Posts Tagged ‘Šri Radha’
[III dalis] Kamanė: „O karaliene, aš atvykau tam, kad būtų rastas kompromisas.“
„Tu kreipiesi į mane netinkamai. Aš žinau, jog tu atvykai iš Mathuros, kadangi Jis yra Šjama, juodas, ir tu taip pat esi juoda. Taigi, tu esi to juodo asmens žinianešė, o tavo ūsai paraudonavo nuo kunkumos pudros – iš kur ta kunkuma? Pasakyk tuojau pat – arba dink iš čia!”
“Mano karaliene, aš Tau sakau tiesą – tokia yra natūrali mano ūsų spalva. Aš netgi nežinau, kas per daiktas ta kunkuma yra!“
“O ne, tu labai gerai žinai. Tu atkeliavai iš Mathuros, ir kai Krišna apkabino Mathuros princo žmoną, jos raudona krūtinės kosmetinė pudra sutepė Krišnos girliandas. Kai tu nutūpei ant tos girliandos, tavo ūsai susitepė šia kunkuma. Tokiu būdu aš žinau, jog tu atvykai iš Mathuros, ir kai Krišna ėjo nuraminti kokios nors meilužės jausmus, tu lydėjai Jį. Tuo metu kunkuma ir sutepė tavo ūsus. Tiesiog grįšk ten, iš kur atkeliavai. Nėra jokios naudos tau atskristi čia. Mathuroje yra tūkstančiai moterų, kurios reikš piktą pavydą, ir Krišnai teks praleisti visą savo laiką jas raminant, vieną po kitos. Jeigu jos apsiramino ir atsisakė pavydo pilno pykčio, tai skrisk ir dainuoki savo dainą joms. Tada jos patenkins visus tavo norus dovanodamos tau ką tik tu bepanorėtum, tuo tarpu aš esu paprasčiausia gatvės elgeta. Aš tau negaliu pasiūlyti nieko, nes Krišna išsivežė viską, ką aš turėjau. Tikrai, tavo vieta Mathuroje, taigi, galiu suprasti, kad tu labai kvaila, taip kaip ir tavo valdovas. Tavo kūno bei ūsų spalva Man viską išduoda apie tave. Mes žinome, kad neišmanūs gyvuliai turi keturias kojas, kai tuo tarpu žmonės, turintys aukštesnę išmintį, turi dvi kojas. Tavo kojų – šešios, todėl tu esi pati didžiausia kvailė. Taigi, sugrįžk į Mathurą. Krišna yra toksai pats, kaip ir tu, kadangi kai tu skrajoji nuo vieno žiedo prie kito liaupsindama juos, rinkdama jų nektarą ir niekada nerodydama jokios padėkos už savęs paliekamoms gėlėms, Krišna elgiasi tokiu pat būdu su mumis, moterimis, kurios yra tarsi gėlės. Mes esame tokios pačios gražios, minkštos, tyros ir kvapios, tačiau tas sukčius yra nepaprastai kvailas ir nedėkingas kaip ir tu pati, todėl mes neisime į jokį kompromisą su Juo. Dabar, pažinusios Jo būdą iki galo, mes esame labiau atsargios.“
„O Svamini, nei aš, nei Krišna nesame tokio tipo asmenys. Pasitikėk manimi, o Svamini, taip pat ir Krišna. Jis myli tave taip stipriai, jog aš nesugebėčiau apibūdinti. Jeigu Krišna tikrai yra juodaširdis sukčius, kodėl tada Lakšmi trokšta būti priglaudusi galvą prie Jo krūtinės?“
„Kvailos pelėdos nemato saulės, tačiau tokios kvailos mes nesame. Mums yra žinoma, jog Krišnos meilikaujantys saldūs žodžiai gali apsukti galvą Lakšmei, bet ne mums. Kai Krišna pasirodo ir ima šypsotis jai, ji iš karto pamiršta Jo būdą ir užsinori Jam tarnauti. Tačiau mes nesame taip lengvai apvejamos aplink pirštą – dabar mes visada išliekame budrios.“
Ir dar vienas dalykas:
gurau gosthe gosthalayisu sujane bhusara-gane
sva-mantre sri-namni vraja-nava-yuva-dvandva-sarane
sada dambham hitva kuru ratim apurvam atitaram
aye svantar bhratas catubhir abhiyace dhrta-padah
„O brangus brolau, o paikas prote! Parpuolęs prie tavo pėdų, nuolankiai meldžiu tavęs gražiausiais žodžiais: „Nugalėk puikybę ir pažadink savyje taurią ir nenutrūkstamą rati Šri Gurudevai, Šri Vradža-dhamai, Vradžos gyventojams, vaišnavams, brahmanams, savo dikša mantroms, Aukščiausiojo Viešpaties Šventajam Vardui ir amžinai jaunai Dieviškajai Vradžos Porai Kišora-Kišorei, Šri Šri Radha-Krišnai.“ (Šri Mana-šikša, 1 posmas)
„Kuru ratim“: Būkite prisirišę prie šikša ir dikša guru, labiau prisirišę negu šradhos pakopoje, labiau nei ašakti pakopoje ir dar stipriau nei rati pakopoje (kai rati reiškia bhava-bhakti). Rati (kai ji reiškia premą, tyra meilę) visiems šiems išvardintiems dalykams turėtų apsireikšti bhaktos širdyje.
