Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šri Krišna’

Aukštesniosios energijos prisilietimas

manye tvam kalam isanam
anadi-nidhanam vibhum
samam carantam sarvatra
bhutanam yan mithah kalih

“Mano Viešpatie, laikau Tavo Šviesybę esant amžinuoju laiku, be pradžios ir pabaigos, visur pasklidusiuoju (persmelkiančiuoju). Dalindamas savo malonę esi lygus kiekvienam. Nesutarimai tarp gyvųjų esybių yra atsiradę dėl socialinio bendravimo.”

Kuntidevi žinojo, kad Krišna nebuvo nei jos sūnėnas nei eilinis jos tėvonijos šeimos narys. Ji puikiai žinojo, kad Krišna yra pirmapradis Viešpats, kuris gyvena kiekvieno širdyje kaip Supersiela, Paramatma. Kitas Viešpaties Paramatmos aspekto vardas – kala, amžinas laikas. Amžinas laikas yra visų mūsų veiksmų, gerų ir blogų, liudininkas, ir todėl kylantys atoveiksmiai yra nulemiami Jo. Beprasmiška sakyti, kad nežinome kodėl kenčiame. Galime pamiršti piktadarybę, dėl kurios galbūt kenčiame šiuo momentu, bet privalom atsiminti, kad Paramamtma yra mūsų nuolatinis kompanionas ir todėl Jis žino viską – praeitį, dabartį, ateitį. Ir todėl, kad Viešpaties Krišnos Paramatmos aspektas nulemia visus veiksmus ir atoveiksmius, kartu Jis yra aukščiausias valdytojas. Be Jo leidimo negali pajudėti net žolės stiebelis. Gyvosioms esybėms suteikiama tiek laisvės, kiek jos nusipelno, o tos laisvės neteisingas panaudojimas yra kentėjimo priežastis. Viešpačiui pasišventę asmenys nenaudoja savo laisvės neteisingai, ir todėl jie yra geri Viešpaties vaikai. Kiti, kurie neteisingai naudoja laisvę, patenka į kančias nulemiamas amžino laiko. Laikas teikia sąlygotosioms sieloms tiek laimę, tiek kančias. Visa tai iš anksto nulemiama amžino laiko. Taip, kaip patiriam nekviestų kančių, taip galim patirti ir laimės, taipogi jos neprašant, nes viskas yra nulemta kalos (laiko). Todėl niekas nėra Viešpaties priešas ar draugas. Kiekvienas kenčia ir džiaugiasi savo paties likimo rezultatu. Tas likimas gyvųjų esybių yra sukuriamas per socialinį bendravimą. Čia kiekvienas nori viešpatauti materialiai gamtai, ir taip kiekvienas sukuria savo paties likimą, prižiūrint Aukščiausiajam Viešpačiui. Jis yra visur pasklidęs, todėl Jis gali matyti kiekvieno veiklą. Ir todėl, kad Viešpats neturi pradžios ir pabaigos, taip pat Jis žinomas kaip amžinas laikas, kala.

Skaitykite toliau čia »

Lola dasi: Pasakojote mums nutikimą, kai puodynėje buvęs pienas galvojo: “kaip aš galėčiau pasitarnauti Krišnai?” Iš to suprantame, kad Goloka Vrindavanoje pienas yra sąmoningas. Mano klausimas toks: kai pienas paverčiamas rasagula [tai toks indiškas saldumynas], ir kiekvienas piemenukas suvalgo po gabalėlį, kaip reikėtų suprasti, kad pienas yra amžinas?

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Kai Krišna suvalgė rasagulą, ji pateko į Jo skrandį ir ten tapo amžina. Visa, ką suvalgo Krišna – visi tie dalykai yra amžini. Ar suprantate?

Bhakta: Ne.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Pats Krišna yra amžinas, ir Vrindavane viskas yra amžina. Taigi Krišna suvalgė rasagulą ir ji liko Jo pilve. Jei Krišna savo pilve gali sutalpinti ištisas Visatas, kodėl negalėtų ten pat priglausti ir rasagulos?

Bhakta: Ar ta rasagula išlieka sąmoninga amžinai?

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Absoliučiai viskas Krišnoje turi sąmonę.

Bhakta: Tai nesuvokiama.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Būtent.  Skaitykite toliau čia »

Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas, 2003 vasario mėnuo.

Prieš dvi dienas aš paaiškinau iš Raghunathos dasos Gosvamio “Sva-niyama-dasakam” kaip Krišna yra anadi, bet neužbaigiau šios temos.

Anadih sadir va patur ati-mrdur va pratipada…(pilnas posmo tekstas)

“Nesvarbu, ar Jis turi pradžią, ar Jis yra bepradis, ar Jis yra didis ekspertas ar nevėkšla, ar Jis yra maloningas kiekviename žingsnyje ar yra visiškai negailestingas, ar Jis pranoksta net Vaikunthos valdovą Dievo Asmenį Narajaną, ar Jis tėra eilinis žmogus. Nandaradžos sūnus, kuris nuostabiai praleidžia Savo gyvenimą Vradžos žemėje, yra mano Viešpats gimimas po gimimo.”

