Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Hari Nama’

bhaja govindam bhaja govindam bhaja govindam mūdha-mate
samprapte sannihite kale nahi nahi nahi raksati dukrn-karane

„Jūs, neišmanėliai, jūsų gramatinis žongliravimas žodžiais neapsaugos jūsų mirties laikui atėjus, tad tiesiog garbinkit Govindą! Garbinkit Govindą! Garbinkit Govindą!“

Šią šloką ištarė Šankaračarja*, bet ar jis davė tyrą vardą? Ne. Jis mokė, kad Krišna neturi pavidalo. Pagal jo aiškinimus, skirtus paprastų žmonių labui, nirakara-brahma** apsireiškia įvairių pusdievių, tokių kaip Durgos, Kali, Ganešos pavidalais ar netgi kaip Krišna.

Šankaračarja rekomendavo kartoti Govinos vardą, kad jo mokiniai galėtų apsivalyti ir realizuotų save. Jo pasekėjai aiškino, kad išsivaduoti kartojant „brahma brahma“ truktų daugybę gyvenimų, bet šios pratibimba-abhasa harinamos [šventojo vardo blyksnio atspindžio] pagalba jie galės pasiekti išsivadavimą per vieną gyvenimą ir įsilies į Brahmaną. [Brahmano turtingumas sklinda per dešimtis milijonų Visatų. Tačiau šis Brahmanas yra ne kas kita kaip Viešpaties Govindos kūno spindesys.]

Jeigu harinama gaunama iš tattva-jna rasika Vaišnavo, ji dovanos aukščiausią vaisių – Vradža premą.

*Šankaračarja buvo tobulas Vaišnavas, štai kodėl Šri Čaitanja Mahaprabhu visada kreipėsi į jį „ačarja“. Neįžeisdamas nuolankių Viešpaties tarnų lotoso pėdų, Šankaračarja vykdė savo dieviškąjį uždavinį, nurodydamas tautai kelią, kaip priimti nebūties prieglobstį užslėptos majavados būdu. Šankaračarja tai darė visų pirma Viešpačiui Višnu liepus tuo metu, kai pasaulis labai stokojo šios vertingos tarnystės. (Vaišnava Vidžaja, 39 psl.) Majavadžiai teigia, kad nėra tokios energijos kaip maja. Jų manymu, Brahmanas neturi majos, taigi neturi ir galios. Dėl jų noro ir pastangų įtvirtinti iliuzines teorijas iliuziškai jas pagrindžiant, kurios baigiasi iliuzinėmis išvadomis, jiems buvo suteiktas majavadžių vardas. (Vaišnava Vidžaja, 10 psl.)

**Šri Krišnos pavidalu negalima įsitikinti materialiomis juslėmis. Faktas, kad Aukščiausias Dievo Asmuo, Jo pavidalas, vardas, savybės, žaidimai bei parafernalija negali būti patirti materialiais jutimais. Tačiau kai žmogus dvasiškai pažengia, pajėgia suprasti Aukščiausiojo Viešpaties vardą, pavidalą, savybes, žaidimus bei parafernaliją. (Šrimad Bhagavatam, 4.29.3).

Versta iš Om Višnupada Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajano Maharadžo knygos „Rays of Hope“

Istorija apie tai, kaip Nāma ir Nāmi (Krišnos vardas ir Pats Krišna) nesiskiria vienas nuo kito

Kartą gyveno labai žemos kastos žmogus, net neturėjęs laiko kartoti “Rama, Rama, Krišna”. Narada Munis jo paklausė:

- Kodėl tu neatsimeni Krišnos, kartodamas Jo vardus?

Vyras atsakė:

- Esu labai neturtingas ir visą savo laiką praleidžiu stengdamasis užsidirbti pragyvenimui. Neturiu kada bent kartelį ištarti Ramos vardą.

Tada Narada jam patarė kartoti Ramos vardą bent jau tuštinantis, ir vyras su tuo sutiko.

Kitą dieną nuėjęs tuštintis jis ėmė kartoti:

- Rama, Rama, Rama.

Akimirksniu pasirodė Hanumanas, nes jis visuomet atkeliauja į tą vietą, kur kartojamas jo Viešpaties Ramos vardas.
Tačiau pamatęs taip besielgiantį vyrą jis supyko:

- Ak, šis žmogus labai nedoras. Tokiame nešvariame būvyje kartoja Viešpaties Ramos vardą, nesivargino prieš tai net nusimaudyti.

