Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šri Krišna’

Bhaktas: Kodėl Krišna turi išorinę energiją?

Šrila Prabhupada: O kodėl ne?

Bhaktas: Juk Jis visiškai tyras…

Šrila Prabhupada: Taip, Jis toks yra. Pavyzdžiui, tu esi labai graži mergina. Ir pasilieki tokia net tada, kai tuštiniesi. Išmatos ir šlapimas – labai bjaurūs dalykai, tačiau tu pati tokia netampi, nors ir išskiri juos. Jei kas paklaustų,- Kodėl tu, tokia graži mergina, išskiri išmatas? Ar šiuo klausimu galima ginčytis?

Ar teisingas teiginys, kad jei esi geras žmogus, neturėtumei tuštintis ir šlapintis? Arba jei esi geras žmogus, tai ir tavo išmatos turėtų būti labai patrauklios?

Ir kam mums tyrinėti Krišnos išmatas (t.y. materialiąją išorinę energiją), kodėl mums nesikreipus į Patį Krišną? Tik tam tikras būtybes patraukia išmatos – kirmėles. Taip ir materialusis pasaulis sužavi tik tam tikro tipo sielas. Tačiau mums nederėtų žavėtis materialiąja energija. Neturėtume būti kirmėlėmis.

Ar dera klausti – kodėl valstybė sukūrė kalėjimus? Svarbiausias klausimas – kodėl mes į juos patenkame – nes esame nusikaltėliai, netinkamai elgiamės. Visas materialusis pasaulis, kuris yra išorinė energija, Krišnos buvo sukurtas tik dėl tų sielų, kurios nenori tarnauti Jam. Ne dėl Krišnos noro, o dėl mūsų, paklydusių sielų noro.

Ar valstybė atidaro alkoholio parduotuvę todėl, kad nori, jog būtume girtuokliai? Ne, tik dėl to, jog kai kurie žmonės be alkoholio negali gyventi. Taigi, yra dviejų rūšių sielos – nitya badha ir nitya mukta. [...]

vraje prasiddham navanita-cauram
gopangananam ca dukula-cauram
aneka-janmarjita-papa-cauram
cauragraganyam purusham namami (1)

Lenkiuosi geriausiam iš vagių – Viešpačiui Hari, visų vagių lyderiui. Jis vagia sviestą iš Vradžos piemenaičių namų. Pavogė ir jų drabužius – koks neprilygstamas vagis! Garsėja vagystėmis visur. Pavagia Jam atsidavusiųjų nuodėmių pasekmes. Koks Jis puikus vagis, Aukščiausias vagis! Lenkiuosi Jam.

sri radhikaya hridayasya cauram
navambuda-syamala-kanti-cauram
padashritanam ca samasta-cauram
cauragraganyam purusham namami (2)

Jis pavogė Radharanės širdį ir tamsiai mėlyną atspalvį iš lietaus debesies. Jis pavagia viską! Iš to, kuris priėmė Jo lotoso pėdų prieglobstį,atima materialinę nuosavybę, pinigus, artimuosius – viską! Netgi protą pasiima. Koks nuostabus Aukščiausias vagis – lenkiuosi Jam.

akincani-kritya padashritam yah
karoti bhikshum pathi geha-hinam
kenapy aho bhishana-caura idrig
drishtah-shruto va na jagat-traye ’pi (3)

Jis pavečia savo atsidavusius bhaktas į skurdžius bei benamius keliaujančius elgtas – aho! šiuose trijuose pasauliuose dar niekam neteko girdėti apie tokį pavojingą vagį.

yadiya namapi haraty ashesham
giri-prasaran api papa-rashin
ashcarya-rupo nanu caura idrig
drishtah shruto va na maya kadapi (4)

Vos tik žmogus išgirsta Jo šventąjį vardą, išnyksta visos nuodėmingos veiklos pasekmės. Kaip tai nuostabu! Niekur nemačiau kito tokio nuostabaus vagies. Ir apie tokį negirdėjau. Lenkiuosi Aukščiausiam iš vagių.

dhanam ca manam ca tathendriyani
pranamsh ca hritva mama sarvam eva
palayase kutra dhrito ’dya caura
tvam bhakti-damnasi maya niruddhah (5)

O didysis vagie, pasiglemžęs mūsų nuosavybę, sąskaitą banke, žemes, gerą vardą, šlovę, pojūčius, protą bei širdį, absoliučiai viską – dabar Tu bėgi tolyn! Kur bėgi? Sugausiu Tave, miklusis vagie! Štai ir sučiupau. Dabar surišiu meilės pančiais. Didysis vagie, pabėgęs su brangiausiu mūsų turtu, pagavau ir supančiosiu Tave!
Savo meile tarsi virvėmis Tave surišau. Labai labai stipriai! Nebegalėsi pasprukti!

