Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Sanatana Gosvamis’

Šrilos Dživos Gosvamio murti jo samadhyje Radha Damodaros Mandyre (šventykloje)

(Pratęsimas) Neilgai trukus Valabhačarja iškeliavo kitur. Kai nešinas vandeniu grįžo Dživa Gosvamis, Šrila Rūpa Gosvamis jam pasakė: “Esi toks nepakantus, kad puoli ginčytis su garbaus amžiaus išsilavinusiu brahmanu, kuris mielaširdingai mano paties gerovei patikrino tai, ką rašau? Tavo elgesys nepriimtinas; išvyk dabar pat.”

Įpareigotas paklusti savo guru nurodymams, Dživa Gosvamis išvyko iš Vrindavanos. Nukeliavo į Bhajagaono kaimelį ir apsigyveno krokodilų knibždančiame urve. Tenai kelias dienas atliko bhadžianą ir verkė, jausdamasis netekęs savo guru meilės. Liovėsi valgęs ir gėręs, tad labai greitai visai išseko.

Po kiek laiko atsitiko taip, kad klajodamas po Vradžą į tą patį kaimą užklydo Sanatana Gosvamis. Vietiniai gyventojai jam pranešė: “Baba, visuomet laikėme tave didžiu bhadžiananandžiu (tuo, kuris visiškai pasinėręs į bhadžianą), tačiau dabar mūsų kaime atsirado jaunuolis, dar didesnis bhadžiananandis už tave. Kiauras dienas ir naktis jis tik verkia ir vardu šaukiasi Radha-Krišnos. Atnešame jam maisto, tačiau jis visko atsisako, o taip pat niekada nemiega. Dieną naktį pasinėręs į bhadžianą – nieko panašaus dar nesame regėję.”

Šrila Sanatana Gosvamis suprato, kad tas jaunuolis ne kas kitas, o Dživa, ir nedelsdamas nuėjo pas jį. Vėl susitikę, jiedu apsiverkė. Tada Sanatana Gosvamis atsivedė jį atgal į Vrindavaną, Rūpai Gosvamiui taręs: “Vaišnavų pareiga yra užjausti kitus, tačiau tu išsižadėjai šio jauno savo mokinio, apdovanoto daugybe nuostabių savybių. Užuot buvęs gailestingas Dživai, tu jį išvarei. Tu suklydai ir dabar turėtumei šią klaidą ištaisyti. Įsakau tau kuo greičiau priimti atgal savo mokinį.

Tai girdėdamas, Rūpa Gosvamis ėmė verkti dėl Dživos, kurį be galo mylėjo. Kai Sanatana Gosvamis atvedė Dživą ir pasodino jį Rūpai Gosvamiui ant kelių, guru ir mokinys abu apsiverkė. Rūpa Gosvamis suorganizavo, kad Dživą gydytų geriausi gydytojai iš Mathuros, ir taip palaipsniui šis vėl sustiprėjo. Nuo tada Rūpa Gosvamis kaip ir anksčiau duodavo Dživai perskaityti ir patikrinti viską, ką tik parašydavo.

[Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šrila Sanatana Gosvamis klausė Šri Čaitanijos Mahaprabhu: “Aš atėjau į šį pasaulį, tačiau nežinau, kas toks esu. Kas esu aš?” Prašau perskaitykite Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžo vertimą ir paaiškinimus.

[Mokinys skaito:] Šri Čaitanja Čaritamrita, Madja-lila, 20 skyrius, tekstai 102-103:

‘ke ami’, ‘kene amaya jare tapa-traya’
iha nahi jani–’kemane hita haya’
‘sadhya’-'sadhana’-tattva puchite na jani
krpa kari’ saba tattva kaha ta’ apani”

Šrilos Bhaktivedantos Svamio Prabhupados vertimas: “Šiame postme Šrila Sanatana Gosvamipada klausia Šri Čaitanijos Mahaprabhu: “Kas toks esu aš? Kodėl aš turiu kęnsti trijų rūšių kančias? Jeigu aš to nežinau, kaip aš galiu turėti kokios nors naudos? Iš tikro ar nežinau kaip teirautis apie sadhją, gyvenimo tikslą bei sadhaną - procesą šiam tikslui pasiekti. Prašau, būk maloningas man ir paaiškink šias tiesas.”

