[Maskvoje tvyrojo neįprastas ir nenormalus rugpjūčio mėnesiui karštis. Kasdien oro temperatūra siekė daugiau nei 40 laipsnių pagal Celsijų, o juk paprastai šiuo metų laiku oro temperatūra siekdavo 20 ar 21 laipsnį. Oro temperatūra 5 valandą vakaro (tokiu laiku Šrila Gurudevas paprastai skaito paskaitas) buvo per aukšta Šrilai Gurudevui. Todėl festivalio organizatoriai nusprendė, kad Maskva 2010 Hari-kathos festivalis galės tęstis dalyvaujant Šrilai Narajanai Maharadžui, tik jei jis skaitys paskaitas 6 valandą ryto, kai yra vėsu. Tą vakarą, dėl nepalankių oro sąlygų, paros laiko ir savo sveikatos, Šrila Narajana Maharadžas kalbėjo 15 minučių, o tada grįžo į savo kambarį. Jis nurodė sanjasiams tęsti pasakojimą apie Šrimad-Bhagavatam dar valandą, nes jis pats taip darytų, jei dalyvautų paskaitoje. Tai yra tos puikios kalbos transkripcija, o jei norėtumėte pamatyti video įrašą, pereikite į čia.]

Šrilos Svamio Prabhupados išversta ir komentuota Šrimad Bhagavatam

Šrila Vjasadeva nebuvo paprastas žmogus. [Jis yra literatūrinis Dievo įsikūnijimas, Viešpaties Narajanos, kuris apreiškė visą senovinę Vedų literatūrą, įsikūnijimas.] Jis pirmasis sudarė Vedanta-sutrą, kurią aš ketinu publikuoti. Tačiau šio amžiaus žmonėms buvo labai sunku suprasti šiuos raštus, todėl jis parašė Mahabharatą ir daugybę Puranų. Be to, Mahabharatoje buvo aprašyti visi 18 Šri Bhagavad-gitos skyriai.

Tačiau jis vis dar nebuvo patenkintas, jis dejavo. Tuo tarpu į Vjasadevos ašramą atvyko jo guru Narada Rišis. Narada paklausė jo, “Ar tu patenkintas?”

Vjasadeva atsakė: “Ne, Gurudeve, aš esu nepatenkintas”. Narada pasakė, “Tu sudarei Vedanta-sutrą, penkiasdešimt šešias Puranas ir Mahabharatą, kurioje yra ir Bhagavad-gita. Kodėl gi tu nepatenkintas?”

Vjasadeva atsakė: “Aš nežinau, Gurudeve. Jūs galite man atsakyti: Jūs visažinis.”

Narada maloniai tarė: “Visose savo knygose tu paaiškinai tik dharmą (religiją), arthą (ekonominę plėtrą), kamą (juslių tenkinimą) ir mokšą (išsivadavimą). Visa tai yra niekai, niekas negali būti patenkintas jais.

“Ar tu aprašei Krišnos šlovę? Ar parašei, kad nors Jis ir yra Aukščiausiasis Viešpats, Mama Jašoda Jį surišo virve. Jis, kuris yra beribis, į aukštį ir žemyn, į dešinę ir į kairę, ir visur – Jis, Aukščiausiasis Viešpats, buvo surištas ir verkė. Jo verksmas nebuvo suvaidintas. Jis tikrai verkė ir galvojo, “kur aš eisiu, Jei Mano mama Manęs nemyli?”

“Ar kurioje nors knygoje esi parašęs, jog, nors Krišna yra Aukščiausiasis Viešpats, Jis vogdavo sviestą iš visų gopių namų? Ar tu parašei apie tai?”

Vjasadeva atsakė: “Ne, Gurudeve”.

Narada tęsė: “Ar parašei, kad gopės valdė Krišną, ir kad Jis apreiškė rasos šokį su jomis? Kad rasa lilos šokio metu Jis joms pasakė:

na paraye ‘ham niravadya-samyujam
sva-sadhu-krtyam vibudhayusapi vah
ya mabhajan durjara-geha-srnkhalah
samvrscya tad vah pratiyatu sadhuna

“Net gi per visą Brahmos gyvenimo laiką Aš negaliu jums išmokėti Savo skolų už jūsų pasiaukojančią tarnystę. Jūsų ryšys su Manimi nepriekaištingas. Jūs garbinote mane nutraukdamos visus šeimyninius ryšius, kuriuos yra sunku sugriauti. Todėl, prašau, priimkite savo šlovingus poelgius, kaip atlygį.

(Šrimad-Bhagavatam, 10.32.22)

Jis tarė joms: “O gopės, Aš negaliu atsilyginti jums. Jei Aš paklausiu, kaip galiu jums atsilyginti, jūs pasakysite, “Duok mums tarnystę. Mes trokštame tarnauti Tau. Kad ir ko panorėtum, mes Tau duosime tai.”

Narada tęsė: “Ar tu parašei Venu-gitą, Gopi-gitą ir Brahmara-gitą?”

Vjasadeva atsakė: “Gurudeve, aš nežinau visų šių temų.”

Narada pasakė jam: “Tu gali sužinoti visa tai tik su bhakti-jogos pagalba. Krišna yra kontroliuojamas bhakti (tyru, meilės kupinu atsidavimu).”

Vakar mes aptarėme tyrą (uttama-bhakti), ir ši bhakti yra nepaprastai sutelkta Radhikoje. Iš tiesų, bhakti yra Radhika.

Narada tęsė: “Tu turėtum pamatyti visa tai per savo panirimą į bhakti-jogą. Bhakti-jogos pagalba tu suvoksi visas Krišnos lilas. O dabar, aš turiu eiti”.

