Du Kalavijai Netelpa Vienoje Makštyje
Autorius: Giriwala | Kategorija: BV Narajana Maharadžas
[Tęsinys] Dar Džagadananda sako, kad turime kartoti šventą Viešpaties Gaurangos vardą, nes Jis yra visagalis. Jo varde tobulai telpa visų pusdievių ir deivių vardai, o taip pat Višnu-tattvos Viešpaties dalelyčių vardai. Toliau jis sako, kad išlikdamas vienakrypčiu, žmogus turėtų kartoti vardus ir atsiminti Šri Gaurangą. Tada jo gaura-bhakti bus automatiškai perduota Krišnai – nereikia stengtis to daryti dirbtinai. Kai dasya-bhakti, tarnystės nuotaika Šri Čaitanjai Mahaprabhu subręsta, tuomet žmogaus turima bhakti savaime ir natūraliai pavirsta į Vradža-bhavą.
Džagadananda Panditas rašo: ” Šri Čaitanja mokė mus giedoti: Hare Krsna Hare Krsna Krsna Krsna Hare Hare Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare. Jis liepė mums kartoti: “Krišna”. Vis dėlto, turime šlovinti ir Gaurą bei Nityanandą. Jie nekreipia jokio dėmesio į įžeidimus, kuriuos padarome kartodami Jų vardus, tuo tarpu kartojant Šri Krišnos vardus užsiskaito įvairūs įžeidimai.”
Gyvenimo pabaigoje Šrila Gaura-kišora dasa Babadži Maharadžas ir Šrila Džaganatha dasa Babadži Maharadžas paliko Vrindavaną ir visam laikui apsistojo Navadvipoje. Džaganatha dasa Babadži Maharaja pasakė: “Kai Krišna pavogė sviesto, Mama Jašoda išbarė Jį ir pririšo prie pietos – viso labo už saujelę sviesto! Taigi, netrokštu būti Vrindavanoje, Nandagaone ar Varšanoje. Žinome, kad kartą vaikystėje, Čaitanja Mahaprabhu sulaužė viską, kas pakliuvo po ranka Savo mamos Sači-matos namuose ir išmėtė, kur pakliuvo. O kitą kartą sudaužė mamos puodynes, išdrabstė visur ryžius ir prikrėtė kitokių šunybių. Kaip į tai reagavo Sači-mata? Ji niekuomet nesurišo Jo, nei grasino įkrėsti į kailį. Taigi, mes turėtume gyventi tik Navadvipoje.”
Šiame pasaulyje tik Šri Gauračandra yra Guru. Jis užslėptu būdu mokė Šrilą Raja Ramanandą, taip pat Šrilą Rūpa Gosvamį, Šrilą Sanatana Gosvamį, Šri Tapana Mišrą, Šri Sarvabhauma Bhatačarją, Prakasanandą Sarasvatį ir jo 60.000 pasekėjų, Šri Venkata Bhattą, Šrilą Gopal Bhatta Gosvamį, Šri Kešava Kašmirį, Šrilą Raghunathą dasa Gosvamį ir daugybę kitų asmenybių.
Ką reiškia”ku” ir “nati“? Visa, kas palanku mūsų bhakti, vadinama “su“, o kas nepalanku – “ku“. Bet kokie veiksmai, priešingi bhakti, yra “ku“, o nepalankūs bhakti – “na” – jų visų turime atsisakyti. Jei bandysi įtikti kam nors – žmonai, vyrui, vaikams ar dar kam nors – o tuo pat metu patenkinti ir Šri Čaitanja Mahaprabhu – tau nieko nepavyks.
Du kalavijai negali sutilpti vienose makštyse. Tad garbinki vien tik Gauračandrą savo prote.
Kai Udhava, atvykęs į Vrindavaną nurodė gopėms medituoti į Krišną, jos atsakė taip: “O Udhava, tavo protas išsišakojęs, o mūsų – vienakryptis. Tačiau dabar mūsų protai tapo tikrais nuliais. Kai Krišna išvyko į Mathurą ir Dvaraką, kartu su Juo iškeliavo ir mūsų protai. Dabar nebeturime savo protų – tad kaip mes galime medituoti?
Tridandisvami Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
2000 metais, liepos 4 dieną Šrila Narajana Maharadžas skaitė paskaitą Ratha-jatros tema, kurioje jis citavo Šrimati Radharani, kai Ji sutiko Krišną Kurukšetroje: “Čia yra tiek daug dramblių ir arklių, ir tiek daug kareivių ir generolų. Bhišma-pitamaha, daugybę prosenelių ir visi rišiai yra susirinkę čia. Ir tiek daug Tavo žmonų yra čia. Mes nenorime, kad Tu pasiliktumei šitoje vietoje ilgiau. Mes norime sugrąžinti Tave atgal į Vrindavaną, į Vamši-Vatą, prie be galo nuostabios Jamunos upės pakrantės. Vamši-Vate yra daugybė kadambos medžių ir labai saldus aromatas sklinda ten. Niekas tenai negales sutrukdyti Mums. Ten esu tik Aš ir Mano palydovės. Taigi, aš trokštu, kad Tu tuoj jau pat eitumei su mumis kartu ir mes paisimsime Tave atgal į Vrindavaną.”
