Tyra Bhakti

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Šri Rajos Ramanandos pokalbio su Šri Čaitanja Mahaprabhu tema yra labai aukštai, labai aukštai. Intelektu labai sunku netgi prisiliesti. Pirmąją dalį nėra sunku suprasti – sunki yra antroji dalis – nuo tos vietos, kur Raja Ramananda pradeda apibūdinti tyrą bhakti, tada bhakti-rasą, tada sakhją (draugystę), vatsalją (tėvišką meilę), madhurją (santuokinę meilę) ir sumadhurą (Šrimati Radhikos tarnystės nuotaiką), o tada procesą, skirtą įgyti tą aukščiausiąją meilę. Tai taip aukšta; šis skyrius yra pats iškiliausias Šri Čaitanja Čaritamritoje. Ši Šri Čaitanjos Mahaprabhu manifestacija – rasaradža-mahabhava – nėra papasakota netgi Krišna-liloje. Krišnos žaidimuose skaitome apie Radhą ir Krišną, bet ne apie šitai.

Ar turite kokių nors klausimų?

Bhakta: Šrila Gurudeva, jūs sakėte kad sadhaka bhakta, kuris skaito Bhagavad-gitą ir pradeda kartoti maha-mantrą, daugiausiai kartoja nama-aparadhą (įžeidus kartojimas), o kartais nama-abhasą (kartojimas apvalymo stadijoje). Mano klausimas toks: kai einame į nagar-sankirtaną, daugybė žmonių girdi maha-mantrą. Jie nežino jokių taisyklių ir regulų, ir kartoja be tikėjimo ir be įžeidimų (ašraddha nama-abhasa). Jūs sakėte,  kad kai sadhaka-bhaktos kartojimas vyksta gyvenimo koncepcijai esant kūniškai, tas kartojimas yra nama-aparadha. Bet tie nauji žmonės, kurie nieko nežino, kuriai rūšiai priskirti jų atliekamą kartojimą ir klausymąsi?

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Netgi nama-aparadha nėra eilinis dalykas, tai aukštas lygis. Nama-aparadha yra daugybės rūšių ir laipsnių, ne vienos rūšies; pavyzdžiui, viena iš įvairių rūšių yra vaišnava-aparadha. Iš tikrųjų, labai gerai jeigu kas kartoja nama-aparadhą. Tai atves žmogų prie nama-abhasos, nama-abhasa atves prie šuddha-namos (tyras šventojo vardo kartojimas, kai Krišna apsireiškia kaip nesiskiriantis nuo Savo vardo), o tai atves prie dar geresnės stadijos – prema bhakti.