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Kodėl Šrila Sanatana Gosvamis uždavė šį klausimą? Jis klausė vien tik mūsų labui. Iš tikro niekas iš mūsų nežino, kokia yra mūsų dvasinė poziciją. Kai kurie mūsų galvoti: “Aš esu Iša Prabhu”, kitas gavloja: “Aš esu Kešava Prabhu”, treti save laiko vienu ar kitu asmeniu.

Mahaprabhu atsakė Sanatana Gosvamiui: “Tu žinai viską, tačiau šį klausimą tu užduodi vien tik kitų labui.  Nors sadhu, šventa asmenybė, viską žino, tačiau jis išlieka nuolankus ir bando patvirtinti savo pareiškimą teiraudamasis iš aukštesnių autoritetų.

krsna-sakti dhara tumi, jana tattva-bhava
jani’ dardhya lagi’ puche,-sadhura svabhava

Tu tikrai žinai visus tuos dalykus, kadangi tu turi Viešpaties Krišnos galias. Tačiau sadhu prigimtis yra teirautis. Žinodamas visus tuos dalykus, sadhu vis tiek teiraujasi vardan tikslumo.

Šri Čaitanja Čaritamrita, Madja-lila, 20.106

Mahaprabhu atsakė: “Tu ne visai esi Sanatana, ta prasme kad tu skiriesi nuo savo fizinio kūno.”

Ką išvertė Šrila Prabhupada?

[Mokinys skaito:] Šri Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila, 20.108-108

jivera ‘svarupa’ haya—krsnera ‘nitya-dasa’
krsnera ‘tatastha-sakti’ ‘bhedabheda-prakasa’
suryamsa-kirana, yaiche agni-jvala-caya
svabhavika krsnera tina-prakara ‘sakti’ haya

“Gyvosios esybės konstitucinė pozicija yra būti amžinu Krišnos tarnu, kadangi ji yra ribinė Krišnos energija – manifestacija, tuo pačiu panaši ir besiskirianti nuo Viešpaties, tarsi molekulinė saulės šviesos arba laužo ugnies dalelytė. Krišna turi 3 skirtingas energijas.”

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šri Čaitanija Mahaprabhu paaiškino: “jivera svarupa haya krsnera nitya dasa.” Pagal dvasinę konstituciją, viskas, kas turi gyvybę – įtraukiant žmones, paukščius, žvėris, medžius, vijoklius, netgi mažus kirminus bei vabzdžius – yra amžini Viešpaties Krišnos tarnai. Tame nėra jokios dvejonės, ir tai yra pritaikoma mums taip pat.

Tada Jis pasakė: krsnera tatastha sakti – visos sielos yra Viešpaties ribinės energijos (tatastha-šakti) transformacija. Jos nėra tiesioginės Jo malonumo galios (hladini-šakti) ar pažinimo galios (samvit-šakti), kurios yra Krišnos svarūpa-šakti (Jo vidinė energija), manifestacija. Dėl to sielos nėra Krišnos tyra svarūpa-šakti.

//Paimta iš paskaitos Badžeryje, JAV, 2000 m. birželio 2d.

Vakarinėje Šri Radha Kundos pusėje yra Džiūlana Tala. Kartą Šri Sanatana ir Šri Rūpa Gosvamiai, įsigilinę į hari-kathą, sėdėjo prie Šri Raghunathos dasos Gosvamio bhadžana-kutiro, šiaurės rytuose nuo Radha Kundos.

Šri Sanatana Gosvamis paklausė Šri Rūpos Gosvamio:
– Rūpa, ką šiomis dienomis rašai?
Šrila Rūpa Gosvamis parodė jam Čatu-pušpandžiali, savo sukurtą stotrą. Pirmoji jos šloka (posmelis) yra toks:

nava-goracana-gaurim
praverendivaram baram
mani-stavaka-vidyoti
veni-vyalangana-phanam

„O, Vrindavanešvari! Vėl ir vėl Tau lenkiuosi. Tu esi gaurangi, auksaspalvės odos, tarytum visada šviežias goračana. Tavo drabužiai puikaus mėlynojo lotoso žiedo spalvos, o Tavo ilgų supintų plaukų viršutinė dalis papuošta brangakmeniais, dėl ko jie atrodo tarsi juodos gyvatės patelės galva.“

