Posts Tagged ‘sadhana’
2009 birželio 24d.
| 
Autorius: 
[Tęsinys] Kokią svarūpą (transcendentinį pavidalą) turi bhakti? „Šandilija Sutra“ teigia: „sa paranuraktirišvare – bhakti yra aukščiausias prisirišimas prie Viešpaties.“ Daugiau negu tai – kadangi ji turi savybę valdyti Aukščiausią Kontroliuotoją, jos prigimtis yra nemirtinga, amžina. Šrila Rūpa Gosvamis štai taip aprašo vidines bhakti savybes:
anyābhilāṣitā śūnyaṁ jṣāna-karmādy-anāvṛtam
ānukūlyena kṛṣṇānuśīlanam bhakir uttama
Bhakti-rasamrita-sindhu (1.1.11)
„Uttama-bhakti arba tyra atsidavimo tarnystė yra veiklos, nukreiptos vien tiktai Šri Krišnos malonumui, kultivavimas. Kitais žodžiais pasakius, tai yra nenutrūkstanti tarnystės srovė Šri Krišnai, atliekama per visas kūno, proto ir kalbos pastangas bei dvasinių sentimentų (bhavų) išreiškimą. Tokia tarnystė nėra dengiama gjanos (žinios, nukreiptos išsivadavimo link), karmos (rezultatų siekiančios veiklos), jogos ar askezių. Uttama-bhakti yra visiškai laisva nuo visų kitų troškimų išskyrus vieną – suteikti džiaugsmą Šri Krišnai.“
Bhaki turi du lygius: praktikavimo lygį bei tobulybės lygį. Praktikos lygis yra vadinamas sadhana-bhakti, o tobulybės lygis vadinasi sadhya-bhakti, ir tai yra vienintelė dživos religija – nitja-dharma arba svarūpa-dharma. Šita sadhana-bhakti, nors ir būdama amžinai tobula, yra dengiama, yra netyra tose dživose, kurios įklimpo į materializmą. Kai asmuo šiame lygyje bando atidengti šią krišna-premą per bhakti pagalbą, tai vadinasi sadhana-bhakti. Ši sadhana-bhakti taip pat yra nitja-dharma, tiksliau nesubrendęs nitja-dharmos lygis, kai tuo metu sadja-bhakti yra visiškai subrendusi bei sunokusi nitja-dharmos stadija. Dėl to nors nitja-dharma yra amžina, ji turi du lygius.
Sadhana-bhakti taip pat yra dviejų tipų: vaidhi bei raganuga. Kol sadhakos (praktikuojančio) širdyje spontaniškas prisirišimas bei skonis dar nėra gimę, tol jis seka reguliuojančią veiklą bei taisykles, išrašytas šastrose (raštuose). Tokiu būdu, laikydamasis šastrų disciplinos, atsidavęs užsiima krišna-bhakti. Tokios sadhanos-bhakti atlikimas vadinasi vaidhi-sadhana-bhakti. Priešingai tam, raghanuga-sadhana užsiima tas, kurio širdyje gimsta spontaniškas prisirišimas (raga) bei skonis, kuris nekantriai ima trokšti turėti vradžavasių (Vrindavano gyventojų), esančių visiškai prisirišusių prie Krišnos, nuotakas nežiūrint į visas raštų taisykles bei nurodymus ir kuris atlieka sadhana su motyvu sekti tų vradžavasių lotos pėdom.
Kategorijoje: 
Žymės: 
[Pratęsimas] Šioje maldoje Šrila Rūpa Gosvamis sako: “Man teko girdėti, jog Drona ir Dhara [1. Praeituose gyvenimuose Nanda Baba ir Motina Jašoda buvo Drona ir Dhara, jie atliko rūsčias askezes, kol Viešpats Brahma suteikė palaiminimą turėti tėvišką meilę Bhagavanui] garbino Viešpatį Narajaną visas keturias jugas. Tai pat girdėjau, jog kai kurios sadhana-siddha gopės atliko sadhana nesuskaičiuojamą daugybę kalpų [2. Kalpa yra viena Viešpaties Brahmos diena, trunkanti tūkstantį maha-jugų arba 4.32 milijardus metų]. Kol jos praktikavo, gimė ir mirė daugybė Brahmų. Ir tik tada jos pasiekė gopi-bhavą.” Ši prema yra tokia reta, jog be bepriežastinės Krišnos malonės mes niekada negalėsime ją pasiekti.
