Tyra Bhakti .lt

[Pabaiga] Šrila Narajana Maharadžas: Prisiminkite tą iki pat gyvenimo pabaigos.

Kitas posmelis:

samsara-sindhu-tarane hrdayam yadi syat
samkirttanamrta-rase ramate manas cet
premambudhau viharane yadi citta-vrttir
mayapurakhya-nagare vasatim kurusva

„Jei širdyje puoselėji troškimą persikelti per materialios egzistencijos vandenyną, jei trokšti paragauti šventojo vardo nektaro ir nekantrauji džiaugtis premos vandenynu, tuomet tau būtina apsigyventi Šri Majapuro mieste.

(Šrilos Prabhodhananda Sarasvačio Thakūro Šri Navadvipa-šatakam, 9 posmas)

Laikas nuo laiko skaitykite Šri Čaitanja-čaritamritą – nuo pradžios iki galo, lygiai taip pat – ir Šrimad-Bhagavatam. Nors visą dieną su atsidavimu tarnaujame, bet turime atrasti šiek tiek laiko – dienos ar nakties metu – raštų studijavimui. Šrila Rūpa Gosvamis ir Šrila Sanatana Gosvamis miegodavo tik vieną praharą (apie tris valandas), o kartais nesudėdavo bluosto ištisą parą. Šri Čaitanja Mahaprabhu nemiegojo visiškai – nei dieną, nei naktį. Mes irgi turime pasistengti apriboti savo miego valandas.

Ir jaunystėje, ir priėmęs sanjasą, iki pat septyniasdešimt penkerių niekada nemiegojau dienos metu. Eidavau į mūsų Matho (šventyklos, pamokslavimo centro) sodą, arba į parką – net per didžiausius karščius – ir skaitydavau šventraščius. Stenkitės elgtis taip pat. Skaityti toliau »

Sausio 4 diena:

naham vipro na ca nara-patir napi vaisyo na sudro
naham varni na ca grha-patir no vanastho yatir va
kintu prodyan nikhila-paramananda-purnamrtabdher
gopi-bhartuh pada-kamalayor dasa-dasanudasah

(Padyavali, 74):

„Nesu nei brahmanas (šventikas ar Vedų žinovas), nei kšatrijas (karys ar administratorius), nei vaišijas (žemdirbys ar prekeivis), nei šudra (paprastas darbininkas). Nesu brahmačaris (celibato besilaikantis mokinys), grihasta (sukūręs šeimą), vanaprastha (palikęs šeimyninį gyvenimą) nei sanjasis (visiškai atsižadėjęs). Transcendentalus šiam grubiam bei subtiliam kūnams – esu gopių valdovo Šri Krišnos tarno tarno tarnas – Šri Krišnos, kuris yra galutinis kiekvienos esybės prieglobstis, kupinas dvasinės palaimos beribis nektaro vandenynas.‟

Šrila Narajana Maharadžas: Ar tu amerikietis?

Bhakta: Ne.

Šrila Narajana Maharadžas: Anglas?

Bhakta: Taip.

Šrila Narajana Maharadžas: Šis posmas sako, kad tu nesi anglas. Neturėtumei laikytis įsikibęs jokios pasaulietiškos tapatybės. Taigi, kas tu esi? Skaityti toliau »

[Pabaiga] Šiame šiandieniniame pasaulyje daugelis dharmų, anot „Šrimad-Bhagavatam“, yra kaitava-dharmos, apgaulingos religijos. „Šri Čaitanja Bhagavata“ taip pat teigia: „pṛthivīte dharma nāme yata kathā cale, bhāgavata kahe tāhā paripūrṇa chale – visos pasaulinės idėjos, besiremiančios religijomis, atitinkamai pagal „Šrimad-Bhagavatam“, yra nieko kito daugiau, kaip apgavystė.“

Anitja-dharma yra ta dharma, kurioje malda gauti sviestui bei duonai yra aukščiausias Viešpaties garbinimo būdas; kurioje asmuo gali pakeisti savo moralinį elgesį iš Hindu į Islamą, Budizmą, Krikščionybę ir atgal į Hinduizmą; kurioje asmuo, savo kūną laikydamas tikrąja siela, bando atsikratyti kūniškų ligų; kurioje žmonės yra maitinami kitčariu (koše) su klaidinga pažiūra, jog jie yra vargšai; kurioje statomos ligoninės bei ateistiniai lavininmosi centrai manant, jog tai yra aukščiausia tarnystė Dievui; kurioje galvojama, jog nitja-dharma, anitja-dharma bei visa kita dharmų įvairovė yra visos vienodos bei tos pačios; kurioje nitja-dharma yra apleidžiama vardan sekularizmo (kova už mokyklos atsiskyrimą nuo bažnyčios); kurioje vardan meilės pasauliui yra aukojami visiškai niekuo dėti gyvūnai bei paukščiai; kurioje tarnaujama žmogui bei tautai – visa tai yra anitja-dharmos. Nė viena iš šių veiklų nesuteiks labo pasauliui.

Tačiau jeigu mes nitja-dharmą laikysime šventykla – kitaip pasakius, mūsų aukščiausiu tikslu – tada mes dalinai priimsime ir kitas dharmas, bet tik kaip laiptus nitja-dharmos šventyklai pasiekti. Kur tos kitos dharmos prieštarauja viena kitai arba visiškai užgožia nitja-dharmą, ten jas reikia visiškai atmesti. Moralumas, žmogiškumas arba pasaulinė meilė bei nitja-dharmos yra visiškai beprasmiai ir neverti jokio šlovinimo. Vienintelis moralumo arba žmogiškumo tikslas yra pasiekti krišna-premą, arba meilę Krišnai.

