Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘parikrama’

[Reportažas] Mes daug kartų girdėjome, kaip Šrila Gurudevas sakė, kad nėra skirtumo tarp Vaišnavo atėjimo ir išėjimo dienos. Tyras bhakta neateina į šį pasaulį dėl savo ankstesnės veiklos reakcijų, taip kaip paprastos sąlygotos sielos. Atvirkščiai, jo kūnas yra visiškai transcendentinis, sudarytas iš sad-čid-anandos (amžinybės, žinojimo ir palaimos) ir jo matomas atėjimas ir išėjimas šiame pasaulyje yra kaip spektaklis, atliekamas dėl sąlygotų sielų gerovės; jo amžinoji svarupa, arba forma, visada išlieka nepakitusi ir nepaliesta šio pasaulio.

2010 metų, gruodžio 29, mūsų mylimas Šrila Gurudevas suprato, kad atėjo laikas pasiūlyti mums šią keistą išsiskyrimo su juo dovaną. Jis nusprendė atlikti savo išėjimo lilą Šri Džaganatha Purio-dhamoje. Dabar, 2011 metų vasario 2 dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai Šrila Gurudevas įėjo į maha-samadhį, maždaug 800 bhaktų, tiek iš Indijos, tiek ir iš užsienio, susirinko dar kartą toje pačioje vietoje Džaganatha Puryje, šį kartą tam, kad prisimintų Šrilos Gurudevo avirbhava tithą, jo atėjimo į šį pasaulį dieną.

Anksti ryte, netrukus po mangala-aračio, Šripad Tirtha Maharadžas nuvedė visus bhaktas į parikramą į įvairias Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Jo palydovų lilų vietas. Prisimindami, kaip Šrila Gurudevas vesdavo visus bhaktas į šiuos daršanau, mes padėjome jo nuotrauką į gražiai papuoštą vežimą ir pritariant kirtanai, išvykome.

Mūsų pirmasis sustojimas buvo Sidha-Bakula, Šrilos Haridaso Thakuros bhadžana-kutiras. Mahaprabhu lankė čia Haridasą Thakurą kiekvieną dieną. Po to mes keliavome į Gambhirą, kur gyveno Pats Mahaprabhu. Būtent čia Mahaprabhu panirdavo į Šrimati Radhikos išsiskyrimo su Šri Krišna jausmus ir dalindavosi šiais jausmais su Savo pačiais intymiausiais palydovais, tokiais kaip Šri Svarupa Damodara ir Šri Ramananda Raja.

Tada parikrama tęsėsi Purušotama Mathe, kurį Čataka Parvatoje įsteigė Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura Prabhupada. O tiesiog priešais yra Tota-Gopinatha šventykla. Mahaprabhu ateidavo čia kiekvieną dieną, kad išgirstų Šrimad-Bhagavatam iš Šri Gadadharos Pandito.

Visur, kur mes ėjome, Šripad Tirtha Maharadžas trumpai kalbėjo apie tų vietų šlovę, jis pasakojo tai, ką metams bėgant pats girdėjo iš Šrilos Gurudevo.

Po Tota-Gopinatha šventyklos parikrama tęsėsi toliau Nilačala Gaudija Mathe. Tai yra viena iš pirmųjų šventyklų įsteigta mūsų param-gurudevo nitja-lila pravišta om višnupados Šri Šrimad Bhakti Pragjanos Kešavos Gosvamio Maharadžo. Po to mes keliavome į Šrilos Haridaso Thakuros samadhį, o baigėsi mūsų parikrama Purušotama Gaudija Mathe, kur mes turėjome Pudžjapado Šri Šrimad Bhakti Pragjanos Jačio Maharadžo, kuris yra dabartinis Matho ačarja, daršaną.

Grįžę į savo Džaja Šri Damodara Gaudija Mathą Šri Čakra Tirthoje, visi bhaktos vadovaujan Šripad Tirthai Maharadžui, atliko guru pudžą – pirmiausia Šrilai Gurudevui, o tada visai guru-paramparai.