Norėdamas jį nubausti Hanumanas smarkiai spyrė jam į nugarą. Hanumano spyris toks stiprus – nuo jo Ravana ir Kumbakarna, milžiniški demonai, akimirksniu krito ant žemės. O šiam paprastam vyrui Hanumanas spyrė dar smarkiau. Tačiau kadangi šis tuo metu kartojo Viešpaties Ramos vardą, galingas smūgis jo nė kiek nepaveikė. Pamatęs, kad nieko nenutiko, Hanumanas negalėjo suprasti, kodėl. Skaitykite toliau čia »

Bhagavanas Šri Krišna apsireiškė šiame pasaulyje šabda-brahma (transcendentinio garso) forma. Šabda brahma Šri Hari yra nirguna – materialių savybių visiškai neturinti būtybė. Mes, žmonės, esame gimę šiame pasaulyje iš materialių gamtos gunų (modusų) ir todėl nepajėgiame nei suvokti Jo, nei patirti Jo beribės šakti bei saldumo. Gimusios iš materialių gunų, mūsų materialios juslės yra specifiškai pajėgios patirti tiktai materialius pavidalus, skonį, kvapą, garsą bei prisilietimą. Jutimai – substancija, gimusi iš materialių gunų – negali mums padėti priartėti prie būtybės, esančios anapus gunų – prie Bhagavano. Todėl šiomis materialiomis juslėmis patiriame tiktai pasaulietinius ir laikinus objektus. Skaitykite toliau čia »

Buvo toks šventasis, sadhu Vaišnavas, jis kasdien vaikščiodavo nuo durų iki durų vis kartodamas: “Harė Krišna, Harė Krišna”. Vieną dieną jis priėjo prie namo vienos našlės, turėjusios labai žiaurią ir šykščią prigimtį. Ši našlė visai netroško pasitarnauti jokiems sadhu. Kai Vaišnavas ėmė šūkauti: “Radhe! Radhe!”, našlė išplūdo jį: “Kodėl atėjai čia numirti? Tuojau pat keliauk iš čia. Nenoriu girdėti iš tavęs jokių “Radhe, Radhe!”

Nė kiek nesutrikęs sadhu atėjo ir kitą dieną ir vėl ėmė kartoti “Radhe” priešais jos namus. Išgirdusi jį, našlė įtūžo. Tuo metu ji plovė grindis senu purvinu skuduru, išteptu karvės mėšlu ir moliu. Ji metė tą purviną skudurą į Vaišnavą. Pakėlęs skudurą Vaišnavas nunešė jį į šventąją Jamunos upę ir labai kruopščiai išplovė. Skudurui išdžiūvus, padarė iš jo keletą ghi dagčių, kuriuos panaudojo arati, Šri Radha-Krišnos garbinimui.

Tuomet įvyko nuostabus dalykas. Tos moters nuotaika pradėjo keistis. Kai sadhu dar kartą atėjo prie jos namų prašyti išmaldos, ji su džiaugsmu šio bei to jam davė. Sadhu labai nudžiugo.

Nors musulmonai labai stipriai sumušė Haridasą Thakurą ir įmetė jį į šventąją Gangos upę, jis išlipo į krantą naujame kūne. Tačiau netrokšdamas keršto, jis meldėsi Krišnai: “Nebausk jų, atleisk jiems.”

Taip jie buvo išgelbėti. Jų širdys stebuklingai pasikeitė, kaip pasikeitė ir pas Šrila Haridasą Thakurą atėjusios prostitutės širdis.

* * *

Paimta iš “The Rays of Hope”.

Šri-krišna-sankirtanos liepsna pasieks aukščiausią pergalę, iki pelenų sudegindama arba užklodama bet kokį troškimą, kuris nėra troškimas tarnauti Šri Krišnai. Tai visokiausi norai mėgautis vaisingos veiklos rezultatais, vystyti spekuliatyvų žinojimą ir ugdyti mistines galias arba griežtai laikytis įžadų bei atlikti askezes. Kiekvienas, turintis deramą intelektą (sumedha), praeityje, šiomis dienomis arba ateityje gali suvokti šri-krišna-sankirtanos labiausiai išaukštintą pergalę, ir visai nesvarbu, kurioje šio pasaulio vietoje jis būtų gimęs.

Žmonės, kurių intelektas menkesnis, užsiima kitokiomis praktikomis, siekdami kitų tikslų. O išties protingi užsiima sankirtanos jagja, su meile garbindami šią didžią asmenybę – Šri Čaitanją Mahaprabhu, kurio šviesios odos švytėjimas yra lydyto aukso spalvos.  Skaitykite toliau čia »