Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakuras’

Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura, atsakymas į klausimą “kaip šauktis Bhagavano”, antra dalis.

Yra dar vienas svarbus dalykas: jeigu tuo metu, kai meldžiamės, neturime kantrumo dorybės, tada netgi jeigu šaukiamės Jo su didžiausiu nuolankumu, jausdamiesi nereikšmingesni nei žolės stiebelis, tai irgi nebus laikoma tikru šaukimusi. Jeigu tapsime godūs ir nekantrūs, mūsų nuotaika bus priešinga trinad api suniča bhavai.

Tačiau, jeigu tapsime visiškai pasitikintys, kad dėl kreipimosi į Bhagavaną – kuris yra Aukščiausioji Esybė – nepatirsime trūkumo, tada mums netgi netruks tokios kantrybės. Bet jeigu tapsime godūs ir nekantrūs, ir išreikšime savo nerimastingumą išlaikydami mintis apie mūsų užduoties įvykdymą savo pačių jėga ir gebėjimu, tada mūsų maldos Bhagavanui nebus tikros.

Dažnai mes galvojame, kai darome Bhagavanui paslaugą siūlydami Jam savo maldas, nes turim idėją, kad yra kitų neatidėliotinų reikalų, kuriais reikia pasirūpinti vietoje to, kad šauktis Jo. Ši galvosena taip pat parodo mūsų nekantrumą. Tam, kad apsaugotume save nuo šių protinių nusiteikimų, ir apsisaugotume nuo trnad api suniča bhavos netekimo, mums reikia globėjo – gauti tinkamą prieglobstį nuo tokių blogų polinkių yra esminis dalykas. Todėl Šrila Narotama dasa Thakura pasakė:

āśraya laiyā bhaje tāre krsna nāhi tyaje
āra saba mare akārana

“Asmens, kuris priima Krišnos brangių bhaktų prieglobstį, Jis niekada nepalieka. Visi kiti beprasmiškai pražūsta.”

Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura, versta iš “Harmonist Monthly” (pirminis šaltinis Šrila Prabhupadera Upadešamrita)

Klausimas: kaip mes turėtume šauktis Bhagavano?

Atsakymas: Kaip pasakė Šri Gaurasundara, jeigu norite šauktis Aukščiausiojo Viešpaties, Šri Bhagavano, turite tapti nuolankesnis nei žolės stiebelis. Jeigu asmuo nesuvokia, koks yra nereikšmingas, jis negali šauktis kokio kito asmens, kad jam padėtų. Kai meldžiame kažkieno kito pagalbos, darome tai todėl, kad jaučiamės bejėgiai ir nesugebantys savo jėgomis atlikti jokios užduoties. Tokioje būsenoje nematom kitų būdų, kaip tik siekti kitų asmenų pagalbos.

Jeigu konkreti užduotis gali būti atlikta tik penkiese, tai vienas žmogus jos negali atlikti. Iš Šrilos Gurudevo girdėjome, kad Šri Gaurasundara davė mums pamokymą šauktis Bhagavano, kitaip sakant, mes privalome melstis, siekdami Jo pagalbos. Tačiau, kai šaukiuosi Bhagavano, jeigu mano planas yra padaryti Jį savo tarnu, arba jeigu aš siekiu Jo pagalbos tik įvykdyti kokį mano asmeninį uždavinį, tada kur nuolankumas mano nuotaikoje? Kur mano jautimasis nereikšmingesniu už žolės stiebelį? Išorinis nuolankumas irgi nėra trinad api suniča bhava (buvimo nereikšmingesniu už žolės stiebelį nuotaika), tai tiesiog dviveidiškumas. Jeigu šaukiuosi Aukščiausiojo Viešpaties taip, lyg šaukčiau man pavaldų asmenį atsiliepti, tada mano kreipimasis Jo nepasieks. Taip yra todėl, kad Jis turi aukščiausiąjį nepriklausomumą – Jis yra ta būtybė, kuri talpina savyje sąmonės visumą (purna-četana vastu), nėra nieko, kas turėtų Jam valdžią. Asmens prašymas nepasieks to absoliučiai nepriklausomo Aukščiausiojo Viešpaties, jeigu jis neįsitvirtins tokiam savęs supratime, kuris būtų nesavanaudžio nuolankumo nuotaikoje.

Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakuras Prabhupada

1. Kokiu būdu įmanoma pasiekti tobulumą per vieną gyvenimą?

Jei žmogus atsižadės savavališkumo, visiškai atsiduos Šri Gurudevai ir jam vadovaujant atliks bhadžaną be jokios veidmainystės, tuomet pasieks tobulumą dar šiame savo gyvenime.

2. Kaip galime pažinti Šri Bhagavaną?

Būtina su tikėjimu klausytis kathos apie Bhagavaną iš Šri Gurudevos lotoso lūpų. Nėra kito kelio Šri Bhagavanui pažinti, tik visa širdimi atsiduoti Šri Gurudevos lotoso pėdoms. Tik tuomet įmanoma pažinti Šri Bhagavaną.

