Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šri Čaitanja Mahaprabhu’

Mieli bhaktai, skaitytojai ir draugai!

Leiskite pakviesti Jus į vieną labai nepaprastą įvykį… Antrą kartą Vilniuje viešės žymus teologas, filosofas ir atsiskyrelis, keliaujantis po visą pasaulį -

Šripad
BHAKTIVEDANTA
VANA MAHARADŽAS

Maharadžas skaito paskaitas apie Senosios Indijos Vedų filosofiją gaudija vaišnavizmo tradicijoje, vadovaujamas vieno žymiausių šios epochos dvasinių mokytojų, Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Šripad BV Vanos Maharadžo trumpa biografija

Šripad Bhaktivedanta Vana Maharadžas gimė Indijoje, Vakarų Bengalijos Midnapuro provincijoje, 1959 metų sausio menesį, netoli Šri Čaitanjos Mahaprabhu pada-tirthos (pėdų antspaudų vietos) vardu Pichalda, paminėtos “Šri Čaitanja-čaritamritoje”.

Nuo pat vaikystes Maharadžas buvo labai prisirišęs prie Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Šri Nitjanandos Prabhu lotoso pėdų.

1980 metais jis baige Kalkutos universitetą su bakalauro laipsniu. Jo dėdė, Šripad Bhaktivedanta Madhusudana Maharadžas, kuris iki šiol yra Navadvipos miesto Devananda Gaudija Matho sventyklos vyresnysis, ikvėpė jį tada paskirti savo gyvenimą Radhos ir Krišnos lotoso pėdu tarnystei. Skaitykite toliau čia »

Sausio 10 d. (trečiadienį) yra Šri Ločanos daso Thakuro išėjimo diena. Nesenai (gruodžio 19 d.) buvo jo atėjimo diena.

Šri Ločana dasa Thakuras buvo didysis poetas, “Šri Čaitanja Mangalos” (vienos iš trijų Šri Čaitanjos Mahaprabhu gyvenimo ir mokymo aprašymu) autorius.

Jis gyveno jau po Mahaprabhu ir buvo Šri Narahario Šarakaro mokinys. Jo apreikštasis gyvenimas buvo labai ilgas (95 metai).

“Šri Gaudija-giti-guccha” dainyne yra kelios Šri Ločanos daso Thakuro dainos, kurias dažnai dainuojame: “Akrodha paramananda nityananda raya”, “Nitai guna-mani”, “Parama karuna”, “Ke jabi ke jabi bhai” ir kitos. Skaitykite toliau čia »

Šeštadienis, gruodžio 23 d., yra Šrilos Dživos Gosvamio ir Šri Džagadišos Pandito išėjimo diena.

Šrila Dživa Gosvamis yra vienas iš šešerių Vrindavano gosvamių, Šrilos Rupos Gosvamio sūnėnas ir vienintelis dikša-mokinys. Jis buvo jauniausias iš šešerių gosvamių. Jo apreikštojo gyvenimo metai yra 1511-1608. Radha-Krišna-liloje jis yra Vilasa Mandžari.

Šrila Dživa Gosvamis yra musu tattva-ačarja. Savo knygose, tarp kurių žymiausios yra šesios Sandarbhos, jis įtvirtino pagrindinius gaudija vaišnavų sampradajos filosofinius principus. (Šrila Rupa Gosvamis yra rasa-ačarja.)

Po Šri Rupos Gosvamio išėjimo Šrila Dživa Gosvamis tapo Šri Višva Vaišnava Radž Sabhos (pasaulinės tyrų vaišnavu asociacijos) lyderis. Radha-Damodara Mandyras Vrindavane Šrilos Džvos Gosvamio laikais buvo visų vaišnavų sidhantos mokymo centru. Skaitykite toliau čia »

Vedanta-sūtra teigia: “šakti-šaktimatayor abhedah” – nėra skirtumo tarp energijos ir energijos šaltinio. Visa šakti sklinda iš Radharanės kojos piršto nago. Uma, Rama, Satya ir visos kitos deivės pasirodė iš Jos kojos pirštų nagų. Visos Bengalijos deivės, tokios kaip Kali ir Durga, atėjo iš Radhranės. Žmonės gali garbinti įvairiausias deives, kurios yra galios dalelytės, arba amšos; visgi, išskiriant mūla-šakti, pirminę galią, jų garbinimas tiesiog bevertis.

Mahaprabhu yra ne kas kitas, kaip Radha ir Krišna. Kartojant Mahaprabhu mantrą, garbinami Radha ir Krišna. Tame nėra jokios klaidos. Daugelis gali pasiteirauti, kodėl visi – Krišna, Radharanė ir Gaura – šioje šventykloje baltos kūno spalvos. Atsakymas toks, kad mes esame radha-pakšiya, labiau linkę prie Šrimati Radharanės. Šrila Prabhupada [Šri Šrimad Bhaktisidhanta Sarasvatis Gosvamis Prabhupada], mahapuruša, esantis šioje šventykloje, yra radha-pakšiya. Visose pasaulio šalyse žmonės žino jį kaip “Prabhupadą”. Iš tikrųjų mes atliekame arati čia visų pirma jam. Skaitykite toliau čia »

Šri-krišna-sankirtanos liepsna pasieks aukščiausią pergalę, iki pelenų sudegindama arba užklodama bet kokį troškimą, kuris nėra troškimas tarnauti Šri Krišnai. Tai visokiausi norai mėgautis vaisingos veiklos rezultatais, vystyti spekuliatyvų žinojimą ir ugdyti mistines galias arba griežtai laikytis įžadų bei atlikti askezes. Kiekvienas, turintis deramą intelektą (sumedha), praeityje, šiomis dienomis arba ateityje gali suvokti šri-krišna-sankirtanos labiausiai išaukštintą pergalę, ir visai nesvarbu, kurioje šio pasaulio vietoje jis būtų gimęs.

Žmonės, kurių intelektas menkesnis, užsiima kitokiomis praktikomis, siekdami kitų tikslų. O išties protingi užsiima sankirtanos jagja, su meile garbindami šią didžią asmenybę – Šri Čaitanją Mahaprabhu, kurio šviesios odos švytėjimas yra lydyto aukso spalvos.  Skaitykite toliau čia »