Kai Narada išėjo, Vjasadeva savo meditacijoje išvydo visas, pilnas saldybės, Krišnos pramogas, nuo pradžios iki pabaigos.

bhakti-yogena manasi
samyak pranihite ‘male
apasyat purusam purnam
mayam ca tad-apasrayam

“Taigi jis suvaldė savo protą, idealiai užėmė jį, nukreipdamas į atsidavimo tarnystę [bhakti-jogą], kurioje nėra nė menkiausio materializmo atspalvio, ir pamatė Absoliutų Dievo Asmenį ir Jo išorinę energiją, kurią Jis pilnai valdo.”

(Šrimad-Bhagavatam, 1.7.4)

Ką reiškia purna-puruša (Absoliuti Dievo Asmenybė) šiame posme?

Šrila Vjasadeva matė Krišnos gimimą Gokuloje, Vrindavanoje, taip pat jis matė, kad Krišna dalinai gimė Mathuroje pas Devaki. Jis matė, kad nors Krišna ir yra Aukščiausiasis Viešpats, Jis vogdavo sviestą visų gopių namuose.

Jis matė, kad galybė dživų (gyvų būtybių), kurios nepaiso Krišnos, ateina į šį materialų pasaulį ir patiria tiek daug vargo ir sunkumų – kaip ir mes. Jis matė, kad kai kurios dživos prisimena Krišną ir eina į Goloką Vrindavaną.

Jis matė Brahmara-gitą, Venu-gitą ir Gopi-gitą. Jis matė viską nuo viršaus iki apačios, taip pat ir Krišnos lilas (pramogas) Madhuroje ir Dvarakoje.

Visa tai matydamas savo samadhi transe, jis aprašė visas saldžiąsias Krišnos lilas nuo pirmos iki dvyliktos Šrimad-Bhagavatam giesmės, ir tada jis buvo patenkintas.

Tada jis pamatė, kad nėra kvalifikuoto mokinio, kuris galėtų aprašyti ir papasakoti šias lilas ir filosofines tiesas. Atsitiktinai jo sūnumi buvo Šukadeva Gosvamis, kuris ir papasakojo Šrimad-Bhagavatam Maharadžui Parikšitui.

Ir būtent todėl visa bhagavata-katha (pasakojimai apie Krišnos šlovę) išliko net iki šių dienų.

yasyam vai sruyamanayam
krsne parama-puruse
bhaktir utpadyate pumsah
soka-moha-bhayapaha

“Žmoguje, kuris tiesiog klauso Vedų literatūros, tuoj pat užgimsta trauka kupinai meilės atsidavimo tarnystei Viešpačiui Krišnai, Aukščiausiam Dievo Asmeniui, kuri jame užgesina sielvartą, iliuziją ir baimę.”

(Šrimad-Bhagavatam, 1.7.7)

Girdint Šrimad-Bhagavatam, šoka (sielvartas), moha (iliuzija) ir kiti neigiami dalykai pasitraukia. Taigi turėtume stengtis išgirsti Šrimad-Bhagavatam, ir nesvarbu, kur ši išmintis bus pasakojama.

Dabar tiek daug oratorių šnekės.

Gaura-premanande!

Šrila Bhaktivinoda Thakura

nārada muni, bājāy vīnā ‘rādhikā-ramana’-nāme
nāma amani, udita haya, bhakata-gītā-sāme

Jaučiantis aukščiausius dvasinius skonius Narada Munis groja savo vina, dainuodamas Šri Radhika-ramanos vardus. Girdėdami šią kirtaną, tuoj pat Patys nami Šri Radha ir Šri Radhika-ramana nužengia, šokdami ir ragaudami Savo bhaktų bhavą.

amiya-dhārā, barise ghana, śravana-yugale giyā
bhakata jana, saghane nāce, bhoriyā āpana hiyā

Jų šventų vardų pavidalu kaip smarki liūtis  į bhaktų ausis  įžengia nektaro potvynis, perpildydamas jų širdis džiaugsmu, ir jie irgi pradeda šokti.

mādhurī-pūra, āsava paśi’, mātāya jagata-jane
keho vā kānde, keho vā nāce, keho māte mane mane

Pro ausis išgėrusios šio svaiginančio nektaro, visos būtybės visoje visatoje tampa tarsi pamišusios – kai kurios verkia, kai kurios šoka, o kitos visiškai apsvaigsta vidujai, mintyse.

pañca-vadana, nārade dhori’, premera saghana rol
kamalāsana, nāciyā bole, ‘bolo bolo hari bolo’

Penkiaveidis Viešpats Šyva apkabina Naradą ir pilnas premos garsiai dainuoja šventąjį vardą, o Brahmadži entuziastingai pradeda šokti ir šaukia “Haribol! Haribol!”

sahasrānana, parama-sukhe, ‘hari hari’ boli’ gāya
nāma-prabhāve, mātilo viśva, nāma-rasa sabe pāya

Tūkstantveidis Šešanaga, jausdamas aukščiausią laimę, dainuodamas šaukia “Hari! Hari!”. Namos stulbinančios įtakos paveikta, visa visata praranda protą ir visi ragauja nuostabią šventojo vardo rasą.

śrī-krsna-nāma, rasane sphuri’, pūrā’lo āmār āśa
śrī-rūpa-pade, yācaye ihā, bhakativinoda-dāsa

Šis tarnas Bhaktivinoda meldžiasi Šri Rūpos Gosvamio lotoso pėdoms, “Kad šventasis vardas malonėtų apsireikšti ant mano liežuvio, taip išpildydamas visus mano troškimus.”

Narada Muni bhajay vina.mp3 dainuoja Krišna das Prabhu