Džagadananda Panditas rašo: ” Šri Čaitanja mokė mus giedoti: Hare Krsna Hare Krsna Krsna Krsna Hare Hare Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare. Jis liepė mums kartoti: “Krišna”. Vis dėlto, turime šlovinti ir Gaurą bei Nityanandą. Jie nekreipia jokio dėmesio į įžeidimus, kuriuos padarome kartodami Jų vardus, tuo tarpu kartojant Šri Krišnos vardus užsiskaito įvairūs įžeidimai.”

Gyvenimo pabaigoje Šrila Gaura-kišora dasa Babadži Maharadžas ir Šrila Džaganatha dasa Babadži Maharadžas paliko Vrindavaną ir visam laikui apsistojo Navadvipoje. Džaganatha dasa Babadži Maharaja pasakė: “Kai Krišna pavogė sviesto, Mama Jašoda išbarė Jį ir pririšo prie pietos – viso labo už saujelę sviesto! Taigi, netrokštu būti Vrindavanoje, Nandagaone ar Varšanoje. Žinome, kad kartą vaikystėje, Čaitanja Mahaprabhu sulaužė viską, kas pakliuvo po ranka Savo mamos Sači-matos namuose ir išmėtė, kur pakliuvo. O kitą kartą sudaužė mamos puodynes, išdrabstė visur ryžius ir prikrėtė kitokių šunybių. Kaip į tai reagavo Sači-mata? Ji niekuomet nesurišo Jo, nei grasino įkrėsti į kailį. Taigi, mes turėtume gyventi tik Navadvipoje.”

Šiame pasaulyje tik Šri Gauračandra yra Guru. Jis užslėptu būdu mokė Šrilą Raja Ramanandą, taip pat Šrilą Rūpa Gosvamį, Šrilą Sanatana Gosvamį, Šri Tapana Mišrą, Šri Sarvabhauma Bhatačarją, Prakasanandą Sarasvatį ir jo 60.000 pasekėjų, Šri Venkata Bhattą, Šrilą Gopal Bhatta Gosvamį, Šri Kešava Kašmirį, Šrilą Raghunathą dasa Gosvamį ir daugybę kitų asmenybių.

Ką reiškia”ku” ir “nati“? Visa, kas palanku mūsų bhakti, vadinama “su“, o kas nepalanku – “ku“. Bet kokie veiksmai, priešingi bhakti, yra “ku“, o nepalankūs bhakti – “na” – jų visų turime atsisakyti. Jei bandysi įtikti kam nors – žmonai, vyrui, vaikams ar dar kam nors – o tuo pat metu patenkinti ir Šri Čaitanja Mahaprabhu – tau nieko nepavyks.

Du kalavijai negali sutilpti vienose makštyse. Tad garbinki vien tik Gauračandrą savo prote.

Kai Udhava, atvykęs į Vrindavaną nurodė gopėms medituoti į Krišną, jos atsakė taip: “O Udhava, tavo protas išsišakojęs, o mūsų – vienakryptis. Tačiau dabar mūsų protai tapo tikrais nuliais. Kai Krišna išvyko į Mathurą ir Dvaraką, kartu su Juo iškeliavo ir mūsų protai. Dabar nebeturime savo protų – tad kaip mes galime medituoti?

[antroji dalis paskaitos apie Šrilos Džagadanandos knygą "Šri Prema-vivarta"]

Bedžeris, Kalifornija, 2008 m. birželio 17d.

