Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Guru’

[Tęsinys] Šri Bhagavanas, būdamas nepaprastai maloningas, praplėčia Savo žaidimų ratą apsireikšdamas kaip Šri Guru. Tokiu pačiu būdu Šri Guru suvaidina savo išėjimą iš materialaus pasaulio tam, kad įeiti į amžinus Krišnos žaidimus. Vienintelis tokio elgesio pagrindas yra skatinti pilną savo pavaldinių atsidavimą bei jų prisirišimą. Tie, kam pakankamai pasisekė priimti prieglobstį pas rūpanuga-guru per jo akivaizdų buvimą šiame pasaulyje, patiria vis labiau ir labiau augantį prisirišimą prie jo ir norą tarnauti jam. O po jo išėjimo į aną pasaulį, jų prisirišimas toliau auga keleriopai. Galų gale mokinio išsiskyrimo ugnis ima intensyvėti diena po dienos; vien tiktai to bus pakankama, kad bhakti bhadžanas išliktų gaivus ir visiškai nesenstantis.

Bhadžana yra dviejų rūšių. Pirmoji yra atliekama kartojant Vardus ir prisimenant išsiskyrimo žaidimus (vipralambha-lila), o antroji yra atliekama prisimenant susitikimo žaidimus (sambhoga-lila). Nors gopės ir Vradžavasiai teikia pirmenybę susitikimui su Krišna, Jis žaidžia su jais/jom priversdamas Vrindavano gyventojus mėgautis vipralambha-rasa.

Sadhaka privalo kultivuoti išsiskyrimo nuo Krišnos nuotaiką galvodamas štai taip: “Aš nematau Krišnos, nematai Šrimati Radhikos nei Vrindavano. Aš nesuvokiu nieko ir nesugebu pasitarnauti savo Gurudevui.”

Intensyvaus Išsiskyrimo Aukštumos

Raghunatha Dasa Gosvamis man parodė, kaip jausti išsiskyrimą nuo Krišnos, ypač nuo Šrimati Radhikos. Sadhaka turėtų būti paniręs į tokius jausmus. Šrila Raghunatha Gosvamis taip pat raudojo jausdamas išsiskyrimą nuo savo šikša-guru: “Aš esu toks nenusisekėlis! Iš pradžių Šri Čaitanija Mahaprabhu paliko šį pasaulį, palikęs mane. Tada aš gyvenau Šri Svarūpos Damodaro bendrijoje, tačiau po kurio laiko jis taip pat paliko šį pasaulį. Po kurio laiko man pavyko įsikibti į Šri Gadadharos Pandito lotoso pėdas, tačiau jis taip pat iškeliavo. Nuo tos dienos kiekviena vieta ir kiekviena dulkelė Džagannatha Puryje man primena Šri Čaitaniją Mahaprabhu, Svarūpą Damodarą, Gadadharą Panditą ir jų palydovus. Dėl tos priežasties aš palikau Purį ir atkeliavau į Vrindavaną.”

Vradžioje Šrila Raghunatha Dasa Gosvamis atliko bhadžaną Radha-kundoje Šrilos Rūpos ir Šrilos Sanatanos Gosvamių bendrijoje. Kai Šrila Rūpa Gosvamis įėjo į neapreikštas lilas, Šrila Gosvamis vėl raudojo, jausdamas išsiskyrimą nuo jo:

sunayate maha-gostham girindro ‘jagarayate
vyaghra-tundayate kundam jivatu-rahitasya me

Šri Prarthana-asraya-catur-dašakam (11)

Dabar, kai aš likau vienas pats be asmens, kuris palaikytų mano gyvybę, Vradžos žemė atrodo visiškai tuščia ir apleista. Govardhano Kalnas atrodo tarsi didžiulis smauglys, o Radha Kunda tapo panaši į plačiai išžiotus tigro nasrus.

[Tęsinys] Kas praktikuoja bhakti, tiems yra savaime natūralu atlikti bhadžaną išsiskyrimo jausme nuo Krišnos. Šringara-rasos bhaktai, kurie laiko save labiausiai kritusiais, iš visos širdies šaukiasi dina-dayardranathos Krišnos, visų skurdžių Valdovo.

Tiktai trys asmenys galėjo ragauti šį posmą: Pati Šrimati Radhika, Šrila Madhavendra Puris bei Šriman Mahaprabhu (kuris yra Krišna, padengtas Šrimati Radhikos kūno spalva bei sentimentais). Kad apreikšti šią šloką, Šrila Madhavendra Puris, amžinas Šrimati Radhikos pasekėjas, paniro į mathura-virahinės Šrimati Radhikos emocijas.

yugaytam nimesena
caksusa pravrsaytam
sunayatam jagat sarvam
govinda-virahena me

Šri Šikšaštaka (7)

O sakhi, išsiskyrime nuo Krišnos netgi viena akimirka atrodo tęsiasi amžius. Tarsi liūties srovės iš mano akių liejasi ašaros, ir visas pasaulis atrodo tuščias.

Šrila Raghunatha dasa Gosvamis knygoje Vilapa-kusumandžali (102) rašo:

asa-bharair amrita-sindhu-mahayih kathancit
kalo mayati-gamitah kila sampratam hi
tvam cet krpam mayi vidhasyasi naiva kim me
pranair vrajena ca varoru bakarinapi

O Varoru (mergelė, turinti gražias šlaunis), pilnas vilties aš visą laiką laukiu, kada galėsiu tau pasitarnauti. Jeigu tu nesuteiksi man savo malonės, kokią vertę tada turės šis gyvenimas, Vradžos žemė ir Krišna, Bakos priešas?