Perskaitęs tai Šri Sanatana Gosvamis tarė:
– Rūpa! Sakiniu veni-vyalangana-phanam banguotus, juodus, garbanotus, sušukuotus Šrimati Radhikos plaukus tu palygini su nuodinga juoda gyvatės patele. Bet juk visų savybių turėtoja, neregėtai žavi, švelni ir miela Šrimati Radhika yra Krišnos mylimoji. Man šis tavo palyginimas nepatinka.“

Šri Rūpa Gosvamis nusišypsojo ir nuolankiai paprašė Šri Sanatanos Gosvamio pasiūlyti geresnį variantą, bet tą akimirką Sanatana Gosvamis nepajėgė sugalvoti jokio tinkamesnio palyginimo.
– Pataisysiu šį tavo pasakymą kiek vėliau, – pasakė jis ir nuėjo savo reikalais, mąstydamas apie tą posmelį.

Kai priėjo šią vietovę vakarinėje kundos pusėje, išvydo gopa kišorę, besisupančią gražiomis sūpuoklėmis, kabančiomis nuo kadambos medžio šakų. Jos draugės sūpavo ją pirmyn ir atgal, giedodamos mallara-ragą. Šri Sanatana Gosvamis pastebėjo juodą gyvatės patelę, iškelta galva šliaužiančią ant tos besisupančios kišorės juodų kasų. Norėdamas išgelbėti ją nuo gyvatės įkandimo, Sanatana pribėgo prie jos, šaukdamas:
– Lali! Lali! Saugokis! Tavo plaukuose juoda gyvatė.

Tačiau kai priėjo arčiau, nieko nebesimatė – nei kišorės, nei sakhių, nei sūpuoklių.

Atsimindamas regėtą sceną jis ėmė iš džiaugsmo verkti ir grįžo pas Rūpą Gosvamį. Jam pasakė:
– Rūpa! Tavasis palyginimas pats tinkamiausias. Šrimati Kišoridži padovanojo man ypatingą malonę parodydama Savo išlenktąją kasą. Tavo pasakymo visiškai nereikia taisyti.

Būtent šioje Džiūlana Tala vietovėje Šri Sanatana Gosvamis ir gavo Pačios Radhadži daršaną.

[Tęsinys] Brihad-bhagavatamrita pasakoja apie Gopa-kumarą – labai ypatingą bhaktą, norėjusį pamatyti Krišną savo paties akimis. Jis iš šios Žemės nukeliavo į Tapoloką, kur askezes atliko Pippalayana bei kiti rišiai.

Iš pradžių jis buvo sužavėtas jų tapasyos, bet vėliau prarado tikėjimą askezių vertingumu.

Pippalayana Rišis jam pasakė:
- Kodėl klajoji šen bei ten? Jei pasiliksi čia, su mumis, ir atliksi tapasya, gausi Krišnos daršaną savo širdyje. O jei nepasiliksi, to nepasieksi, nes materialiosios akys negali gauti Krišnos daršano.

Gopa-kumaras atsakė:
- Aš trokštu pamatyti Jį šiomis savo akimis. jei tie, kurie atliko askezes – pavyzdžiui Viešpats Brahma ir Dhruva Maharadžas – išvydo Krišną ir Viešpatį Narajaną savomis akimis, kodėl aš negaliu?

Pippalayana Rišis atsakė:
- Jie nematė Viešpaties Narajanos ar ko kito materialiomis akimis – jie realizavo Jį savo širdyse.

Sahadžijai nori tapti gopėmis ar kotomis transcendentaliomis asmenybėmis dar savo materialiais kūnais. Jie pasidaro moteriškas šukuosenas, apsivelka moteriškus drabužius, nešioja papuošalus ir taip “tampa” Lalita ar Višakha-sakhi.