[Pradžia] Šri Džagadananda Prabhu sako: “Brangieji broliai, jei trokštate bhakti, tuomet apsiginklavę vienakrypčiu tikėjimu stenkitės atlikti bhadžaną Gauračandrai (Šri Čaitanjai Mahaprabhu). Kiekvienas tesilenkia Jo lotoso pėdoms su nesvyruojančiu atsidavimu, o kartu teatmeta tokį pusdievių ir deivių garbinimą, kuomet jie laikomi esą tame pačiame lygmenyje, kaip Šri Gauračandra. Niekuomet nepamirškite, kad visi pusdieviai ir deivės yra Jo tarnai ir tarnaitės. Niekuomet neleiskite į protą prasiskverbti idėjai, kad Šri Krišna ir Šri Gauranga – skirtingos asmenybės. Tuo pat metu, nors Jie ir nesiskiria, bet Čaitanjos Mahaprabhu maloningumas žymiai pralenkia Krišnos: taip yra dėl to, kad Šri Čaitanjos Mahaprabhu asmenyje su Šri Krišnos malone yra susimaišiusi Šrimati Radhikos malonė.

“Būkite apšviesti dvasinės tiesos; jūsų dvasinis mokytojas yra Šri Čaitanjos Mahaprabhu ypatingos malonės gavėjas. Žinokite, kad jis yra Mahaprabhu palydovas ir kad tokie amžinieji palydovai yra Viešpaties transcendentinio kūno skirtingos galūnės.”

“O tie, kurie aršiai priešinasi Mahaprabhu dieviškajai padėčiai, kaip Aukščiausiajam Asmeniui, turėtų aiškiai suprasti, kad kiekviena iš sielų yra amžina Jo tarnaitė. Negarbinkite jokių pusdievių. Galite lenktis Šankarai (Viešpačiui Šyvai) – bet tik Gopišvaros pavidale, nesilenkite jam kaip Kailasos Šankarai. Melskitės jam taip: “O Gopišvara, prašau, dovanok man vradža-premą.”

Džagadananda Panditas toliau rašo, kad Šri Čaitanjos Mahaprabhu “priešai” Navadvipoje, pavyzdžiui, prauda brahmanai (vyresnieji brahmanai, kuriems mažasis Nitajus nedavė ramybės, taškydamas juos vandeniu ir taip “sugadindamas” jų meditaciją, dėl ko jie net ėjo skųstis Nitajaus tėvui) – iš tiesų jie tik didina rasą. Panašiai Vradžoje Džatila, Šrimati Radhikos uošvė, paskelbia: “Krišna nė kojos neįkels į mūsų namus.” Ji visokiais būdais stengiasi sutrukdyti Krišnos ir savo marčios susitikimui. Ji laiko Šrimati Radhiką “po spyna su raktu”. Kodėl? Nes Radhikos ir Krišnos jausmai dėl to tik sustiprės. Po ilgo išsiskyrimo, kai Jiedu susitiks, prema bus išaugusi neišmatuojamai. Tokiu būdu tos asmenybės mėgaujasi rasa.

Džagadananda Panditas įspėja, kad norint tobulėti bhakti kelyje, nevalia kritikuoti nė vieno žmogaus. Nesivelkite į beprasmę kritiką ir neieškokite trūkumų kituose. Net jei žmogus išties didelis niekšas, nekritikuokite jo. Kai ne-bhaktai užsiima gera ar bloga veikla, nekritikuokit ir nešlovinkit jų. Antraip jų materialiosios savybės pereis į jus pačius ir apniks jūsų esybes.”

2000 metais, liepos 4 dieną Šrila Narajana Maharadžas skaitė paskaitą Ratha-jatros tema, kurioje jis citavo Šrimati Radharani, kai Ji sutiko Krišną Kurukšetroje: “Čia yra tiek daug dramblių ir arklių, ir tiek daug kareivių ir generolų. Bhišma-pitamaha, daugybę prosenelių ir visi rišiai yra susirinkę čia. Ir tiek daug Tavo žmonų yra čia. Mes nenorime, kad Tu pasiliktumei šitoje vietoje ilgiau. Mes norime sugrąžinti Tave atgal į Vrindavaną, į Vamši-Vatą, prie be galo nuostabios Jamunos upės pakrantės. Vamši-Vate yra daugybė kadambos medžių ir labai saldus aromatas sklinda ten. Niekas tenai negales sutrukdyti Mums. Ten esu tik Aš ir Mano palydovės. Taigi, aš trokštu, kad Tu tuoj jau pat eitumei su mumis kartu ir mes paisimsime Tave atgal į Vrindavaną.”