chinatsi ghoram yama-pasha-bandham
bhinatsi bhimam bhava-pasha-bandham
chinatsi sarvasya samasta-bandham
naivatmano bhakta-kritam tu bandham (6)

Gali perkirsti Jamaradžo pančius, materialiąsias virves. Gali ištrūkti iš bet kokios vergovės, bet šių meilės saitų Tau nepavyks nutraukti. Dabar esi mano nelaisvėje – savo meile Tave surišau.

man-manase tamasa-rashi-ghore
karagrihe duhkha-maye nibaddhah
labhasva he caura! hare! ciraya
sva-caurya-doshocitam eva dandam (7)

O didysis vagie, Viešpatie Hari, paprastai vagis sodina į kalėjimą, į belangę kamerą. Taigi dabar uždarysiu Tave savo širdies tamsybėje, ir tai bus Tavo kalėjimas visai amžinybei! Tokia yra tinkama bausmė Tau už begalę vagysčių. Būsi mano širdies kalėjime amžinai! Niekuomet neišleisiu Tavęs.

karagrihe vasa sada hridaye madiye
mad-bhakti-pasha-dridha-bandhana-nishcalah san
tvam krishna he! pralaya-koti-shatantare ’pi
sarvasva-caura! hridayan na hi mocayami (8)

Surišau Tave meilės virvėmis ir uždariau savo širdies kalėjime. Liksi čia, liksi čia! Neįstengsi išsivaduoti – šie pančiai labai tvirti. O, Krišna, viską iš manęs pavogei: materialią nuosavybę, vardą ir šlovę, grožį, artimuosius, net širdį ir protą. Taigi sulaukei teisingos bausmės. Amžinai pasiliksi mano širdies kalėjime! Tvirtai supančiotas meilės! Net po tūkstančių pralaya, Visatų sunaikinimų, nepaleisiu Tavęs. Pasiliksi čia amžinai, tokia yra pelnyta bausmė Tau, – didžiausiam iš vagių!!

———
(Jo Kilnybės Gour Govindos Svamio vertimas)

Komentaras:
Krišna dėl to be galo nudžiugo: “kokia puiki bausmė!”
Jis širdies kalėjime jaučiasi be galo laimingas…

[Pabaiga] Savo komentare Šrila Sanatana Gosvamis teigia, jog ši aštakaka atveria Stjavratos Munio maldos seką. Pirmame ir antrame posme jis siūlo pranamas tam Šri Hari [Krišnai], kuris yra valdomas Savo atsidavusių prema. Trečioje šlokoje jis pakartotinai siūlo savo vandaną, maldas. Ketvirtame ir penktame posmuose jis pasmerkia visus tikslus, pradedant mokša, ir meldžia, kad Šri Krišna visam laikui apsireikštų jo širdyje Bala-gopalos pavidale. O šeštame posme jis prašo tiesioginio daršano su Šri Bhagavanu.

Kadangi maldos išsipildymas nėra eilinis dalykas, Satjavrata Muniui nebuvo visiškai tinkama prašyti tiesioginio daršano pačioje pradžioje. Tai reiškia, jog mes turėtume būti kantrūs ir neturėtume apleisti sadhana-bhadžanos eigos. Praktikuoti reikia atitinkamai pagal savo adhikarą. Taip pat yra svarbu žinoti, jog atliekant sadhana-bhadžaną sadhu-sangoje palaipsniui yra praeinama anartha-nivritti, tada ništha, ruči, asakti ir galų gale pasiekiama bhava. Tuo metu sadhakos stajibhava, amžinas ryšys su Krišna kartu su Krišnos pavidalu apsireikš širdyje. Štai taip vystosi raghanuga bhakti. O tada vėliau, vien tik premos lygyje, ilgėjimasis tampa tokiu stipriu, jog bhaktas pagaliau gauna tiesioginį Bhagavano daršaną.

Satjavrata Munis atliko nama-sankirtaną (namo deva damodara) kartu su troškimu pasiekti tiesioginį Krišnos daršaną. Mes taip turėtume melstis Krišnai, tačiau daug svarbiau yra melstis Krišnos palydovams nama-sankirtanos metu. Be Krišnos daršano galutinis širdies užsiteršimas, kašja, niekada neišnyks. Vien tik matant Krišną tiesiogiai anartha-nivritti bus užbaigta. Tada neliks net mažiausio anarthos pėdsako, nebus ir šanso, kad ji sugriš atgal. Kol mes nesuprasime šios tattva-siddhantos (galutinės filosofinės tiesos), tol mūsų bhakti negalės vystytis.