Kai kurie žmonės sako, kad Krišnos charakteris nebuvo doras. Jie sako, kad jau vaikystėje Jis buvo melagis ir kad niekas nėra pilnai įsitikinęs, ar Jis gimė arba kas buvo Jo tėvai. Kai kurie sako, kad Jis gimė Mathuroje, kai kurie sako, kad Jis gimė Gokuloje ir kai kurie sako, kad Jis išviso negimė.

Niekas negali pasakyti, ar Jo motina buvo Devaki ar Yašoda. Jie sako, kad nuo pat gimimo Jo elgesys buvo priešingybė nustatytiems dorybingumo principams. Krišna pasakė Savo tėvui Vasudevai, kad nunestu Ji į Gokulą ir sugrįžęs į Mathurą pameluotu Kamsai, jog Devaki pagimdė dukterį, o ne sūnų. Vasudeva garsėjo savo teisingumu, (savo gyvenime niekada nebuvo niekam pamielavęs ), bet Krišnos patarimu, jis pasakė šį melą Kamsai. Kai Kamsa pagriebė mergaitę kūdikį norėdamas ją sutraiškyti į dideli akmenį, Vasudeva pradėjo gailiai maldauti Kamsos nežudyti ir išsaugoti vaiko gyvybę. Kodėl Vasudeva taip gailiai maldavo Kamsos? Skaitykite toliau čia »

Ištrauka iš Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo kathos.
Olandija: 2000 metai, liepos 9-oji diena

Jūs vis dar nekartojate labai saldaus ir tyro Vardo kartu su rasika Vaišnavais.

Vaišnavai yra saldūs. Jų kalba yra saldi ir jų bendravimas yra saldus, kadangi jie visada aiškina saldžią, saldzią ir dar kartą saldžią hari-kathą. Jus nesugebėsite realizuoti visų šių dalykų iš savo platformos, taigi ateikite su rasika Vaišnavais. Kur? Į Vrindavaną. Ir būkite saldūs, kad Krišna tokiu būdu galėtų ragauti jūsų saldybę. Pasistenkite būti kvalifikuotais tam, ir tokiu budu jusu gyvenimas bus sėkmingas.

Vrindavane nėra problemų – realiame Vrindavane. Jeigu jūs ateisite į Vrindavaną, kur tada pateksite? Jus padengs ten majos tinklas.

Mes turime pasistengti melstis: “O, Jogamaja, prašau nuimk šį tinklą.”

Mes norime ragauti Krišnos saldybę. Tai yra imanoma tik realiame Vrindavane, kur nėra problemų. Kur nėra senatvės, nera mirties, kur nėra skausmo. Pasistenkite tapti kvalifikuotu ir pasistenkite būti iš tikrujų Vrindavane – kur Krišna gano Savo karves. Kai Jis grįžta iš karvių ganymo, visos gopės susirenka pamatyti ir ragauti Jo saldybę. Skaitykite toliau čia »

Keši Ghata yra ant Jamunos kranto, šiek tiek į rytus nuo Čira Ghato. Čia Krišna užmušė Keši demoną.

Kartą Krišna su Savo sakhais, draugais piemenukais, šioje vietoje ganė karves. Madhumangala taip su Juo pajuokavo:

– Mielas sakha, jeigu atiduotum man Savąją povo plunksną, puikiąją fleitą ir geltonuosius drabužius, tuomet visi gopai ir gopės mane labai mylėtų ir vaišintų skaniais laddu saldumynais. Net neklaustų, ar noriu, laikydami mane Tavimi.

Šypsodamasis Krišna savomis rankomis aprengė Madhumangalą geltonais drabužiais, užkišo povo plunksną ir įdavė Savo fleitą bei kitus daiktus. Taip persimainęs Madhumangala ėmė išdidžiai vaikščioti tai šen tai ten.

Tuo pat metu labai galingas demonas, vardu Keši, įgavo milžiniško arklio pavidalą. Žvengdamas ir prunkšdamas atlėkė, norėdamas užmušti Krišną. Maharadžas Kamsa buvo jam nurodęs: „Kai tik pamatysi pasidabinusį povo plunksna, apsivilkusį geltonus drabužius ir laikantį rankoje fleitą, žinok, kad tai Krišna, ir Jį nudobk.“

Pamatęs Krišna persirengusį Madhumangalą, Keši puolė jį užpakalinėmis kojomis. Madhumangalos gelbėti atbėgęs Krišna tuoj pat demoną užmušė. Nors demono kanopos nė nepalietė Madhumangalos, jaunasis brahmana prarado sąmonę vien nuo demono kojų mosikavimo sukelto vėjo.

Kai Krišna užmušė Keši demoną, Madhumangala susidrovėjo. Nuėjęs pas Krišną atidavė Jam fleitą, povo plunksną ir geltonus drabužius. Pasakė Jam:
– Nebenoriu jokių laddu saldumynų. Mano paties gyvybė verta tūkstančių ir tūkstančių tokių laddu.

Ten buvę piemenukai prapliupo kvatotis. Net ir šiandien šio žaidimo prisiminimas gali ateiti į mūsų širdį, pamačius Keši Ghatą.