‘Šioje Šrimati Radhikos nuotaikoje Mahaprabhu kartais eina priekyje priešais Džagannathos vežimą. Jis šoka ir dainuoja, o Džagannatha važiuoja ir mato, ragauja bei skanauja tokią daugybę transcendentinių nuotaikų. Radhika trokšta išbandyti Krišną:” Jeigu Aš nekeliausiu į Vrindavaną, keliaus Jis ar ne ?” Todėl Mahaprabhu kartais eina už vežimo, nedainuoja ir nieko nedaro, bet tiesiog yra šalia. Tuomet Džagannatha sustoja. Vežimas daugiau nepajuda iš vietos. Drambliai stengiasi, visi kareiviai stengiasi ir pats karalius stengiasi pajudinti vežimą, bet Džagannatha nepajudės iš vietos! Jis galvoja: “Kai Šrimati Radhika pasirodys ir eis priekyje Manęs, tuomet ir Aš eisiu.” Kai Gauračandra ateina į priekį, Džagannathadeva iš lėto pradeda judėti toliau. Todėl kartais užima dvi arba tris dienas pasiekti Gundiča Mandirą.’ 

Tai yra labai nuostabūs dalykai. Kas juos tokius padarė? Pats Čaitanya Mahaprabhu. Iš pat pradžių taip nebuvo. Vežimas paprasčiausiai važiuodavo su Džagannatha, Subhadra ir Baladeva bei Ju tarnais, ir drambliai juos veždavo. Tuo metu nebuvo nei kirtano, nei nuotaikos, nieko. Nebuvo nei Čaitanyos Mahaprabhu, nei Jo palydovu, nei kirtano grupės. Kai Čaitanya Mahaprabhu prisijungė ir atnešė Radha-Krišnos Kurukšetroje nuotaiką, tūkstančiai ir tūkstančiai atsidavusių iš Bengalijos, Orisos ir kitur prisijunge cia. Dabar dalyvauja ne mažiau 40 lakhu. Mes taip pat keliaujame ten. Be Šri Čaitanijos Mahaprabhu aš nebūčiau nusiteikusi keliauti į Džagannatha Purį. Tai yra Dvaraka arba Kurukšetra ir todel aš nenorėčiau ten keliauti. Taciau žinodama apie Čaitanya Mahaprabhu ir kaip Jis šoka ir žvelgia į šį apvalios formos pavidalą su didelėmis akimis, aš taip pat trokštu dalyvauti tenai. Kaip Jis mato Džagannatha?

Kaip Šjamasundara, kaip Vradžendranandana Šjamasundara. Jis niekada negalvojo: “Čia yra Džagannatha, Baladeva ir Subhadra.” Mes nematome tokiomis akimis, tačiau mes keliaujame ten pasistengti įgyti, pasiimti Čaitanijos Mahaprabhu nuotaiką kartu su savimi.

Štai kodėl Šri Rūpa Gosvamis keliaudavo ten ir štai kodėl Šri Sanatana Gosvamis ir visi kiti Gosvamiai buvo ten. Šri Svarūpa Damodara, Šri Raja Ramananda ir visi jų pasekėjai buvo ten vien tik del to. ‘ Tokiu būdu nėra jokio prieštaravimo.
Netgi kai Šrila Prabhupada paliko šį pasaulį, mes vis tiek pasilikome ką tik gimusiais kūdikiais Krišnos Sąmonėje. Šrila Prabhupada neturėjo daugiau laiko pasilikti, kadangi Krišna pakvietė jį. Krišna jautė išsiskyrimą su Šrila Prabhupada. Šrila Prabhupada norėjo, kad mes suprastume atneštą su savimi giliąją zinią jo knygose, bet jis matė, kad mes negalėjome daug ką suprasti tuo metu. Yra sakoma, kad Šrila Prabhupada mums davė viską, bet jeigu jis dave, tuomet mes tai turėtume ir mes nebūtume tokie pasimetę, nturėtume tiek daug problemų savo gyvenimuose. Šrila Prabhupada paslėpė kai kurias tiesas savo paskaitose kasetėse, bet daugiausiai jis paslėpė tai savo knygose. Tevai laiko pinigų santaupas savo vaikams iki 18 metu, kol jie subręs. Tėvai yra protingi. Jie žino, kad jeigu jų vaikai pasiims šias santaupas būdami penkių arba šešių metų, jie neteisingai jas panaudos.