„Gosthe“ nurodo Vradžos gyventojus. Visuomet atminkite: kai Krišna gyvena Nandagone, Gokuloje ir Vrindavanoje ir jį supa gopos ir gopės, – Jis atlieka daugybę dieviškųjų žygių. Tie, kurie ten gyvena – Nanda Baba, Motina Jašoda, gopos, gopės, povai, elniai – visi šie gyventojai nuolatos atmena Krišną su didžiule meile.
„Šri namne“: Su tvirtu tikėjimu kartokite harinamą, kurią Gurudeva jums davė, mąstydami: „Šie vardai – tai Pats Krišna“. Krišna ir Jo vardai nesiskiria vienas nuo kito, tad kartokite juos su nepalaužiamu tikėjimu. Šie vardai gali išpildyti visus jūsų troškimus netgi labiau, nei Krišna gali tai padaryti.
Kartokite ne mažiau kaip šešiolika ratų. Geriau kartokite daugiau nei šešiolika. Šis kartojimas gali išgelbėti jus nuo gimimo ir mirčių verpeto šiame pasaulyje.
„Sva-mantre“ kalba apie jūsų dikša mantras. Kartokite savo mantras tris kartus per dieną. Jei negalite kartoti vidurdienį, tuomet kartokite dukart ryte ( vieną mantrą už rytą ir vieną už vidurdienį), ir tuomet dar vieną vakare. Kartokite kasdien. Nebūkite silpni.
Ir medituokite remdamiesi šiuo posmu:
na dharmam nadharmam sruti-gana-niruktam kila kuru
vraje radha-krsna-pracura-paricaryam iha tanu
saci-sunum nandisvara-pati-sutatve guru-varam
mukunda-presthatve smara param ajasram nanu manah
„O prote! Vedos ir Šruti pasakoja apie dharmą ir adharmą. Atmesk jas ir visa širdimi atsidėk Šri Šri Radha-Krišnos Jugalos meilės tarnystei čia, Vradžoje, nes Šruti nedvejodamos skelbia juos esant aukščiausiuoju garbinimo objektu ir Absoliučia Tiesa. Visad atmink Šri Šačinandaną Šri Čaitanją Mahaprabhu, paveldėjusį Šrimati Radhikos gymį ir jauseną. Matyk jį kaip tapatų Nanda-nandanai, o Šri Gurudevą visada prisimink kaip brangiausią Šri Mukundos tarną.“ (Šri Mana-šikša, 2 posmas)
Šiame posme Šrila Raghunatha dasa Gosvamis moko savo protą užuot užsiėmus religija ar nereligija, atsidėti vien tarnystei Radhai ir Krišnai. Jis moko mus, kaip įteigti savo protui, jog Šrimati Radhika yra mūsų garbinama Dievybė, o Krišna yra mūsų Svaminės, Radhikos, mylimasis. Nesistenkite užmegzti tiesioginius santykius su Krišna, kadangi gali iškilti ir troškimas patenkinti jusles. Būkite su tuo atsargūs. Medituokite Šri Guru asmeninę veiklą ir jo pamokymus. Medituokite Gurudevą kaip krišna-pretšhą, patį mylimiausią Krišnai.