Vakare bhaktos vėl susirinko kirtanai ir hari-kathai, gražiai papuoštame pandale esančiame ant Matho stogo. Daugelis svečių Vaišnavų iš įvairių Gaudija Mathų atėjo pasiklausyti ir pakalbėti apie mūsų Šrilos Gurudevo šlovę. Pirmiausia Šripad Bhaktivedanta Sidhantis Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Bhagavata Maharadžas ir Šripad Bhaktivedanta Padmanabha Maharadžas pasiūlė savo nuoširdžius pušpandžalius. Pagrindinis garbės svečias buvo Šri Šrimad Bhakti Vigjana Bharati Maharadžas iš Šri Čaitanja Gaudija Matho, kuriam atvykus buvo suteikta garbė pasiūlyti Šrilai Gurudevui pirmąją naujai išleisto specialios Vjasa-pudža redakcijos žurnalo “The Rays of The Harmonist” kopiją, kuri yra skirta mūsų Šrilai Gurudevui. Pudžjapad Bharati Maharadžas paguodė visus bhaktas, kurie prisimena, kaip Šrila Gurudevas neseniai įėjo į maha-samadhį šioje vietoje. Po kalbos, Maharadžui taip pat buvo pasiūlytas žurnalas “The Rays of The Harmonist” kartu su kitomis bhaktų dovanomis.

Po to kalbėjo daugiau Vaišnavų, išgirdus jų atsiminimus apie Šrilos Gurudevo šlovę, daugelio bhaktų akyse pasirodė ašaros. Galiausiai, Šripadas Tirtha Maharadžas užbaigė pušpandžali siūlymą ir vėl vadovavo visiems bhaktoms ir svečiams Vaišnavams atliekant guru-pudžą.

Diena baigėsi nuostabia puota su Džaganatha prasadu. Organizuojant Pudžjapad Premanandai Prabhu su mūsų Panda Džanardana Prabhu ir su mūsų matho brahmačarių pagalba į mūsų šventyklą buvo atnešta aštuoniolika skirtingų Šri Džagannatha Mahaprasado patiekalų ir Šrilai Gurudevui buvo paruošta ir pasiūlyta didelė ir labai prabangi lėkštė. Tada Viešpaties Džaganatho sevakai patiekė prasadą bhaktoms, o tuo metu jaunų Brahmanų grupė iš Šri Džagannatho Šventyklos kartojo Vedų stutis ir mantras. Prasado pagerbimo metu Vaišnavai mums priminė apie tai, kaip Šrila Gurudevas visada vertino ir gerbė šį Džaganatha prasadą. Visada kai jis lankydavosi Džaganatha Puryje, jis prašydavo, kad kiekvieną dieną jam atneštų nors truputi šio prasado.

Nors mes susirinkome Džaganatha Puryje švęsti Šrilos Gurudevo atėjimo dienos, tarp mūsų visų sklandė išsiskyrimo nuotaika. Vėlgi, prisimenu param-gurudevo žodžius, kad “Bhagavano palydovų išėjimas turi tą pačią reikšmę kaip jų atėjimas. Dėl šios priežasties, mes galime prisiminti išsiskyrimą su maha-purušomis jų atėjimo dienų metu ir švęsti susitikimą jų išėjimo dienomis” (Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis – Jo gyvenimas ir mokymai, antroji dalis).

Mes visi patyrėme, ką reiškia šie žodžiai šių metų Vjasa-pudžos festivalio Puryje metu.

Džanaki Devi Dasi

Šaltinis bei daugiau nuotraukų:  http://backtobhakti.com/2011/02/a-vyasa-puja-celebration-in-the-dhama-of-separation/

Vertė Juvati Didi

Kosivana yra prie Mathuros-Delio kelio, maždaug 35 mylios nuo Mathuros ir apie 10 mylių nuo Čatravanos. Čia, prie Gomati Kundos Šri Krišna suruošė, kad Nanda Baba gautų Kušasthali (Dvaraka Dhamos) daršaną.

Dėdamasi nesusipatusia ir kalbėdama sunerimusiu balsu čia Šrimati Radhika paklausė Krišnos:
„Ko ‘si?“ (Kas Tu?). Todėl ši vieta ir vadinama Kosi, arba Kosivana.