“Šri Šad-Gosvamyaštakam” (6) giedama:
sankhya-puravaka-nama-gana-natibhih
kalavasanti-krtau
nidrahara-viharakadi-vijitau
catyanta-dinau ca yau
radha-krsna-guna-smrter madhurima
avanandena sammohitau
vande rupa-sanata raghu-yugau
sri-jiva-gopalakau
“ Aš garbinu Šešis Gosvamius, kurie leisdavo visą savo laiką kartodami šventus vardus, dainuodami ir lenkdamiesi dandavant-pranamomis, taip nuolankiai išpildydami savo įžadą kiekvieną dieną nusilenkti nustatytą skaičių kartų. Tokiu būdu jie naudojo savo vertingus gyvenimus ir nugalėjo valgymą ir miegojimą. Visada žvelgdami į save kaip į visiškai niekam tikusius, jie būdavo užburti dieviškos ekstazės, prisiminę Šri Radhos ir Krišnos saldžias savybes.“
radha-kunda-tate kalinda-tanaya-
tire ca vamsivate
premonmada-vasad asesa-dasaya
grastau pramattau sada
gayantau ca kada harer guna-varam
bhavabhibhutau muda
vande rupa-sanatanau raghu-yugau
sri-jiva-gopalakau
“Aš siūlau dandavat pranamą Šešiems Gosvamiams, kurie tapo pamišę premoje (premonmāda) išsiskyrimo nuotaikoje. Kartais jie eina prie Radha kundos arba Jamunos krantų, kartais į Vamši-vatą. Apsvaigę kṛṣṇapremoje, jie buvo užvaldyti bhavos ir džaugsmingai dainavo apie pačią tauriausią ir nuostabiausią Šri Hari mādhurya-rasą.”
Aukščiau minėtame posme žodis “ašeša” nurodo šešių Gosvamių ašta-sattvika-bhavas arba kūniškas transformacijas, sukeltas aštuonių tipų ekstazių. Kartais neišmatuojamame išsiskyrime jų būklė vos nesibaigdavo dešimtąja gyvenimo pakopa – mirtimi. Šeši Gosvamiai gyveno Radha-kundoje ir Šyama-Kundoje, ritinėjosi žeme, vaikščiojo po Vrindavaną, Vamšivatą ir visas kitas šventas vietas raudodami bei giliai sielodamiesi.
ha radhe braja devike ca lalite
he nanda-suno kutah
sri-govardhana-kalpa-padapa-ale
kalindi-vanye kutah
gosantav iti sarvato vraja-pure
khedair maha-vihvalau
vande rupa-sanatanau raghu-yugau
sri-jiva-goplakau
“Aš atlieku vandaną Šešiems Gosvamiams, kurie visada šaukia, „O Radhe! O Vrindavanos Karaliene! Kur tu? O Lalite! O Nandos Maharadžos Sūnau! Kur Jūs? Ar Jūs sėdite po Šri Govardhanos kalvos kalpa vrikša medžiais? Ar Jūs klajojate miškuose prie minkštų Kalindi krantų?“. Klaidžiodami po visą Vradža-mandalą, jie visada dejuodavo, apimti ir deginami didžiausio išsiskyrimo jausmų.”
Gosvamiai valgė ir gėrė tik tiek, kad palaikyti savo gyvybes – keletą sausų grūdų ar žirnių. Kartais jie nevalgė nieko iš viso, o kartais gėrė tiktai vandenį. Jeigu jie miegojo, tai tiktai dvidešimt keturias minutes – niekada nedaugiau negu keturiasdešimt aštuonias. Kartais jie nemiegodavo iš viso, net momentą. Visą savo laiką jie praleido verkdami, raudodami, prisimindami ir diskutuodami saldžius Krišnos ir gopių žaidimus Vradžoje. Šri Rūpa Gosvamis, Sanatana Gosvamis bei Raghunatha dasa Gosvamis tarpusavyje bendravo tokiu pačiu būdu.