//Paimta iš “The Rays of Harmonist”, 2006 metų Karikos leidinio (16 numeris).

namo deva! damodarananta visno!
prasida prabho! duhkha-jalabdhi-magnam
krpa-drsti-vrstyati-dinam batanu
grhanesa! mam ajñam edhy aksi-drsyah (6)

Aš skiriu Tau savo nusilenkimus, o Deva! Bhakta-Vatsala Damodara! O Ananta, kurio valdžioje yra milijonai galių! O visa persmelkiantis Višnu! O mano valdove! O aukščiausias nepriklausomas Iša! Prašau būki patenkintas manimi! Aš beviltiškai skęstu sielvarto vandenyne – pralieki Savo žvilgsnio malonės lietų šitai atsidavusiai sielai, man, kuris yra taip apgailėtinai kritęs, ir suteiki man Savo tiesioginį daršaną.

(Šri Damodaraštakam 6)

Paskendęs šioje maldoje, Satjavrata Munis verkė išsiskyrime ir meldėsi: “Kaip aš pamatysiu šią nepaprastai gražų, kvepiantį, minkštą ir saldų veidą?“ Jis svarstė apie tai kurį laiką ir priėjo išvados, kad jeigu jis neatliks nama-sankirtanos, jam nepavyks patenkinti Krišnos. Jeigu Krišna nebus patenkintas, tada Jis niekada neapreikš Savo mielo veido. Dėl to Satjavrata Munis sudėjo šią maldą. Yra tokia daugybė sadhanų, ir visos jos pagrinde turi būti lydimos nama-sankitanos, ypač Kali-jugoje. Bet kokia bhakti, atliekama be nama-sankirtanos, neduos jokių vaisių.

Kirtana yra daugybės tipų: nama-kirtana (Krišnos vardų kartojimas), guna-kirtana (kalbėjimas apie Jo savybes), rūpa-kirtana (kalbėjimas apie Jo pavidalą), lila-kirtana (Jo žaidimų aptarimas) bei parikara-kirtana (Jo palydovų šlovinimas). Iš visų jų nama kirtana yra pati aukščiausia. Šrila Sanatana Gosvamis tai patvirtina Brihad-bhagavatamritoje (2.3.158)

krsnasya nama-vidha-kirtanesu
tan-nama-sankirtanama eva mukhyam
tat-prema-sampat-janane svayam drak
saktam tatah srestha-tamam matam tat

Nama sakirtana yra svarbiausia iš visų rūšių Krinšos kirtanų. Ji yra laikoma pranašesne todėl, kadangi nama-sankirtana turi galią iš karto iššaukti premos turtą.

Šri Krišnos vardai esti dviejų tipų: pirmaeiliai (mukhya) ir antraeiliai (gauna). Tarp visų pirminių vardų, Jo Vradžos vardai, tokie kaip Jašoda-nandana, Nanda-nandana, Šjamasundara, Radha-ramana, Radha-Govinda, Radha-Gopinatha ir Madana-Mohana yra patys viršiausi. Kartodami juos mes pasieksime visą tobulybę. Skaitykite toliau čia »

varam deva! moksam na moksavadhim va
na canyam vrne ’ham varesad apiha
idam te vapur natha! gopala-balam
sada me manasy avirastam kim anyaih (4)

O Deva! Nors tu ir gali išpildyti bet kurį troškimą, aš Tavęs neprašau išsilaisvinimo, amžino gyvenimo Vaikunthoje ar bet kokio kito palaiminimo [kurie gali būti pasiekti atlaikant devynis bhakti procesus. O Natha! Teišlieka Tavo piemenuko pavidalas amžinai apreikštas mano širdyje – kokią naudą gali suteikti bet koks kitas palaiminimas?

(Šri Damodaraštakam 4)

Satyavrata Munis meldžiasi kad Krišna amžiams apsireikšų jo širdyje kaip Bala-Gopala. Šrila Sanatana Gosvamis savo komentare apie šį Damodaraštakam posmą knygoje “Dig-daršini” duoda nežymią, tačiau dar negalutinę užuominą, jog Krišnos daršana širdyje yra aukščiau už Jo daršaną akimis tiesiogiai. Apie tai jis detaliai nagrinėja savo “Brihad-bhagavatamritoje”. Mano Gurudeva, nitya-lila praviša om višnupada Šri Šrimad Bhaktipragjana Kešava Gosvamis Maharadžas visa tai surinko iš “Brihad-bhagavatamritos” ir pavettė tai į pastabą savo leidinyje “Dig-daršana tika”.

Mes Krišną norime regėti šiomis akimis, tačiau paprastos mirtingos akys negali priimti Krišnos, kuris yra sat-čid-ananda (amžino, visažinio ir palaimingo), daršano. Šie kūnai yra sudėti iš penkių materialių elementų – žemės, vandens, ugnies bei eterio. Materialios akys negali matyti netgi mūsų pačių sielos, ką jau bekalbėti apie Supersielą. išvada yra ta, jog mes turime stengtis Krišną matyti ne šiomis akimis, bet savo ausimis.