Šri Raghunandana Thakura buvo Šri Mukundos Dasos sunus ir gimė 1510 metais Šrikhandos kaime Bengalijoje. Jis taip pat turejo žymų dėdę Šri Narahari Šarakara Thakurą, žinomų knygu ir dainų autorių.

Raghunandanos Thakuros tevas, Mukunda Dasa, buvo karaliaus gydytojas. Yra nuostabi istorija apie tai, kaip jis, gydydamas karalių apalpo, pamatęs povo plunksną (tyras bhakta patyria ekstazę, matydamas ką nors susiję su Krišna). Šitą istoriją skaitykite (ANGLIŠKAI) “Šri Čaitanya Čaritamritoje”, Madhja-liloje, sk.15, tkst.121 ir toliau.

Prieš tai “Šri Čaitanya Čaritamritoje” aprašyta, kaip Šri Čaitanja Mahaprabhu, sutikęs Mukundą, jo brolį Naraharį ir sūnų Raghunandaną Puryje po Ratha-jatros, paklausė: “Katras iš jūsų yra tėvas ir kuris – sūnus?” – Mukunda atsakė: “Raghunandana yra mano tėvas, o aš – jo sūnus. Visas atsidavimas, kurį aš turiu, išeina iš jo”. – “Taip, – pasakė Mahaprabhu. – Tas, iš kurio mes gauname atsidavimą, visada turi buti laikomas mūsų tėvu”.

Ši epizodą skaitykite angliškai čia.

Raghunandana Thakura augo Šrikhandos kaime. Jo tėvas Mukunda garbino Gopinathos Dievybę. Mažasis Raghunandana kartą davė Gopinathai ladhu (saldumynus) ir liepė: “Valgyk! Valgyk!” Ir Gopinatha suvalgė tuos ladhu. Sugrižęs namo tėvas paklausė: “Kur ladhu?” – “Gopinatha suvalgė!” – Kitą kartą Mukunda, palikęs namus, slaptai sugįžo ir pasislėpęs stebėjo,ką ten sūnus daro. Raghunandana vėl davė Gopinathai ladhu į ranką ir reikalavo: “Valgyk! Valgyk!” – Ir Mukunda, stovėdamas tarpdury mate, kaip Gopinatha suvalgė pusę ladhu, o pusę laikė rankoje. Net dabar Šrikhandos kaime Gopinathos sventykloje yra saugojamas tas Gopinathos (Krisnos) nukastas ladhu gabalėlis.

Hare Krišna.

Šri Gadadhara Panditas yra vienas iš Panča-tatvos narių, Šrimati Radhikos įsikūnijimas Čaitanja-liloje. Tai labai svarbi gaudija vaišnavams šventė.

Šrila Gurudevas yra kalbejęs apie Šri Gadadhara Panditą ypatingai daug.

2000 metais buvo paplitusi teorija, kad, kadangi Krišna pasiėmė iš Šrimati Radhikos Jos nuotaiką, Ji tapo kaip Rukmini. Gurudevas tuoj pat paneigė šią klaidingą teoriją ir liepe Šjamarani Didi parašyti straipsnį į “VNN” svetainę.

