Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šri Krišna’

Vedanta-sūtra teigia: “šakti-šaktimatayor abhedah” – nėra skirtumo tarp energijos ir energijos šaltinio. Visa šakti sklinda iš Radharanės kojos piršto nago. Uma, Rama, Satya ir visos kitos deivės pasirodė iš Jos kojos pirštų nagų. Visos Bengalijos deivės, tokios kaip Kali ir Durga, atėjo iš Radhranės. Žmonės gali garbinti įvairiausias deives, kurios yra galios dalelytės, arba amšos; visgi, išskiriant mūla-šakti, pirminę galią, jų garbinimas tiesiog bevertis.

Mahaprabhu yra ne kas kitas, kaip Radha ir Krišna. Kartojant Mahaprabhu mantrą, garbinami Radha ir Krišna. Tame nėra jokios klaidos. Daugelis gali pasiteirauti, kodėl visi – Krišna, Radharanė ir Gaura – šioje šventykloje baltos kūno spalvos. Atsakymas toks, kad mes esame radha-pakšiya, labiau linkę prie Šrimati Radharanės. Šrila Prabhupada [Šri Šrimad Bhaktisidhanta Sarasvatis Gosvamis Prabhupada], mahapuruša, esantis šioje šventykloje, yra radha-pakšiya. Visose pasaulio šalyse žmonės žino jį kaip “Prabhupadą”. Iš tikrųjų mes atliekame arati čia visų pirma jam. Skaitykite toliau čia »

Šri-krišna-sankirtanos liepsna pasieks aukščiausią pergalę, iki pelenų sudegindama arba užklodama bet kokį troškimą, kuris nėra troškimas tarnauti Šri Krišnai. Tai visokiausi norai mėgautis vaisingos veiklos rezultatais, vystyti spekuliatyvų žinojimą ir ugdyti mistines galias arba griežtai laikytis įžadų bei atlikti askezes. Kiekvienas, turintis deramą intelektą (sumedha), praeityje, šiomis dienomis arba ateityje gali suvokti šri-krišna-sankirtanos labiausiai išaukštintą pergalę, ir visai nesvarbu, kurioje šio pasaulio vietoje jis būtų gimęs.

Žmonės, kurių intelektas menkesnis, užsiima kitokiomis praktikomis, siekdami kitų tikslų. O išties protingi užsiima sankirtanos jagja, su meile garbindami šią didžią asmenybę – Šri Čaitanją Mahaprabhu, kurio šviesios odos švytėjimas yra lydyto aukso spalvos.  Skaitykite toliau čia »

Krišna yra amžinas (satjam), nepaprastai gailestingas (šivam) ir gražus (sundaram). Visa glūdi Krišnoje, todėl Jis gali patenkinti įvairiausius troškimus. Jūs greičiausiai esate girdėję apie Nrisimhadevą. Nrisimha Bhagavanas – tai vienas iš Krišnos pavidalų. Nrisimha irgi yra Dievas. Jis turi liūto galvą, yra itin galingas ir pavojingas, bet nusileidžia grožiu Krišnai. Rama, Viešpats Ramačandra, – nepaprastai gražus, tačiau Jis negali patenkinti visų troškimų.

Jėzus Kristus – galingas, Jis saugo mus kaip tėvas ar motina, tačiau mes negalime žaisti su Juo kaip su artimu draugu (sakha) ir bendrauti kaip su savo vyru. Nrisimha Bhagavanas saugo ir gina mus visus, tačiau Jis – pavojingas, todėl su Juo nesusidraugausi.

Vienintelis Asmuo, Kuris turi Savyje viską, yra Krišna. Jo grožis ir gailestingumas nepranokstami, Jis – Visagalis ir išmano viską, Jam būdingos visos kilniausios savybės. Jis leidžia užmegzti su Juo tokius santykius, kokių mes patys trokštame giliausiame širdies kampelyje. Mes galime tapti Jo tarnu arba artimu draugu. Mes galime rūpintis Juo, kaip tėvai rūpinasi vaikais, ir netgi patirti Jo mylimosios būseną.

Tereikia turėti nors krislelį meilės, ir Krišna patenkins visus mūsų norus. Jis yra Aukščiausias Dievo Asmuo, visų kitų Viešpaties pavidalų šaltinis. Jis gali dovanoti mums tai, ko dovanoti neįstengs net pats Rama. Jei turėsime nors krislelį meilės Krišnai, jei Jis mums bus kiek nors brangus, patirsime beribę laimę, kuri tęsis amžinai. Tada būsime laimingi ir šiame pasaulyje, ir kitą gyvenimą – laimingi kaskart, kai vėl ateisime į šį pasaulį. Artumas ir meilė Krišnai padarys mus laimingus net po išvadavimo.

***

Paimta iš ,,Laimė Kvailių Rojuje“.

Džaya Šrila Gurudėv!

Spalio 2 d. (pirmadienį) yra Šri Rama Vidžajotsava Ramačandros pergalės sventė) ir Šri Madhvačarjos atėjimas.

