Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘krišna-tattva’

Šeši Gosvamiai

(Pratęsimas) Vėliau Šrila Dživa Gosvamis ėmė dar ir tobulinti kitų ačarjų raštus. Vienas toks ačarja, vardu Šrila Gopala Bhata Gosvamis, klausėsi hari-kathos tiesiogiai iš Šrilos Rūpos ir Sanatanos Gosvamių, kuriuos laikė savo šikša-guru. Studijuodamas senovės Vaišnava-ačarjų, tokių kaip Madhava ir Ramanudža, raštus, Gopala Bhata Gosvamis atrinko skirtingas temas, susijusias su sambandha (ryšio su Krišna atkūrimo), abhidėja (veiklos pagal tą ryšį) ir prajodžana (aukščiausio gyvenimo tikslo pasiekimo) ir viską surašė į sąsiuvinį.

Šrila Dživa Gosvamis išmoko iš Gopalos Bhatos Gosvamio visą šią tatvą. Tada paėmė skyrių, kuriame buvo sudėta visa informacija apie sambandhą ir jį išplėtė. Taip pat paėmė koncepcijas, pateiktas knygose Bhakti-rasamrita-sindhu, Udžvala-nilamani, Brihad-bhagavatamrita ir kitose, parašytose Rūpos bei Sanatanos Gosvamių – taip sukūrė savo pirmąją sandarbhą.

[pullquote]Žodis sandarbha reiškia “vertingų brangakmenių skrynia.” Iš Šešių Sandarbhų pirmosios keturios – Tatva-sandarbha, Bhagavat-sandarbha, Paramatma-sandarbha ir Krišna-sandarbha – visos jos detaliai aiškino sambandha-gijaną. Jose pateiktos žinios apie dživą, iliuzinę energiją ir dživos tikslus; visa tai aiškinama pirmose keturiose sandarbhose.[/pullquote]

Tatva-sandarbhoje pateikiamas pramanos ir pramėjos (įrodymo) supratimas. Ką reiškia pramana? Bet kokioje srityje, kieno žodžius priimti kaip autoritetingus? Tarkime, jaunas berniukas papasakoja, kad didžiulis gaisras nuniokojo šventą vietą ir kad viskas iki pagrindų sudegė. O pagyvenęs vyras pasako, kad ten buvusioje arbatos parduotuvėje kilo nedidelis gaisras, tačiau greitai buvo užgesintas. Girdėdami tokias dvi skirtingas istorijas, kieno žodžiais patikėsime? Žinoma, kad labiau autoritetingi yra vyro žodžiai, nes jis vyresnis ir labiau subrendęs nei berniukas.

Pramanos supratimas siejasi su daugeliu dalykų. Skirtingi žmonės gali tvirtinti esą įsitikinę, kad šis pasaulis yra tikras, jų buvimas žmonėmis ar brahmanais yra tikras, ar kad jie yra savo turto šeimininkai. Visas šis klaidingas susitapatinimas bei nuosavybės savinimasis įžiebia daugybę nesutarimų bei ginčų. Kitas žmogus pasakys: “Visi šie dalykai yra laikini; todėl nesivarginkite dėl jų kovoti. Vietoj to padarykite ką nors savo sielos ir Aukščiausio Dievo Asmens labui, nes jie yra amžini.” Kuriai iš šių prieštaringų nuomonių pritarti? Nagrinėdamas santykius tarp Aukščiausiojo Viešpaties, dživos bei materialios egzistencijos, Šrila Dživa Gosvamis paaiškino, kuo galima tikėti. Jis rašo, kad vienintelis autoritetas yra Vedos, o bet koks kitas taip vadinamas autoritetas stokoja patikimumo. Tai, ką patiriame ribotomis savo juslėmis bei protu gali apgauti, tačiau Vedų žodžiai niekada neapgaus.

Savo Bhagavat-sandarbhoje Šrila Dživa Gosvamis rašo, kad visa, ką mes regime, kyla iš to paties šaltinio. Absoliučioji Tiesa yra vienas, ir Jis iš prigimties yra sklidinas nesuvokiamų galių. Savo galių dėka Jis egzistuoja keturiuose pavidaluose: svarūpa (Savo pirmapradžiu pavidalu), tad-rūpa-vaibhava (visos inkarnacijos, pradedant Baladeva Prabhu), dživa (gyvosios būtybės) ir pradhana (iliuzinė energija). Jis tarsi saulė, kuri taip pat esti keturiuose pavidaluose: savo pirminiu pavidalu, saulės disku, saulės spinduliais ir šviesos atspindžiais, kurie palyginami su maja.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Šią vakarinę paskaitą skaitė Tridandi Svamis Bhaktivedanta Vana Maharadžas Vilniuje 2009 05 18. Nusileisti mp3 bylą čia.

[Tęsinys] Visos dharmos (religijos, sielos pareigos) šiame pasaulyje gali būti padalintos į tris pagrindines kategorijas: nitja-dharma (amžinoji), naimittika-dharma (sąlyginė) ir anitja-dharma (trumpalaikė). Anitja-dharma yra ta dharma, kuri nepripažįsta Viešpaties egzistencijos bei sielos amžinumo. Naimittika-dharma pripažįsta Viešpaties bei sielų amžinumą, tačiau rekomenduoja tiktai laikinas priemones Viešpaties malonei įgyti. O nitja-dharma yra ta dharma, kuri siekia tarnystės Krišnai per tyrą meilę. Ta nitja-dharma yra viena, nors skirtingos šalys, religijos bei kalbos ją vadina skirtingais vardais. Tai yra aukščiausias visų dživų (sielų) užsiėmimas.

