Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šri Čaitanja Mahaprabhu’

2008 m. gegužės 3 d., šeštadienis
Alachua, Florida

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Vakar dienos paskaitoje kalbėjome apie tai, kaip Šri Čaitanja Mahaprabhu supyko, Nityanandai Prabhu sulaužius Jo dandą[1].  Šri Čaitanja tarė:

- O, Nityananda Prabhu, Mukunda, Damodara ir Džagadananda – arba visi jūs pirmi eikite pamatyti Viešpaties Džaganatho, arba aš pirmas. Drauge su jumis neisiu.

Dandabhanga, šioje vietoje dabar pastatyta šventyklėlė

Šie atsakė:

- Viešpatie, eik pirmas. Mes eisime vėliau.

Ar žinote tą Mahaprabhu žaidimų vietą, vadinamą Danda-bhanga? Čia buvo sulaužyta Mahaprabhu danda, čia Mahaprabhu išvydo čakrą, esančią ant Viešpaties Džaganatho šventyklos stogo (maždaug už 6 mylių) ir pasiūlė savo nusilenkimus.

Kai Šri Čaitanja įėjo į šventyklą, Šrimati Radhikos nuotaika prasiveržė taip stipriai, kad vos išvydęs Viešpatį Džaganathą, apimtas nepakeliamo išsiskyrimo skausmo, Jis akimirksniu krito žemėn be sąmonės. Tuo metu, paniręs į Šrimati Radhikos, išvydusios Krišną Kurukšetros lauke, transcendentinę jauseną, Jis galvojo: “O, mylimasis, pagaliau sutikau Tave po ilgo išsiskyrimo.” Skaitykite toliau čia »

[Tęsinys] Dar Džagadananda sako, kad turime kartoti šventą Viešpaties Gaurangos vardą, nes Jis yra visagalis. Jo varde tobulai telpa visų pusdievių ir deivių vardai, o taip pat Višnu-tattvos Viešpaties dalelyčių vardai. Toliau jis sako, kad išlikdamas vienakrypčiu, žmogus turėtų kartoti vardus ir atsiminti Šri Gaurangą. Tada jo gaura-bhakti bus automatiškai perduota Krišnai – nereikia stengtis to daryti dirbtinai. Kai dasya-bhakti, tarnystės nuotaika Šri Čaitanjai Mahaprabhu subręsta, tuomet žmogaus turima bhakti savaime ir natūraliai pavirsta į Vradža-bhavą.

Džagadananda Panditas rašo: ” Šri Čaitanja mokė mus giedoti: Hare Krsna Hare Krsna Krsna Krsna Hare Hare Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare. Jis liepė mums kartoti: “Krišna”. Vis dėlto, turime šlovinti ir Gaurą bei Nityanandą. Jie nekreipia jokio dėmesio į įžeidimus, kuriuos padarome kartodami Jų vardus, tuo tarpu kartojant Šri Krišnos vardus užsiskaito įvairūs įžeidimai.”

Gyvenimo pabaigoje Šrila Gaura-kišora dasa Babadži Maharadžas ir Šrila Džaganatha dasa Babadži Maharadžas paliko Vrindavaną ir visam laikui apsistojo Navadvipoje. Džaganatha dasa Babadži Maharaja pasakė: “Kai Krišna pavogė sviesto, Mama Jašoda išbarė Jį ir pririšo prie pietos – viso labo už saujelę sviesto! Taigi, netrokštu būti Vrindavanoje, Nandagaone ar Varšanoje. Žinome, kad kartą vaikystėje, Čaitanja Mahaprabhu sulaužė viską, kas pakliuvo po ranka Savo mamos Sači-matos namuose ir išmėtė, kur pakliuvo. O kitą kartą sudaužė mamos puodynes, išdrabstė visur ryžius ir prikrėtė kitokių šunybių. Kaip į tai reagavo Sači-mata? Ji niekuomet nesurišo Jo, nei grasino įkrėsti į kailį. Taigi, mes turėtume gyventi tik Navadvipoje.”

Šiame pasaulyje tik Šri Gauračandra yra Guru. Jis užslėptu būdu mokė Šrilą Raja Ramanandą, taip pat Šrilą Rūpa Gosvamį, Šrilą Sanatana Gosvamį, Šri Tapana Mišrą, Šri Sarvabhauma Bhatačarją, Prakasanandą Sarasvatį ir jo 60.000 pasekėjų, Šri Venkata Bhattą, Šrilą Gopal Bhatta Gosvamį, Šri Kešava Kašmirį, Šrilą Raghunathą dasa Gosvamį ir daugybę kitų asmenybių.