Apie Viešpatį Ramačandrą skaitykite: Skaitykite toliau čia »

bhakta-sthane sabadhana habe sarva-mate
yena kona akausala nahe tan‘ra cite

Visada būk atsargus bendraudamas su atidavusiais ir niekada nesukelk nemalonių jausmų jų širdyse.*

akausala ha-ile saba haya antaraya
prasanga paiya kichu kahiye ethaya

Sukeldamas atsidavusiems negerus jausmus, žmogus susikurs savo kelyje kliūčių. Aš pateiksiu istoriją, kad patvirtinčiau šią tiesą.**

Vieną dieną Šrila Rūpa Gosvamis Prabhupada sėdėjo pasinėręs į meditaciją, širdyje jausdamas didžiulę palaimą. Būdamas tokiame samadhyje išvydo nuostabų žaidimą. Gopės puošė Šrimati Radhiką, o Krišna stovėjo už Jos viską stebėdamas. Krišna pasirodė sakhėms, sukeldamas vis didėjančio džiaugsmo šventę jų širdyse, tačiau Radhika nežinojo, kad Jis ten.

Įvairiausiais nuostabiais būdais gopės šukavo ir puošė Radhikos plaukus. Paskui priešais Ją pastatė veidrodį . Kai Ji pažvelgė į Savo pačios veido grožį, veidrodyje išvydo ir Šri Krišnos veidą, panašų į mėnulį. Radhika susidrovėjo ir greitai prisidengė savo drabužiais. Gopės linksmai susijuokė, ir Rūpa Gosvamis ėmė juoktis kartu su jomis.

Kaip tik tuo metu atvyko vaišnavas, labai trokštantis pamatyti Rūpa Gosvamį. Išvydęs Rūpą besijuokiant, vaišnavas nieko nepasakė, bet giliai nuliūdęs širdyje nuėjo pas Šrila Sanatana Gosvamį. [Pagal Vrindavano tradicijas, šis vaišnavas buvo garsus atsidavęs, vardu Krišnadas. Sakoma, kad Krišnadas buvo luošas ir negalėjo paeiti, tad kai Rūpa Gosvamis juokėsi, Krišnadas pamanė, kad jis juokėsi iš jo negalios.]

Vaišnavas pasakė Sanatanai: „Atėjau pasimatyti su Šrila Rūpa, bet kai jis mane išvydo, staiga prapliupo juoktis. Mano širdis persipildė liūdesiu. Nežinau, kodėl jis taip pasielgė. Nieko jam nesakęs atėjau tavęs to pasiklausti.“ Šrila Sanaātana tada paaiškino tikrąją Rūpos Gosvamio juoko priežastį. Išgirdęs tai, vaišnavas ėmė širdyje apgailestauti. Verkdamas, vaišnavas tarė: “Kodėl aš prisiartinau prie jo tuo momentu? Nesuprasdamas jo širdies aš jį įžeidžiau.“ Vaišnavas labai susirūpino, bet Sanatana Gasvamis jį nuramino.

Tuo metu, kai vaišnavas pasijuto įžeistas, Šrila Rūpa Gosvamis staiga nustojo regėti Viešpaties žaidimų viziją. Jis labai sunerimo ir ėmė dairytis. Apsvarstęs situaciją jis priėjo prie išvados, kad kažkas buvo atėjęs su juo pasimatyti , kol jis įsigilinęs stebėjo Krišnos žaidimus. „Atėjusio asmens tinkamai nepagerbiau ir todėl jį įžeidžiau.“ Taip galvodamas Rūpa taip pat nuėjo pas Sanātana Gosvamį.

Pamatęs ateinantį Prabhupadą Šrila Rūpa Gosvamį tas vaišnavas prisiartino prie jo. Parpuolęs ant žemės jis išreiškė jam savo pagarbą . Kuo nuolankiausiai jis pasakė Rūpai: „O didi siela, aš tave įžeidžiau. Prašau man atleisti. Kai atėjau norėdamas tave pamatyti, nesupratau, kad buvai pasinėręs į meditaciją.“ Stovėdamas priešais Šrila Rūpa Gosvamį vaišnavas meldė jo: „Būk geras, atleisk už šį įžeidimą. Jei būsi gailestingas, tada mano širdis nurims.”

Išgirdęs šiuos žodžius, Šrila Rūpa Gosvamis labai susijaudino. Parkritęs ant žemės jis pagarbiai nusilenkė tam vaišnavui. Sudėjęs rankas jis pasakė: „Negaliu apsakyti, kaip didžiai tave įžeidžiau. Prašau būti maloningu ir man atleisti. Abu atsidavusieji buvo labai nuolankūs ir kupini rasos. Atleidę vienas kitam jie abu nurimo. Tada kartu nukeliavo pas Šrila Rūpa Gosvamį ir ilgai mėgavosi saldžiomis kalbomis apie Viešpatį Krišną. Visi, kas išgirdo apie šį nutikimą, be galo nustebo. Užbaigdamas šią istoriją, Šri Narahari … perspėja kiekvieną: … O mano broliai, būkite labai atsargūs bendraudami su vaišnavais. Širdimi ir siela melskite jų atleidimo už bet kokį įžeidimą savo .

Ištrauka iš Šrilos Gour Govindos Maharadžo paskaitos.

*(3803 tekstas)

** (3804 tekstas)