Indijoje ši dharma yra apreiškiama kaip vaišnava-dharma. Vaišnava-dharma yra amžina bei aukščiausias tobulos dharmos idealas. Laikinų pareigų atlikimas neturi jokio sąlyčio su nitja-dharma. Greičiau ji yra amžinosios dharmos (nitja-dharmos) šešėlis. Dėl to iš jos yra labai mažai naudos. Tie procesai, kurie sudaro anitja-dharmą, neturi nitja-dharmos, ir juos galima apibūdinti kaip gyvūnų funkciją. Jie yra tinkami tiktai būti atmestais.

āhāra-nidrā-bhaya-maithunaṁ ca
sāmānyam etat paśubhir narāṇām
dharmo hi teṣām adhiko viśeṣo
dharmeṇa hīnāḥ paśubhiḥ samāna

Hitopadesa (25)

Ta dharma, kurioje nėra kultivuojama prigimtis savęs (sielos), kuri orientuojasi į kaip skaniau pavalgyti, geriau išsimiegoti, daugintis bei apsiginti ir kuri laikiną juslių tenkinimą pateikia kaip aukščiausią žmogaus gyvenimo tikslą, yra gyvulių dharma. Besilaikant tokios taip vadinamos „dharmos“ iš tikro nėra įmanoma išvengti negandų bei pasiekti tyro džiaugsmo – kas yra žmogaus gyvenimo tisklas. Dėl to „Šrimad Bhagavatam“ (11.3.18) teigia: Skaitykite toliau čia »

Aukštesniosios energijos prisilietimas

manye tvam kalam isanam
anadi-nidhanam vibhum
samam carantam sarvatra
bhutanam yan mithah kalih

“Mano Viešpatie, laikau Tavo Šviesybę esant amžinuoju laiku, be pradžios ir pabaigos, visur pasklidusiuoju (persmelkiančiuoju). Dalindamas savo malonę esi lygus kiekvienam. Nesutarimai tarp gyvųjų esybių yra atsiradę dėl socialinio bendravimo.”

Kuntidevi žinojo, kad Krišna nebuvo nei jos sūnėnas nei eilinis jos tėvonijos šeimos narys. Ji puikiai žinojo, kad Krišna yra pirmapradis Viešpats, kuris gyvena kiekvieno širdyje kaip Supersiela, Paramatma. Kitas Viešpaties Paramatmos aspekto vardas – kala, amžinas laikas. Amžinas laikas yra visų mūsų veiksmų, gerų ir blogų, liudininkas, ir todėl kylantys atoveiksmiai yra nulemiami Jo. Beprasmiška sakyti, kad nežinome kodėl kenčiame. Galime pamiršti piktadarybę, dėl kurios galbūt kenčiame šiuo momentu, bet privalom atsiminti, kad Paramamtma yra mūsų nuolatinis kompanionas ir todėl Jis žino viską – praeitį, dabartį, ateitį. Ir todėl, kad Viešpaties Krišnos Paramatmos aspektas nulemia visus veiksmus ir atoveiksmius, kartu Jis yra aukščiausias valdytojas. Be Jo leidimo negali pajudėti net žolės stiebelis. Gyvosioms esybėms suteikiama tiek laisvės, kiek jos nusipelno, o tos laisvės neteisingas panaudojimas yra kentėjimo priežastis. Viešpačiui pasišventę asmenys nenaudoja savo laisvės neteisingai, ir todėl jie yra geri Viešpaties vaikai. Kiti, kurie neteisingai naudoja laisvę, patenka į kančias nulemiamas amžino laiko. Laikas teikia sąlygotosioms sieloms tiek laimę, tiek kančias. Visa tai iš anksto nulemiama amžino laiko. Taip, kaip patiriam nekviestų kančių, taip galim patirti ir laimės, taipogi jos neprašant, nes viskas yra nulemta kalos (laiko). Todėl niekas nėra Viešpaties priešas ar draugas. Kiekvienas kenčia ir džiaugiasi savo paties likimo rezultatu. Tas likimas gyvųjų esybių yra sukuriamas per socialinį bendravimą. Čia kiekvienas nori viešpatauti materialiai gamtai, ir taip kiekvienas sukuria savo paties likimą, prižiūrint Aukščiausiajam Viešpačiui. Jis yra visur pasklidęs, todėl Jis gali matyti kiekvieno veiklą. Ir todėl, kad Viešpats neturi pradžios ir pabaigos, taip pat Jis žinomas kaip amžinas laikas, kala.

Skaitykite toliau čia »

Kai kurie žmonės teigia, kad mes neminime Radharanės Vardo, bet Šrila Prabhupada tai darė visur. Tie, kurie taip sako, jie nėra jo linijoje. Šrila Prabhupada niekada nesakė, kad mes neturėtume skaityti 10 Šrimad Bhagavatam Giesmes ir kad mes neturėtumeme klausytis apie rasa-lilą. Ką jis pasakė ?

Geismingas asmuo, nesugebantis atsikratyti savo geismo, gali klausytis 10 Šrimad Bhagavatam Giesmę, ypatingai rasa-lilą, iš savęs realizavusios asmenybės. Tuomet geismas gali pasitraukti. Antraip geismas nepasitrauks. Rasa-lila yra galingesnė už bet kurią kitą Krišnos lilą. Jeigu nesiklausote jos, bet vietoj to visada skaitote Mahabharatą, kaip Bhima, Dhušasana, Ardžuna, Karna ir Bhišma Pitamaha visuomet
kaunasi, tai nepadės.

Visada klausykitės Šrimad Bhagavatam (iš save realizavusios asmenybės) ir tuomet geismas bei visa kita savaime pasitrauks.