Šri Gadadhara Panditas be abejonių yra Pati Šrimati Radhika, kuri nušengė į gauranga-lilą patikrinti, kaip Mahaprabhu pasineria į Jos meilę Krišnai. Būtent todėl Šri Čaitanja pastoviai ir klausydavosi Šrimad Bhagavatam iš Gadadharos Pandito lūpų, ateidamas pas jį į Tota-Gopinathos šventyklą Džaganatha Puryje…

Skaitykite Šrilos Gurudevo harikathą apie Sri Gadadhara Panditą:

-ANGLIŠKAI-

• Šrilos Gurudevo 1993 m. katha Dzagannatha Puryje, Tota Gopinathos šventykloje.
• Šrilos Gurudevo 2000 m. katha apie Sri Gadadharos tikrąją padėtį.
• Šrilos Gurudevo 2000 m. kathos ištrauka apie Šri Gadadharos Pandito vaidmenį čaitanja-liloje.
• Gurudevo 2001 m. katha Džagannatha Puryje, Tota Gopinathos šventykloje.)

Dar apie Šri Gadadharą Panditą skaitykite:

• Šri Gadadharos Pandito gyvenimo aprašymas.
• Su Šri Svarūpos Damodaros “Šri Gadadharaštaka” – atskirai ją žiūrėkite čia.
• Šloka iš “Čaitanja-čaritamritos” Adi 1.17, kur kalbama apie Šri Gadadharos Pandito tattvą ir jo atsidavusius.
• Šloka iš “Čaitanja-čaritamritos” Adi 1.17, kur kalbama apie Šri Gadadharą Panditą kaip ketvirtąją Šri Čaitanjos Mahaprabhu medžio šaką.
• Žiūrėkite, kur Gadadharos vardas yra minimas visose šastrose.

-RUSIŠKAI-

• Šrilos Gurudevo 1997 m. katha Olandijoje Šri Gadadharos Pandito ir Šri Bhaktivinodos Thakuros išėjimo dieną. (persisiųskite iš “Vestnik Šri Bhaktivedanta Gaudija Matha”, 2001 m., Nr.14).
• Šri Gadadharos Pandito gyvenimo aprašymas ir dar ČIA.
• Šrila Bhakti Rakšaka Šridhara Maharadžas apie Šri Gadadharą Panditą.

Sri Gadadhara Pandit Prabhu ki – jaya!

Šri Gadadhara Panditas yra vienas iš Panča-tatvos narių – pati Šrimati Radhika Čaitanya-liloje. Tai labai ypatinga gaudija vaišnavams šventė.

Šrila Gurudevas yra kalbejęs apie Šri Gadadhara Panditą ypatingai daug.

2000 metais buvo paplitusi teorija, kad, kadangi Krišna pasiėmė iš Šrimati Radhikos Jos nuotaika, Ji tapo kaip Rukmini. Gurudevas tuoj pat paneigė šią klaidinga teoriją ir liepe Šjamarani Didi parašyti straipsni į “VNN” saitą. Šį straipsnį (angliškai) žiūrėkite čia.

Šri Gadadhara Panditas be abejonių yra Pati Šrimati Radhika, Kuri nužengė į gauranga-lilą patikrinti, kaip Mahaprabhu pasineria į Jos meilę Krišnai. Būtent todėl Šri Čaitanja pastoviai ir klausydavosi Šrimad Bhagavatam iš Gadadharos Pandito lūpų, ateidamas pas jį į Tota-Gopinathos šventykla Džaganatha Puryje…

Skaitykite Šrilos Gurudevo harikathą apie Šri Gadadhara Panditą:

ANGLIŠKAI -

• Šrilos Gurudevo 1993 m. katha Džagannatha Puryje, Tota Gopinathos šventykloje.

• Šrilos Gurudevo 2000 m. katha apie Šri Gadadharos tikrąją padėtį.

• Šrilos Gurudevo 2000 m. kathos ištrauka apie Šri Gadadharos Pandito vaidmenį čaitanja-liloje.