Be Šrimati Radhikos malonės nėra įmanoma pasiekti Šri Krišnos. Tačiau kai širdis ima nekantriai šauktis Jos malonės, tada Radhanathos Šri Krišnos malonė tampa lengvai prieinama.

Šri Gurudevas yra tapati Šrimati Vrišabhanu-nandinės, ašraja-tattvos (tie, kurie nešioja meilę Krišnai) deimanto, manifestacija. Šrila Gurudevas ekspertiškai įsisavina būdus, išgalvotus sakhių, kaip tarnauti Dieviškajai Porai Jų transcendentiniuose žaidimuose, kupinuose meilės. Dėl tos priežasties jis yra nepaprastai brangus Šri Radhai ir Krišnai. Kaip kas nors galėtų įgyti Šri Krišnos malonę, jeigu jis/ji neįgauna tokio lygio guru malonės? Dėl tos priežasties tie, kurie visada ieško Šri Guru prieglaudos, patirs intensyvias išsiskyrimo bangas nuo jo tada, kai guru nebebus kartu su jais materialiame pasaulyje, ir tos bangos tikrai pasieks aukščiausią svarbą.

Hong Kongas, kovo 9 d., 2008 metai. Klausimai ir atsakymai po rytinio pasivaikščiojimo.

[Mokinys:] Kažkas minėjo, jog tiktai sadhana-siddha atsidavę (tie, kurie kažkada buvo sąlygotom sielom, tačiau praktikuodami sadhana-bhakti pasiekė tobulumą) gali suteikti malonę, tačiau ne nitja-siddha (nitya-siddha) Vaišnavai (tie Viešpaties palydovai, kurie niekada nebuvo sąlygotom sielom).

[Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas:] Kaništha bhaktas pasakys: “O, jis yra Guru; aš tave pristatysiu pas jį”. Jis yra tarsi vartma-pradaršaka guru (tas, kuris parodo kelią ir atveda pas guru). Madjama-adhikaris (madhyama-ahikari) visiems padės pasakodamas hari-kathą. Jis turi keturias pareigas. Jis gali padėti daugiau, negu siddha.

Galvoti, kad vien tiktai sadhana-siddha gali suteikti malonę. Ne vien tik sadhana-siddhos padeda kitoms sieloms.

[Mokinys:] Šrila Bhaktisiddanta Sarasvatis Thakuras yra siddha. Jis niekada nebuvo sąlygotas, tačiau vis tiek visada padėjo kitiems. Mes galime sakyti, kad jis yra nitja-siddha. Šrila Rūpa Gosvamis bei Šrila Sanatana Gosvamis niekada nebuvo sąlygotom sielom, tačiau jie taip pat atėjo padėti kitiems.

[Šripad Madhava Maharadžas:] Jie atėjo Krišnos troškimo valia.

Ištrauka iš BV Vana Maharadžo kathos 2002 10 9

Kartą Šrila Gurudevas pasakė: “Brahmačariai galvoja, kad jeigu jie neturi jokios tarnystės, tuomet jie jaučiasi laimingi. Jie slepiasi kažkur. Jie galvoja, kad kai neturi jokios tarnystės, tuomet yra smagu; tiesiog valgai prasadą ir miegi ir pan. Tai yra geriausia tarnystė. (atsidavusieji juokiasi ). Kokia tarnystė ? Kokia yra mūsų brangiausia tarnystė? Maha prasade govinde namo brahmane vaisnave… Prasada-seva. Kitos sevos yra labai sunkios. Bet prasada-seva… Tai juk tarnystė Krišnai. Taigi, tokia iš tikrųjų yra mūsų padėtis. Aš noriu atlikti tik prasada-sevą, aš nenoriu atlikti jokios kitos tarnystės. Kitos tarnystės yra labai varginančios. Bet prasada-seva yra tikras malonumas”.

Šrila Gurudevas papasakojo istoriją.

Vieną dieną dvasinis mokytojas savo mokiniui paaiškino: ”Šventas Vardas yra transcendentinis. Šastros šlovina įvairių rūšių bhakti, bet Švento Vardo kartojimas laikomas pačia geriausia tarnyste. Šuddha-bhakti. Šastra paaiškina 64 atsidavimo tarnystės rūšis. Bet kuri iš jų visų yra pati geriausia? Švento Vardo kartojimas.” Skaitykite toliau čia »

Oklandas, Naujoji Zelandija: 2008 m. sausio 9 d.

[Mokinys:] Jūs jau keletą kartų minėjote, kad jeigu mes meldžiamės Lalitai, Višakhai ar Giriradža Govardhanui, jie mūsų negirdi, kadangi mes nesame šaranagatos (atsidavę Vaišnavai). Jeigu aš meldžiuoi Šrilai Bhaktivinodai Thakurui, kuris yra arčiau mūsų negu Lalita ar Govardhanas – girdi jis mus ar ne? Kas klausosi mūsų maldų iš tų, kuriems mes meldžaimės?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Gurudeva.

[Mokinys:] Tiktai Šrila Gurudevas mus girdi – nesvarbu kam mes besimelstume?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Gurudevas girdi jus ir maloningai viską pasako Krišnai. Krišna negirdi jūsų maldų, nes Jis visada yra užsiėmęs Savo žaidimais su gopėmis.

[Mokinys:] Tačiau jeigu mes melsimės Šrilai Bhaktivinodui Thakūrui arba Šrilai Svarūpai Damodarai, kurie yra arčiau mūsų. Ar jie girdi? Skaitykite toliau čia »