Ką reiškia”ku” ir “nati“? Visa, kas palanku mūsų bhakti, vadinama “su“, o kas nepalanku – “ku“. Bet kokie veiksmai, priešingi bhakti, yra “ku“, o nepalankūs bhakti – “na” – jų visų turime atsisakyti. Jei bandysi įtikti kam nors – žmonai, vyrui, vaikams ar dar kam nors – o tuo pat metu patenkinti ir Šri Čaitanja Mahaprabhu – tau nieko nepavyks.

Du kalavijai negali sutilpti vienose makštyse. Tad garbinki vien tik Gauračandrą savo prote.

Kai Udhava, atvykęs į Vrindavaną nurodė gopėms medituoti į Krišną, jos atsakė taip: “O Udhava, tavo protas išsišakojęs, o mūsų – vienakryptis. Tačiau dabar mūsų protai tapo tikrais nuliais. Kai Krišna išvyko į Mathurą ir Dvaraką, kartu su Juo iškeliavo ir mūsų protai. Dabar nebeturime savo protų – tad kaip mes galime medituoti?

Tridandisvami Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

[antroji dalis paskaitos apie Šrilos Džagadanandos knygą "Šri Prema-vivarta"]

Bedžeris, Kalifornija, 2008 m. birželio 17d.

[Pradžia] Šri Džagadananda Prabhu sako: “Brangieji broliai, jei trokštate bhakti, tuomet apsiginklavę vienakrypčiu tikėjimu stenkitės atlikti bhadžaną Gauračandrai (Šri Čaitanjai Mahaprabhu). Kiekvienas tesilenkia Jo lotoso pėdoms su nesvyruojančiu atsidavimu, o kartu teatmeta tokį pusdievių ir deivių garbinimą, kuomet jie laikomi esą tame pačiame lygmenyje, kaip Šri Gauračandra. Niekuomet nepamirškite, kad visi pusdieviai ir deivės yra Jo tarnai ir tarnaitės. Niekuomet neleiskite į protą prasiskverbti idėjai, kad Šri Krišna ir Šri Gauranga – skirtingos asmenybės. Tuo pat metu, nors Jie ir nesiskiria, bet Čaitanjos Mahaprabhu maloningumas žymiai pralenkia Krišnos: taip yra dėl to, kad Šri Čaitanjos Mahaprabhu asmenyje su Šri Krišnos malone yra susimaišiusi Šrimati Radhikos malonė.

“Būkite apšviesti dvasinės tiesos; jūsų dvasinis mokytojas yra Šri Čaitanjos Mahaprabhu ypatingos malonės gavėjas. Žinokite, kad jis yra Mahaprabhu palydovas ir kad tokie amžinieji palydovai yra Viešpaties transcendentinio kūno skirtingos galūnės.”

“O tie, kurie aršiai priešinasi Mahaprabhu dieviškajai padėčiai, kaip Aukščiausiajam Asmeniui, turėtų aiškiai suprasti, kad kiekviena iš sielų yra amžina Jo tarnaitė. Negarbinkite jokių pusdievių. Galite lenktis Šankarai (Viešpačiui Šyvai) – bet tik Gopišvaros pavidale, nesilenkite jam kaip Kailasos Šankarai. Melskitės jam taip: “O Gopišvara, prašau, dovanok man vradža-premą.”

Džagadananda Panditas toliau rašo, kad Šri Čaitanjos Mahaprabhu “priešai” Navadvipoje, pavyzdžiui, prauda brahmanai (vyresnieji brahmanai, kuriems mažasis Nitajus nedavė ramybės, taškydamas juos vandeniu ir taip “sugadindamas” jų meditaciją, dėl ko jie net ėjo skųstis Nitajaus tėvui) – iš tiesų jie tik didina rasą. Panašiai Vradžoje Džatila, Šrimati Radhikos uošvė, paskelbia: “Krišna nė kojos neįkels į mūsų namus.” Ji visokiais būdais stengiasi sutrukdyti Krišnos ir savo marčios susitikimui. Ji laiko Šrimati Radhiką “po spyna su raktu”. Kodėl? Nes Radhikos ir Krišnos jausmai dėl to tik sustiprės. Po ilgo išsiskyrimo, kai Jiedu susitiks, prema bus išaugusi neišmatuojamai. Tokiu būdu tos asmenybės mėgaujasi rasa.

Džagadananda Panditas įspėja, kad norint tobulėti bhakti kelyje, nevalia kritikuoti nė vieno žmogaus. Nesivelkite į beprasmę kritiką ir neieškokite trūkumų kituose. Net jei žmogus išties didelis niekšas, nekritikuokite jo. Kai ne-bhaktai užsiima gera ar bloga veikla, nekritikuokit ir nešlovinkit jų. Antraip jų materialiosios savybės pereis į jus pačius ir apniks jūsų esybes.”