Tačiau tai ne tik neteisinga; tai įžeidžiama. Tai – majavadizmas, arba sahadžizmas. Kad išvengtume tokios klaidos, turėtume paprasčiausiai stengtis sekti Šrilos Rūpos Gosvamio ir Šrilos Raghunathos dasos Gosvamio mokymu. Būdami jų mokinių sekoje, palaipsniui gausime Krišnos daršaną. Skaitykite toliau čia »

Kaši Varanasyje gyvenęs brahmanas kartą taip meldėsi Viešpačiui Šivai:
– Noriu ištekinti savo dukrą, bet visiškai neturiu tam pinigų. Prašau, duoki man jų.
Viešpats Šiva taip jam atsakė:
– Keliauk į Vrindavaną ir ten susitik su Šrila Sanatana Gosvamiu. Gali paprašyti jo, kad duotų tau kokio turto tavo dukters vestuvėms.
Tas brahmanas pėsčiomis nuėjo į Vrindavaną ir ten vietinių gyventojų pasiteiravo, kur būtų galima rasti žmogų, vardu Sanatana Gosvamis.
Kadangi Sanataną Gosvamį pažinojo visi, brahmanui iškart nurodė jo buvimo vietą.

Šrila Sanatana Gosvamis praktikavo bhadžaną Kalija-hradoje netoli Jamunos upės – vietoje, kur anksčiau buvo apsigyvenusi siaubingai nuodinga gyvatė vardu Kalija. Kadangi Kalija-hrada taip arti Jamunos, aplink buvo tiek daug smėlio. Šrila Sanatana Gosvamis ryšėjo tiktai strėnjuostę. Vaikščiodavo nuo durų iki durų ir kaip išmaldą gaudavo nedidelį kiekį prasado (Krišnos paragauto maisto likučių), ir priimdavo tik vieną sausą čapatį per dieną, be jokios druskos.

Brahmanas atėjo prie jo trobelės ir tarė:
– Buvau pas Šankara Mahadevą, Viešpatį Šivą ir jis man patarė susitikti su tavimi. Jis sakė, kad gali duoti man kažkokio turto dukters vestuvėms.
Sanatana Gosvamis atsakė:
– Aš neturiu jokios nuosavybės. Kaip matai, visas mano turtas – tik juosta aplink strėnas.

Bet tada pagalvojo: „Šiva negalėjo pameluoti. Juk jis labai artimas mano draugas.“ Prisimindamas Viešpatį Šivą ir viską apsvarstęs prisiminė kadaise nenaudojamą ir pamirštą metalą paverčiantį auksu filosofinį akmenį. Tada tarė brahmanui:
– Eik prie Jamunos ir pakapstyk smėlį – rasi filosofinį akmenį. Jis guli kažkur smėlyje, nors tiksliai ir neprisimenu kur.

Brahmanas rado tą stebuklingą akmenį, palietė juo gabalėlį geležies, ir ji pavirto auksu. Jis be galo apsidžiaugė, kad Viešpats Šiva patarė jam apsilankyti Vrindavane ir jusdamas dėkingumą pamanė: „Jis išpildė mano prašymą.“ Tačiau keliaujant namo jo godulys pinigams dar labiau išaugo ir jis ėmė mąstyti šitaip: „Kodėl Sanatana Gosvamis šį neįkainojamą lobį laikė pamestą smėlyje, kur juo negalėjo naudotis? Tikriausiai jis turi žymiai vertingesnių brangakmenių.“

Brahmanas grįžo atgal, ir Sanatana Gosvamis jo paklausė:
– Kodėl pargrįžai?
Šis atsakė:
– Manau, jog tu turi dar vertingesnių lobių nei šitas filosofinis akmuo.
Sanatana jam pasakė:
– Išmesk jį į Jamuną.
Brahmanas jam pakluso ir iš visų jėgų sviedė akmenį į upę. Tuomet Sanatana tarė:
– Eikš čia, ateik arčiau, – ir atskleidė jam mantrą: Hare Krsna Hare Krsna Krsna Krsna Hare Hare, Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare, paaiškindamas:

– Aš neturiu šio pasaulio brangiųjų akmenų, tačiau turiu transcendentinių brangakmenių. Viešpaties Krišnos ir Šri Radhos lobis atsiskleis tau per labai trumpą laiko tarpą. Tad pasiliki čia. Tavo dukros vestuvės įvyks ir taip. Pasilik čia su manimi ir kartok “Harė Krišna”.

Brahmanas pakluso Sanatanos nurodymui ir tapo labia išaukštintu šventuoju.

~~~~

Paimta iš Šrilos Gurudevo “Šiva-tatvos”