saksad-dharitvena samasta-sastrair
uktas tatha bhavyata eva sadbhih
kintu prabhor yah priya eva tasya
vande gurh sri-caranaravindam
„Visi šventraščiai skelbia, kad Šri Gurudeva yra sakšat hari, Šri Hari energijos įsikūnijimas, todėl visi šventieji laiko dvasinį mokytoją Viešpaties atstovu, nesiskiriančiu nuo Jo Paties. Šri Gurudeva toks brangus Viešpačiui, todėl yra jo slaptas patikėtinis (ačhintya-bhedabheda-prakaša-vigraha) – nesuvokiamai skirtinga ir kartu nesiskirianti nuo Jo šlovinamo Viešpaties apraiška. Aš aukoju savo maldas jo lotoso pėdoms.“ (Šri Guruvaštakam, 7 posmas)
Laikykite guru Krišnos, Hari, apraiška. Jis turi visas savybes, kurias turi Krišna, tačiau visuomet mąsto: „Aš – Krišnos tarnas“.
yasya prasadad bhagavat-prasado
yasyaprasadanna-gatih kuto ‘pi
dhyayam stuvams tasya yasas tri-sandhyam
vande guroh sri-caranaravindam
„Tik Šri Gurudevo prielankumo dėka galima gauti Krišnos malonę, be jo malonės gyvosios būtybės negali tobulėti ir išsivaduoti. Medituodamos triskart per dieną į Šri Gurudevos šlovę ir rečituodamas stava-stuti, aš aukoju maldas jo lotoso pėdoms.“ (Šri Gurvaštakam, 8 posmas)
Gurudevos prasadas, jo malonė yra viskas. Be guru malonės, nėra ko ir kalbėti apie dvasinę pažangą. Nors jau palieku Johanesburgą ir keliauju į Navadvipą ir Vrindavaną, visuomet taip galvokite ir tai praktikuokite; ir jūsų gyvenimai taps sėkmingi.
(Paimta iš “The Origin of Ratha Yatra”)
Šrimati Radhika gali palikti tokį bhaktą, kuris lenkiasi Vradžos Radha-Krišnai, bet tuo pat metu atsimena Rukmini ir Satjabhamą bei siūlo joms pranamą ir arčaną. Turite žinoti šią tiesą. Šrila Rūpa Gosvamis ir Šrila Višvanatha Čakravarti Thakuras rašo, kad turime būti vienakrypčiai savo atsidavime gurudevai ir ištadevai (savo garbinamajai Dievybei). Galime pagerbti kiekvieną, taip pat ir medžius, vijoklius, gyvūnus ir Krišnai palankiai nusiteikusius bhaktus, ar net tuos, kurie priešiški Krišnai. Galite galvoti, jog Krišna yra visur ir visos gyvosios būtybės yra amžini Jo tarnai savo konstitucinėse dvasinėse formose. Tačiau jeigu žmogus priima iniciaciją rūpanugos linijoje ir stengiasi būti susitelkęs į vieną tikslą, o ypatingai – tapti Radhikos tarnaite, jis negali visų gerbti vienodai. Jis negali manyti, kad visi yra toje pačioje kategorijoje. Dvarakadiša-Krišna ir Vradžeša-Krišna nėra vienas ir tas pat. Jie nesiskiria, tačiau tuo pat metu Jie labai skiriasi.
Kai žmogus tik pradeda eiti bhakti keliu, nėra nieko blogo garbinti Džaganathą, Rukminę, Satjabhamą, Ramačandrą, Nrisimhadevą, Gaura-Nitai, ir tuo pat metu – Radha-Krišną. Tačiau taip elgtis negali labiau pažengęs madhyama-adhikaris, esantis Šri Čaitanjos Mahaprabhu linijoje. Skaitykite toliau čia »
Rugsėjo 1 d (penktadienis) yra labai labai svarbi mums Šri Radhastamio (Šrimati Radhikos atėjimo) šventė.
Šrimati Radhika apsireiškia šiame pasaulyje Varšanoje (Vrišhabhanupure – Vrišabhanu Maharadžo kaime), bet kai kuriose kalpose – Ravale. Jos tėvai yra Vrišabhanu Maharadžas ir Kirtida Devi. Jos brolis yra Šridhamas (vienas iš Krišnos artimiausių draugų, kuris dažnai būna tarpininku tarp Radhos ir Krišnos), o sesuo – Ananga Mandžari.
Vrišabhanu Maharadžas surado nuostabu kūdikį Radhiką lotoso žiede Jamunos upėje. Skaitykite toliau čia »