• Gurudevo 2001 m. katha Dzagannatha Puryje, Tota Gopinathos šventykloje.

Dar apie Šri Gadadharą Panditą skaitykite:

• Šri Gadadharos Pandito gyvenimo aprašymas:

• Šri Svarupos Damodaros “Šri Gadadharaštaką” atskirai žiūrėkite.

• Šloka iš “Čaitanja-čaritamritos” Adi 1.17, kur kalbama apie Šri Gadadharos Pandito tattvą ir jo atsidavusius.

• Šloka iš “Čaitanja-čaritamritos” Adi 1.17, kur kalbama apie Šri Gadadharą Panditą kaip ketvirtąją Šri Čaitanjos Mahaprabhu medžio šaką.

• Kur Gadadharos vardas yra minimas visose šastrose.

RUSIŠKAI -

• Šrilos Gurudevo 1997 m. katha Olandijoje Sri Gadadharos Pandito išėjimo dieną.

• Šri Gadadharos Pandito gyvenimo aprašymas.

• Šri Gadadharos Pandito gyvenimo aprašymas 2.

• Ukrainos ISKCONo straipsnis.

• Šrila Bhakti Rakšaka Šridhara Maharadžas apie Šri Gadadharą Panditą.

Sri Gadadhara Pandit Prabhu ki – jaya!

Jūsų tarnas,
Pardžanja das,
Maskva

Skaitykite ANGLIŠKAI:

• Šrila Gurudėvas mini Šri ŠjamanandąPrabhu kathoje Šrilos Dživos Gosvamio (jo šikšos guru) išėjimo dieną.

• Šri Šjamanandos Prabhu trumpa biografija 1.

• Šri Šjamanandos Prabhu trumpa biografija 2.

RUSIŠKAI:

• Šri Šjamanandos Prabhu trumpa biografija.

• Šri Šjamanandos Prabhu trumpa biografija 2.

• knyga “Žyzn’ Vaišnavskih Sviatyh”.

=============================

Balandžio 24 d. taip pat yra Šri Vamšivadanos Thakuro atėjimo diena.

Jis yra vienas ir Šri Čaitanjos Mahaprabhu palydovų bei Krišnos fleitos inkarnacija.

Skaitykite jo trumpa biografija ANGLIŠKAI.

Jt,
Parjanya d,
Vilnius

Nuotraukose:

Šjamanandos Prabhu Samadhis Vrindavane

Šri Radha-Šyamasundaros šventykla, pastatyta Šri Šyamanandos prabhu.

—————————–

Jeigu norite pasižiūrėti daugiau nuotraukų iš Vrindavano, prašome apsilankyti www.vaisnava.cz.

Šri Devananda Panditas yra Viešpaties Čaitanjos brangus palydovas, Bhagurio Rišio inkarnacija. (Bhaguris Rišis yra vienas iš svarbiausių Vrindavano išminčių, kurių aukų atnašavimams Šrimati Radhika ir gopes nešiojo ghi ir jogurtą.)

Yra viena žymi istorija apie tai, kaip Devananda Panditas įžeidė Šri Advaita Acarją ir po to vėliau, atsiprašęs jo, buvo atleistas Gaurangos Mahaprabhu.
Škaitykite ją ANGLIŠKAI:

• ČIA .

RUSIŠKAI:

• ČIA.

Musu Gurudėvas mini ją šioje kathoje (ANGLIŠKAI)

• ČIA.

Ta vieta, kur Mahaprabhu atleido Devanandai Panditui, yra žinoma kaip vieta, kur atleidžiami visi įžeidimai. Mūsų Paramgurudėvas, Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis Maharadžas, pastatė ten didžiulė sventyklą (1963) ir pavadino ją Šri Devananda Gaudija Mathu. Ji iki šiol yra “Šri Gaudija Vedanta Samiti” pagrindine šventykla.
Nitai-Gour premanande!

Jt,
Pd,
Borehamwood’as