Jeigu ši nitja-dharma turi vieną vienintelį tikrą atlikėją, kuris palaiko hari-sankirtanos liepsną degančią, tada jo/jos šalis, luomas ar visuomenė niekada nebus sunaikinti, netgi tada, jeigu ta šalis bus pavergta kitos šalies, jos turtai išplėšti, jos raštai sudeginti ir jos kultūra bei gerovė sunaikinti. Ši sankirtana suteikia amžiną gerovę pasauliui, šalims, luomams ir žmonėms.

Čia aš baigiu savo lekciją, kartodamas paskutinį Šri Krišnos, dharmos įsteigėjo, nurodymą, randamą „Gitopanišadoje“ (18.66):

sarva-dharmān parityajya
mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja
ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo
mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ

“Visiškai atsisakyk kūno bei proto dharmų ir atsiduoki vien tiktai Man. Aš tave išlaisvinsiu nuo visų nuodėmingų reakcijų. Nebijok.”

Versta iš žurnalo “The Harmonist”, numerio 12, kuris buvo 2003 metų Gaura Purnimos ledinys.

Tridandisvamis Šri Šrimad B.V. Narajana Maharadžas
2008 m. vasario 6 d., Murwilumbah, Australija

Šri Krišna tarė:
- Brangusis Udhava, keliauk po visą pasaulį be jokio prisirišimo. Šlovinki Mane, pasakok visiems apie Mano šlovę bei saldžias Mano pramogas. Tačiau atsimink vieną dalyką: labai atsargiai elkis su moterimis. Prisirišimas prie priešingos lyties dėl juslių patenkinimo panašus į degimą liepsnose. Gerbk moteris kaip savo motiną, dukrą ar seserį. Jei, vienaip ar kitaip, atsiras prisirišimas, tu tuoj pat pavirsi pelenais. Tad būki labai atsargus.

Šeimą sukūręs vyras jaučia meilę ir švelnumą žmonai, bet jis neturėtų būti prie jos prisirišęs. Moterys taip pat turi būti labai atsargios. Pamačiusios bet kokį vyrą, ne savo sutuoktinį, tegul elgiasi kaip su tėvu, sūnumi ar broliu. Visi išmokite šito.

Kartą, ankstesniame Amžiuje, buvo labai galingas karalius, vardu Pururava. Jis valdė visą pasaulį. Vieną dieną, medžiodamas miške, jis išvydo nuostabaus grožio merginą.

Akimirksniu pajuto jai potraukį ir tarė:
- O devi (deive), kas tu tokia? Ką čia veiki? Atrodo, tu ne iš šios Žemės. Tu panaši į angelą, nužengusį iš rojaus.

Mergina atsakė:
- Taip, aš ne iš šio pasaulio. Atvykau iš dangiškų planetų ir vadinuosi Urvasi. Esu viena iš Indrai brangių šokėjų. Atėjau čionai ieškodama vyro, tinkamo būti mano sutuoktiniu. Ir štai šiandien aš sutikau tave. Esi jaunas ir stiprus. Esi išaukštintas karalius. Pajutau tau meilę ir švelnumą. Taigi, jei sutinki, mes galime susituokti.

Karalius Pururava be galo apsidžiaugė. Jis tarė:
- Aš trokštu to paties! Nedelsdami keliaukime į mano karalystę ir susituokime. Skaityti toliau »

2008 m. gegužės 3 d., Alachua, Florida, [III dalis]
Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Tada Mahaprabhu paklausė Sarvabhaumos Battačarjos:

- Kodėl sakai, kad Aukščiausiasis neturi nei pavidalo, nei savybių? Jis yra kupinas malonės. Kokia prasmė garbinti Dievą, jei jis nėra maloningas? Jei Galutinė Tiesa nieko negali padaryti, tuomet kam Ji reikalinga?

Mahaprabhu tęsė:

- Šruti (Vedos) yra pats pirmasis įrodymas. Jose rašoma, kad žmogaus išmatos, šlapimas ir kaulai – ypatingai nešvari medžiaga. Tačiau, nors jūros kriauklė sudaryta iš kaulo, o karvės mėšlas bei karvės šlapimas ir yra išmatos bei šlapimas – šie dalykai visuomet švarūs. Atlikdami abhišeką (altoriaus Dievybių maudymo ceremoniją) mes naudojame karvės mėšlą ir šlapimą, o jūros kriaukles naudojame visose savo šventyklose. Tą sako Šruti. O tu sakai kažką kita. Perkreipi prasmę ir sukuri savo paties prasmes, bet tiesioginės prasmės nepateiki. Gyvosios būtybės jokiu būdu nėra ta Aukščiausioji Tiesa.”

Tiek daug pavyzdžių šiuo klausimu pateikia Vedos:

yato va imani bhutani jayante, yena jatani jevanti
yat prayanty abhisaavicanti, tad vijijiasasva tad brahma

“Ieškoki tos Aukščiausiosios Tiesos, iš kurios kyla visa, kas egzistuoja, kuri palaiko visas gyvąsias esybes ir į kurią galiausiai viskas sugrįšta.” (Taittiriya Upanišada 3.1.1.)

Yra septyni gramatiniai linksniai (linksniuotės)1, ir visos jos apibūdina vien tik Aukščiausiąją Tiesą: Skaityti toliau »