Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘iliuzija’

Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas, versta iš knygos “To Be Controlled by Love”

Šri Čaitanja-Čaritamrita apibūdina gyvosios esybės materialias kančias ir kaip tos kančios prieina pabaigą:

„Kai sąlygota siela tampa priešiška Krišnai, ją nusineša gimimų ir mirčių srovė materialioje egzistencijoje. Ji be tikslo klajoja po visas 8 400 000 gyvybės rūšių, deginama trejopų kančių. Pasiekti išsivadavimą iš šios srovės be galo sunku. Tačiau, taip kaip upėje plaukiantis medžio gabalas gali būti stiprios srovės išplautas į krantą, nepaprastos sėkmės dėka sąlygota siela gali pasiekti tyrų bhaktų bendrijos prieglobstį. Tada ji gali būti išlaisvinta iš materialios egzistencijos srovės ir vėl būti įtvirtinta savo prigimtinės sandaros padėtyje kaip Krišnos tarnas.“

„Kai sadhu bendrijos dėka asmuo pažadina savo meilės prisirišimą prie Šri Krišnos lotoso pėdų, tai ženklas, kad lydimas sėkmės jis greitai bus išleistas iš materialios egzistencijos. Tai todėl visi raštai taip gausiai šlovina sadhu bendriją. Jie teigia, kad labai nelengva pasiekti net akimirką bendravimo su sadhu. Bet jeigu kuri sąlygota siela jaučia nepaprastą skausmą ir nors kartą sušunka Krišnai iš širdies gilumos, „O Krišna! Aš esu Tavo“, tada Krišna suteikia jai sadhu bendriją ir perkelia anapus vergijos majai (iliuzijai).“

Kai kas nors pradeda bendrauti su sadhu, tai ženklas, kad nepaprastos laimės (exceedingly good fortune angl.) dėka jo materiali egzistencija artėja prie pabaigos. Turėtume labai gerai suprasti, kas yra ši laimė. Sąlygotos sielos laimė yra tiesiog jos ankstesnės veiklos vaisius. Yra dviejų rūšių veikla: materiali veikla, iš kurios kyla materiali laimė ir nauda, ir transcendentinė veikla, iš kurios kyla dvasinė laimė ir nauda. Tokie veiksmai, kaip tarnavimas sadhu, Šri Krišnai ar Jo šventam vardui yra transcendentiniai tada, kai atliekami dėl dvasinio turto įgyjimo. Nesvarbu, ką dar darytų sąlygota siela, jeigu sąmoningai ar nesąmoningai (knowingly or unknowingly) ji atlieka transcendentinę veiklą, tos veiklos poveikiai susikaupę sukuria širdyje tam tikrą įspūdį, kuris laipsniškai pavirsta į norą pasišventus tarnauti Krišnai (bhakti). Kai šis įspūdis tampa gerai išvystytas, jis vadinamas laime, o dėl jo įtakos sąlygotos sielos materialūs norai laipsniškai pradeda silpnėti. Kada su materialia egzistencija susiję norai labai sumažėję, o laimės įspūdis gausiai susikaupęs, tada atsiranda tikėjimas sadhu bendrija. Šis tikėjimas lengvai veda prie pakartotinio bendravimo su sadhu, o tai yra visiško tobulumo pasiekimo priežastis.

[IV dalis] Dvasinė kultūra gyvuoja Indijoje, bet ne kitose pasaulio dalyse. Dėl to žmonės keliauja į Indiją tam, kad pasimokytų dvasinio mokslo. Vedos, Upanišados – visa tai yra Indijoje. Tačiau mes apgailestaujame, jog turime pripažinti, kad mes esame savo mokslų neišmanėliai. Visa tai yra aprašyta bengalijos poeto Maiklo Madhusūdhanos Dattos, kuris, nuvykęs į Angliją įsigyti aukštesnio išsilavinimo, tapo Krikščioniu. Gyvenimo pabaigoje jisai verkė:

Ko trūksta Indijoje? Čia galima rasti viską, kas geriausia. Tačiau aš esu toks kvailys –  nuvykau į Vakarus tikėdamasis įsigyti aukštesnių žinių.

Tokiu pat būdu mes taip pat esame kvailiai, jog vykstame į Angliją, Ameriką ir Rusiją kad pasiekti aukštesnio išsilavinimo, netgi tada, kai tų šalių mokslininkai patys pripažįsta, jog pats aukščiausias žinojimas ateina iš Indijos. Mus dengia tokia stipri iliuzija, jog mes nebegerbiame vyresnių, savo rišių bei raštų ir teigiame, jog mūsų raštai yra mitologija. Tikroji Indijos istorija dabar yra vadinama mitologija. Mes manome, jog nėra reikalo skaityti savo raštų, laikome juos nieko vertais ir mokome savo vaikų to pačio. Taip jie tampa ateistais.

Šripad Bhaktivedanta Damodara Maharadžas

BV Damodar Maharadžas ir budistų vienuolis Jong Dži
[Vert.past.: Kinijoje persekiojama religija, todėl sanjasiai negali viešai dėvėti savo rūbų.]

Dandavat pranamai.

Šlovė Šri Šri Guru ir Gaurangai.

Kartais gyvenime patiriame kažką, kas tarsi patikrina tavąją egzistenciją, na o man tai buvo ši diskusija Kinijos viduryje.

Mes esame mažame mieste Mianyang, prie didelio Chengdu miesto, provincijos sostinės. Šiandienos įvykiai man buvo be galo įdomi patirtis. Daug dalykų skaičiau apie budizmą Šrilos Prabhupados knygose ir girdėjau iš Šrilos Gurudevo, bet nebuvo tekę pasiklausyti tiesiogiai pačių budistų. Prie pat miesto buvo labai didelė budistų šventykla, mes nuėjome ten pasivaikščioti. Kaip matote iš fotografijų, tai labai įspūdingas statinys. Didžioji dalis Kinijos paveldo buvo sunaikinta per kultūrinę komunistų revoliuciją 1960-1970 m. m.. Šiai dabartinei šventyklai yra tiktai 25 metai. Svarbiausias šventykloje – kambarys su 10 000 sėdinčių Budų, jie visi yra paaauksuoti už 20 mln. juanių. Dabartine verte, tai sudaro 2.5 mln. dolerių. Jie nenorėjo įleisti mūsų ten be apsaugos. Didelius auksinius vaikinus, kuriuos matote nuotraukose, vadina Rohan.  Skaitykite toliau čia »