Kartą Krišna taip troško susitikti su Šrimati Radhika, kad pasibeldė į Jos duris. Šrimati Radhika iš vidaus atsiliepė:
– Ko si?
Šri Krišna atsakė:
– Tai Aš, Krišna.
Žodis „krsna“ taip pat reiškia „juoda gyvatė“. Todėl Radhika pasakė:
– Jeigu esi juoda gyvatė, tuomet kodėl atšliaužei čionai? Ar nori Man įgelti? Grįžk į mišką. Tau čia nėra ką veikti. Skaitykite toliau čia »

Ištrauka iš Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo kathos.
Olandija: 2000 metai, liepos 9-oji diena

Jūs vis dar nekartojate labai saldaus ir tyro Vardo kartu su rasika Vaišnavais.

Vaišnavai yra saldūs. Jų kalba yra saldi ir jų bendravimas yra saldus, kadangi jie visada aiškina saldžią, saldzią ir dar kartą saldžią hari-kathą. Jus nesugebėsite realizuoti visų šių dalykų iš savo platformos, taigi ateikite su rasika Vaišnavais. Kur? Į Vrindavaną. Ir būkite saldūs, kad Krišna tokiu būdu galėtų ragauti jūsų saldybę. Pasistenkite būti kvalifikuotais tam, ir tokiu budu jusu gyvenimas bus sėkmingas.

Vrindavane nėra problemų – realiame Vrindavane. Jeigu jūs ateisite į Vrindavaną, kur tada pateksite? Jus padengs ten majos tinklas.

Mes turime pasistengti melstis: “O, Jogamaja, prašau nuimk šį tinklą.”

Mes norime ragauti Krišnos saldybę. Tai yra imanoma tik realiame Vrindavane, kur nėra problemų. Kur nėra senatvės, nera mirties, kur nėra skausmo. Pasistenkite tapti kvalifikuotu ir pasistenkite būti iš tikrujų Vrindavane – kur Krišna gano Savo karves. Kai Jis grįžta iš karvių ganymo, visos gopės susirenka pamatyti ir ragauti Jo saldybę. Skaitykite toliau čia »

Vieną rytą prie Kusuma Sarovaros kranto su Savo sakhėmis atvyko Šrimati Radhika, kad prisiskintų kvapnių žiedų: beli, čameli, džiūhi, kanera ir čampaka.

Pastebėjusi žiedais apsipylusią šaką Šrimati Radhika viena ranka ją prisitraukė artyn, o kita ranka ėmė skinti žiedus.

Iš anksto žinodamas, kad į Kusuma Sarovarą atvyks Šrimati Radhika, žaismingasis Krišna įsiropštė į tą medį ir įsitaisė kaip tik ant tos šakos. Visu Savo kūno svoriu nulenkęs šaką žemyn, pasislėpė lapijoje, kad Šrimatidži Jo nepastebėtų.

Kol Šrimati Radhika įsigilinusi skynė žiedus nuo tos šakos, Krišna staiga peršoko ant gretimos šakos. Pirmoji šaka akimirksniu pakilo aukštyn, kartu pakeldama į orą ir Šrimati Radhiką.

Išsigandusi Šrimati Radhika ėmė šauktis pagalbos. Tada Šri Krišna išlipo iš medžio ir sugavo pakibusią Šrimatidži į Savo glėbį.

Viską regėjusios sakhės ėmė ploti delnais ir garsiai kvatotis. O iš Krišnos rankų ištrūkusi Šrimati Radhikadži ėmė jį plūsti.

Šiais laikais kusuma-vana visiškai sunykusi. Bharatapuro maharadžas Džavaharas Singhas išplėšė Delio lobius 1767 A.D. ir už tuos pinigus Kusuma Sarovaroje pastatė nuostabias betonines ghatas su laiptais. Į pietus nuo sarovaros yra Radžos Sūradžamalo kapas, o greta dviejų jo karalienių kapai. Netoliese yra Daudži šventykla.

Parikramos priešaky visada buvo Aukščiausias Dievo Asmuo Šri Čaitanija Maprabhu, lydomas Jo piligrimų Vaišnavų.

Sankalpa prie Gangos upės pirmąją parikramos dieną, 2008 kovo 15.

Kėlimasis per Gangos upę kovo 16 d., bhaktai lydi Šri Mahaprabhu Dievybę į Jogapithą, Jo paties apsireiškimo vietą.

Skaitykite toliau čia »