Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Sadhana ir bhadžana’

Šryla Bhakti Rakšaka Šridhara Maharadža

Kodėl mūsų sąmonė nusileidžia bei negali turėti aukštesnės koncepcijos apie aukštesnę dvasinę egzistenciją, o vietoj to mūsų dėmesys yra patrauktas kažkokio materialaus dalyko?

Galvojame, koks nors vaistas ar koks nors svaiginimasis padės mums. Kai negaliu pakelti sąmonės į subtilesnę ir aukštesnę sąmoningą substanciją, tada pradedu siekti pagalbos materialiame pasaulyje. “Šios substancijos padės man”. Tai savižudiška.

Nesugebame tiesiogiai turėti ryšio su aukštesne sąmoninga substancija, tada pradedame siekti priemonių žemesnėje.

“To pagalba pažengsiu link subtilesnės sąmonės. Materija padės man suprasti, įgyti sąmonę”. Tokiu būdu esam netikintys tos Absoliučios Tiesos atstovais, vaišnavais. Tai dėl vaišnava-aparadhos, tikėjimo Aukščiausiojo sąmoningais atstovais praradimo, einame pas materialią substanciją, “padėk man!”. Prarandu tikėjimą dvasine atstovybe. Esmė tokia – ieškom prieglobsčio materialiam dalyke ir prarandam tikėjimą aukštesne atstovybe. Nesuprantame jų Malonės.

Taigi, tokia pamatinė prekiautojo svaiginimusi padėtis. Nėra tikėjimo aukštesniu atstovu, kuris yra dvasinis, kuris yra siela savybėmis, bet daugiau troškimo gauti pagalbą iš žemesnės substancijos. Mokslo koncepcija taip pat yra tokia, degradavimas. Degraduodami, prarasdami tikėjimą dvasiniu efektyvumu, jų malone ar jų pozicija, leidžiamės žemiau standarto. Nėra tikėjimo. Negalim tikėti atsidavusiuoju, šventraščiu, ar ačarija. Nusivylę einame ieškoti pagalbos iš kažkokio materijos atomo, “Tai duos man viską”.
Pilna paskaita

Klausimas: Ar pyktis, nukreiptas į ką nors, kas yra piktavališkas atsidavusiųjų atžvilgiu, yra atsidavimo dalis?

Šri Šrimad Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakuros atsakymas: Mes turim būti pikti ant ko nors, kas yra piktavalis atsidavusiųjų atžvilgiu, tai yra mūsų atsidavimo praktikos dalis. Daryti priešingai yra netinkama. Bet kas yra piktavalis atsidavusiesiems? Ta koncepcija turi būti labai aiški. Tie, kas netarnauja Aukščiausiam Viešpačiui, Kuris yra viso pasaulio draugas, Kuris yra aukščiausiai džiaugsmingas, ir Kuris yra kiekvieno širdyje, negali nuveikti nieko gero sau, greičiau jie kviečiasi pavojų ir nepalankumą būdami pikti Krišnai ar Jo atsidavusiesiems. Tai yra tie, kurie piktavaliai; mes negalim jiems rodyti malonės. Mes turim rodyti abejingumą ar pyktį tiems, kurie apsvaigusiai pasinėrę į akrišna (ne-Dievo) garbinimą. Bet pirmiausiai, privalau žiūrėti, ar aš pats nesu atsidavusiujų priešas. Yra esminga klausti, ar aš tarnauju Krišnai, ar noriu mėgautis tuo, kas skirta Jo mėgavimuisi?

Matau, kad aš, su savo kūnu, kuris yra godus mėgavimosi, esu didis Krišnos ir Jo atsidavusiųjų priešas. Vietoj to, kad visada prisiminčiau Krišnos lotoso pėdas ir galvočiau apie Jo laimę, esu užsiėmęs savo paties laimės paieškomis, gandais ir trūkumų ieškojimu. Visiškai nežiūriu į save; nematau savo paties trūkumo. Todėl, visų pirma turiu išreikšti pyktį ant savęs – savęs, kuris yra toks didelis atsidavusiųjų priešas. Turiu rodyti pyktį sau mušdamas savo protą pora batų. Turiu apvalyti save. Turiu visais būdais būti pavyzdingo charakterio ir nuoširdžiai tarnauti Hari, Guru ir Vaišnavams. Tik tada laimėsiu kažką. Turiu nuolat prisiminti kad kiekvienas tarnauja Viešpačiui, vien tik aš negalėjau tarnauti Viešpačiui ir aš galiu mirti bet kuriuo momentu.

Iš pradžių turiu išreikšti pyktį savo blogoms tendencijoms, kurios nepalankios atsidavimui, tokioms kaip materialios naudos, prestižo ir pozicijos troškimas, ir savo tendencijoms apgaulingumui. Tokiu būdu turiu jas kontroliuoti. Visų pirma turiu žiūrėti savo paties intereso . Kitaip, didelis pavojus ateis į mane. Tada, turiu išreikšti pyktį savo draugams ir giminėms, susijusiems su mano kūnu, kurie yra prieš Guru ir Krišną, kurie nori matyti mane kaip besimėgaujantį ir tokiu būdu traukia mane prie majos. Tik tada būsiu saugus ir aukščiausias gėris ateis pas mane, niekaip kitaip.