Šjamarani didi katha / 2001 4 29 / Kanada

2000 metais, liepos 4 dieną Šrila Narajana Maharadžas skaitė paskaitą Ratha-jatros tema, kurioje jis citavo Šrimati Radharani, kai Ji sutiko Krišną Kurukšetroje: “Čia yra tiek daug dramblių ir arklių, ir tiek daug kareivių ir generolų. Bhišma-pitamaha, daugybę prosenelių ir visi rišiai yra susirinkę čia. Ir tiek daug Tavo žmonų yra čia. Mes nenorime, kad Tu pasiliktumei šitoje vietoje ilgiau. Mes norime sugrąžinti Tave atgal į Vrindavaną, į Vamši-Vatą, prie be galo nuostabios Jamunos upės pakrantės. Vamši-Vate yra daugybė kadambos medžių ir labai saldus aromatas sklinda ten. Niekas tenai negales sutrukdyti Mums. Ten esu tik Aš ir Mano palydovės. Taigi, aš trokštu, kad Tu tuoj jau pat eitumei su mumis kartu ir mes paisimsime Tave atgal į Vrindavaną.”

‘Šioje Šrimati Radhikos nuotaikoje Mahaprabhu kartais eina priekyje priešais Džagannathos vežimą. Jis šoka ir dainuoja, o Džagannatha važiuoja ir mato, ragauja bei skanauja tokią daugybę transcendentinių nuotaikų. Radhika trokšta išbandyti Krišną:” Jeigu Aš nekeliausiu į Vrindavaną, keliaus Jis ar ne ?” Todėl Mahaprabhu kartais eina už vežimo, nedainuoja ir nieko nedaro, bet tiesiog yra šalia. Tuomet Džagannatha sustoja. Vežimas daugiau nepajuda iš vietos. Drambliai stengiasi, visi kareiviai stengiasi ir pats karalius stengiasi pajudinti vežimą, bet Džagannatha nepajudės iš vietos! Jis galvoja: “Kai Šrimati Radhika pasirodys ir eis priekyje Manęs, tuomet ir Aš eisiu.” Kai Gauračandra ateina į priekį, Džagannathadeva iš lėto pradeda judėti toliau. Todėl kartais užima dvi arba tris dienas pasiekti Gundiča Mandirą.’  Skaitykite toliau čia »

Šri Gaura-Nityanandos Malonė
Šrila Locana dasa Thakura

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

prama karuna, pahu dui-jana, nitai gauracandra
saba avatara-sara siromani, kevala ananda-kanda (1)

Du Viešpačiai Nitai –Gaurasundara didingiausiai maloningi. Jie yra esmė ir brangiausi karūnos papuošalai, iš visų prieš tai apsireiškusių avatarų bei palaimos šaltinis.

bhaja bhaja bhai, caitanya-nitai, sudrdha visvasa kari’
visaya chadiya, se rase majiya, mukhe bala hari hari (2)

Mano brangus broli, tvirtai tikėdamas melskis Čaitanjai-Nitai. Atsižadėdamas visų materialių linksmybių, visuomet būk pašventęs savo burną “Hari, Hari!“ vardo kartojimui ir tu paskęsi Jų bhakti-rasoje.

dekha ore bhai, tri-bhuvane nai, emana dayala-data
pasu pakhi jhure, pasana vidare, suni ja’ra guna-gatha (3)

O broli, tik pažvelk! Visuose trijuose pasauliuose nėra nieko maloningesnio nei Jie. Besiklausant apie Jų šlovę (ypatingai Jų malonę) dainuojant, gyvūnai ir paukščiai verkia meilės ašaromis, o akmenys pradeda lyditis.

samsare majiya, rahili padiya, se pade nahila asa
apana karama, bhunjaye, kahaye locana-dasa (4)

Ločana dasa skundžiasi “Aš visuomet esu įsijautęs į savo materialius malonumus, todėl širdyje nekyla jokio troškimo melstis Gaura-Nitai. Tokiu būdu, aš negaunu jokio įkvėpimo atlikti bhadžanui, tai Jamaradžo bausmė, už mano praeities nuodėmingą veiklą.

//Pirmas kirtanas iš Šri Kešavdži Gaudija Matho. Gieda Šudaršanas Prabhu (?). Nusileisti mp3.

//Antrą kirtaną atlieka Tamal Krišna Prabhu iš Mathuros. Nusileisti mp3.