindavanoje ir jį supa gopos ir gopės, – Jis atlieka daugybę dieviškųjų žygių. Tie, kurie ten gyvena – Nanda Baba, Motina Jašoda, gopos, gopės, povai, elniai – visi šie gyventojai nuolatos atmena Krišną su didžiule meile.

„Šri namne“: Su tvirtu tikėjimu kartokite harinamą, kurią Gurudeva jums davė, mąstydami: „Šie vardai – tai Pats Krišna“. Krišna ir Jo vardai nesiskiria vienas nuo kito, tad kartokite juos su nepalaužiamu tikėjimu. Šie vardai gali išpildyti visus jūsų troškimus netgi labiau, nei Krišna gali tai padaryti.

Kartokite ne mažiau kaip šešiolika ratų. Geriau kartokite daugiau nei šešiolika. Šis kartojimas gali išgelbėti jus nuo gimimo ir mirčių verpeto šiame pasaulyje.

„Sva-mantre“ kalba apie jūsų dikša mantras. Kartokite savo mantras tris kartus per dieną. Jei negalite kartoti vidurdienį, tuomet kartokite dukart ryte ( vieną mantrą už rytą ir vieną už vidurdienį), ir tuomet dar vieną vakare. Kartokite kasdien. Nebūkite silpni.

Ir medituokite remdamiesi šiuo posmu:

na dharmam nadharmam sruti-gana-niruktam kila kuru
vraje radha-krsna-pracura-paricaryam iha tanu
saci-sunum nandisvara-pati-sutatve guru-varam
mukunda-presthatve smara param ajasram nanu manah

„O prote! Vedos ir Šruti pasakoja apie dharmą ir adharmą. Atmesk jas ir visa širdimi atsidėk Šri Šri Radha-Krišnos Jugalos meilės tarnystei čia, Vradžoje, nes Šruti nedvejodamos skelbia juos esant aukščiausiuoju garbinimo objektu ir Absoliučia Tiesa. Visad atmink Šri Šačinandaną Šri Čaitanją Mahaprabhu, paveldėjusį Šrimati Radhikos gymį ir jauseną. Matyk jį kaip tapatų Nanda-nandanai, o Šri Gurudevą visada prisimink kaip brangiausią Šri Mukundos tarną.“ (Šri Mana-šikša, 2 posmas)

Šiame posme Šrila Raghunatha dasa Gosvamis moko savo protą užuot užsiėmus religija ar nereligija, atsidėti vien tarnystei Radhai ir Krišnai. Jis moko mus, kaip įteigti savo protui, jog Šrimati Radhika yra mūsų garbinama Dievybė, o Krišna yra mūsų Svaminės, Radhikos, mylimasis. Nesistenkite užmegzti tiesioginius santykius su Krišna, kadangi gali iškilti ir troškimas patenkinti jusles. Būkite su tuo atsargūs. Medituokite Šri Guru asmeninę veiklą ir jo pamokymus. Medituokite Gurudevą kaip krišna-pretšhą, patį mylimiausią Krišnai.

saksad-dharitvena samasta-sastrair
uktas tatha bhavyata eva sadbhih
kintu prabhor yah priya eva tasya
vande gurh sri-caranaravindam

„Visi šventraščiai skelbia, kad Šri Gurudeva yra sakšat hari, Šri Hari energijos įsikūnijimas, todėl visi šventieji laiko dvasinį mokytoją Viešpaties atstovu, nesiskiriančiu nuo Jo Paties. Šri Gurudeva toks brangus Viešpačiui, todėl yra jo slaptas patikėtinis (ačhintya-bhedabheda-prakaša-vigraha) – nesuvokiamai skirtinga ir kartu nesiskirianti nuo Jo šlovinamo Viešpaties apraiška. Aš aukoju savo maldas jo lotoso pėdoms.“ (Šri Guruvaštakam, 7 posmas)

Laikykite guru Krišnos, Hari, apraiška. Jis turi visas savybes, kurias turi Krišna, tačiau visuomet mąsto: „Aš – Krišnos tarnas“.

yasya prasadad bhagavat-prasado
yasyaprasadanna-gatih kuto ‘pi
dhyayam stuvams tasya yasas tri-sandhyam
vande guroh sri-caranaravindam

„Tik Šri Gurudevo prielankumo dėka galima gauti Krišnos malonę, be jo malonės gyvosios būtybės negali tobulėti ir išsivaduoti. Medituodamos triskart per dieną į Šri Gurudevos šlovę ir rečituodamas stava-stuti, aš aukoju maldas jo lotoso pėdoms.“ (Šri Gurvaštakam, 8 posmas)

Gurudevos prasadas, jo malonė yra viskas. Be guru malonės, nėra ko ir kalbėti apie dvasinę pažangą. Nors jau palieku Johanesburgą ir keliauju į Navadvipą ir Vrindavaną, visuomet taip galvokite ir tai praktikuokite; ir jūsų gyvenimai taps sėkmingi.