Kai kurie žmonės teigia, kad mes neminime Radharanės Vardo, bet Šrila Prabhupada tai darė visur. Tie, kurie taip sako, jie nėra jo linijoje. Šrila Prabhupada niekada nesakė, kad mes neturėtume skaityti 10 Šrimad Bhagavatam Giesmes ir kad mes neturėtumeme klausytis apie rasa-lilą. Ką jis pasakė ?

Geismingas asmuo, nesugebantis atsikratyti savo geismo, gali klausytis 10 Šrimad Bhagavatam Giesmę, ypatingai rasa-lilą, iš savęs realizavusios asmenybės. Tuomet geismas gali pasitraukti. Antraip geismas nepasitrauks. Rasa-lila yra galingesnė už bet kurią kitą Krišnos lilą. Jeigu nesiklausote jos, bet vietoj to visada skaitote Mahabharatą, kaip Bhima, Dhušasana, Ardžuna, Karna ir Bhišma Pitamaha visuomet
kaunasi, tai nepadės.

Visada klausykitės Šrimad Bhagavatam (iš save realizavusios asmenybės) ir tuomet geismas bei visa kita savaime pasitrauks.

(…) Anarthos be sadhu-sangos niekada nepasitrauks iš mūsų širdies. Netgi jeigu jūs vienas pats pasišvęsite kartojimui arba atliksite sadhaną ir bhadžaną nuošalioje vietoje, jūsų anarthos niekada nepaliks jūsų. Šastros pateikia paaiškinimus, kaip mums yra gyvybiskai svarbi ir butina sadhu-sanga.

sadhu sanga sadhu sanga – sarva sastre kaya
lava-matra sadhu-sange sarva-siddhi haya

( C.C. Madhya 22.54 )

“Visi apreikštieji šventraščiai pripažįsta, kad net gavus viena vienuoliktąją dalį sekundės sadhu-sangos galima pasiekti visas siddhi, visus tobulumus.”

Bet bona fide sadhu yra labai retas. Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvatis “Pamokymų nektare” paaiškina, kad jeigu jūs turite palankią sėkmę (bhakti-unmukhi-sukriti), tuomet jūs bona fide sadhu – Sat-Guru. Ar suprantate ? Kaip įmanoma be sukriti gauti bona fide sadhu? Tai neįmanoma. Yra daugybė įvairių sadhu: karmi-sadhu, gjnani-sadhu, bet šuddha-Vaisnava yra labai retas. Ypatingai šioje Kali-yugoje. Todėl Čaitanya Mahaprabhu Pats apsireiškė šiame amžiuje, kad parodytų Savo veiksmais ir pavyzdziu, koks turi buti sad-sadhu. Čaitanya Mahaprabhu pasakė Savo atsidavusiems, jog jūsų protas neapsivalys net atliekant gjnaną, jogą, tapasją ar net garbinant Dievybes ir keliaujant po šventas vietas.

Šrila Bhaktivinoda Thakuras taip pat paaiškina, jog jeigu jūs keliaujate po šventas vietas be sadhu-sangos, tuomet tai tebus fizinė mankšta. Be sadhu-sangos tebus fizinė mankštą. Jeigu jūs keliaujate po šventas vietas, ieškokite sadhu-sangos, antraip koks bus tokios veiklos rezultatas? Bevertis.

Galbut jūs gausite truputi sukrti. Galbūt. Jeigu jūs milijonus ir milijonus gyvenimu atliksite tokią parikramą, jus galite gauti truputi sukrti. Bet tai tarsi ir nieko. Jeigu jus atliksite vaišnava-aparadhą, tuomet visa jusu sukrti pradings. Jeigu jūs atliksite parikramą sadhu-sangoje, tokią kaip Giriradža-Govardhano parikramą, Vradža Mandalos ir Navadvipo parikramą, tuomet jūs gausite tiek daug palaiminimų ir amžino gėrio, ir ne tik sukrti, čia jūs galite gauti Bhakti. Tik tokiu budu jūs pasieksite šuddha-bhakti.

Ištrauka iš BV Vana Maharadžo kathos 2002 10 9

Kartą Šrila Gurudevas pasakė: “Brahmačariai galvoja, kad jeigu jie neturi jokios tarnystės, tuomet jie jaučiasi laimingi. Jie slepiasi kažkur. Jie galvoja, kad kai neturi jokios tarnystės, tuomet yra smagu; tiesiog valgai prasadą ir miegi ir pan. Tai yra geriausia tarnystė. (atsidavusieji juokiasi ). Kokia tarnystė ? Kokia yra mūsų brangiausia tarnystė? Maha prasade govinde namo brahmane vaisnave… Prasada-seva. Kitos sevos yra labai sunkios. Bet prasada-seva… Tai juk tarnystė Krišnai. Taigi, tokia iš tikrųjų yra mūsų padėtis. Aš noriu atlikti tik prasada-sevą, aš nenoriu atlikti jokios kitos tarnystės. Kitos tarnystės yra labai varginančios. Bet prasada-seva yra tikras malonumas”.

Šrila Gurudevas papasakojo istoriją.

Vieną dieną dvasinis mokytojas savo mokiniui paaiškino: ”Šventas Vardas yra transcendentinis. Šastros šlovina įvairių rūšių bhakti, bet Švento Vardo kartojimas laikomas pačia geriausia tarnyste. Šuddha-bhakti. Šastra paaiškina 64 atsidavimo tarnystės rūšis. Bet kuri iš jų visų yra pati geriausia? Švento Vardo kartojimas.” Skaitykite toliau čia »