3. Kokia yra pati rimčiausia nama-aparadha, šventojo vardo įžeidimas?

Laikyti Šri Gurudevą paprastu žmogumi yra pats baisiausias įžeidimas, pati rimčiausia nama-aparadha. Galvodamas apie Šri Guru kaip apie mirtingąjį, žmogus nepatirs jokios sėkmės net per bilijonus gyvenimų. Žmogus, taip pasaulietiškai suprantantis guru, patirs įvairiausių kliūčių bhakti kelyje ir bus pavojuje paskęsti materialių troškimų vandenyne. Be Šri Guru lotoso pėdų daugiau niekas negali išgelbėti mūsų nuo žalingo bendravimo žabangų. Džyvai nepavyksta visiškai atsiduoti Šri Guru lotoso pėdoms vien tik dėl to, kad Šri Gurudevą ji laiko paprastu žmogumi. Skaitykite toliau čia »

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvatis Gosvamis Prabhupada

krsna hoite catur-mukha, hoy krsna-sevonmukha,
brahma hoite naradera mati
narada hoite vyasa, madhva kohe vyasa-dasa,
purnaprajna padmanabha gati

Kūrinijos pradžioje Aukščiausias Dievo Asmuo Šri Krišna šį bhakti mokslą perdavė keturis veidus turinčiam Viešpačiui Brahmai, kuris savo ruožtu šiuos pamokymus persakė Devarišiui Naradai. Šri Narada Munis priėmė Krišną Dvaipajaną Vjasadevą [Vyasadeva] savo mokiniu. Vjasadeva savo ruožtu žinojimą perdavė Madhavačarijai, kuris taip pat yra žinomas kaip Pūrnapragja Tirtha, ir kuris buvo prieglobsčiu savo mokiniui Padmanabha Tirtai.

nrhari madhava-vamse, aksobhya paramahamse,
sisya boli’ angikara kore
aksobhyera sisya jaya- tirtha name paricaya,
tara dasye jnanasindhu tore

Du kiti, sekantys Madhvos linijoje, buvo Nrhari Tirtha ir Madhava Tirtha. Madhava Tirtha priėmė didijį paramahamsą Akšobhija Tirthą savo mokiniu. Akšobhijos Tirthos pagrindinis mokinys buvo Džajatirtha. Džajatirtha perdavė šią tarnystę savo mokiniui Gjanasindhu. Skaitykite toliau čia »

Klausimas: Ar pyktis, nukreiptas į ką nors, kas yra piktavališkas atsidavusiųjų atžvilgiu, yra atsidavimo dalis?

Šri Šrimad Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakuros atsakymas: Mes turim būti pikti ant ko nors, kas yra piktavalis atsidavusiųjų atžvilgiu, tai yra mūsų atsidavimo praktikos dalis. Daryti priešingai yra netinkama. Bet kas yra piktavalis atsidavusiesiems? Ta koncepcija turi būti labai aiški. Tie, kas netarnauja Aukščiausiam Viešpačiui, Kuris yra viso pasaulio draugas, Kuris yra aukščiausiai džiaugsmingas, ir Kuris yra kiekvieno širdyje, negali nuveikti nieko gero sau, greičiau jie kviečiasi pavojų ir nepalankumą būdami pikti Krišnai ar Jo atsidavusiesiems. Tai yra tie, kurie piktavaliai; mes negalim jiems rodyti malonės. Mes turim rodyti abejingumą ar pyktį tiems, kurie apsvaigusiai pasinėrę į akrišna (ne-Dievo) garbinimą. Bet pirmiausiai, privalau žiūrėti, ar aš pats nesu atsidavusiujų priešas. Yra esminga klausti, ar aš tarnauju Krišnai, ar noriu mėgautis tuo, kas skirta Jo mėgavimuisi?

Matau, kad aš, su savo kūnu, kuris yra godus mėgavimosi, esu didis Krišnos ir Jo atsidavusiųjų priešas. Vietoj to, kad visada prisiminčiau Krišnos lotoso pėdas ir galvočiau apie Jo laimę, esu užsiėmęs savo paties laimės paieškomis, gandais ir trūkumų ieškojimu. Visiškai nežiūriu į save; nematau savo paties trūkumo. Todėl, visų pirma turiu išreikšti pyktį ant savęs – savęs, kuris yra toks didelis atsidavusiųjų priešas. Turiu rodyti pyktį sau mušdamas savo protą pora batų. Turiu apvalyti save. Turiu visais būdais būti pavyzdingo charakterio ir nuoširdžiai tarnauti Hari, Guru ir Vaišnavams. Tik tada laimėsiu kažką. Turiu nuolat prisiminti kad kiekvienas tarnauja Viešpačiui, vien tik aš negalėjau tarnauti Viešpačiui ir aš galiu mirti bet kuriuo momentu.

Iš pradžių turiu išreikšti pyktį savo blogoms tendencijoms, kurios nepalankios atsidavimui, tokioms kaip materialios naudos, prestižo ir pozicijos troškimas, ir savo tendencijoms apgaulingumui. Tokiu būdu turiu jas kontroliuoti. Visų pirma turiu žiūrėti savo paties intereso . Kitaip, didelis pavojus ateis į mane. Tada, turiu išreikšti pyktį savo draugams ir giminėms, susijusiems su mano kūnu, kurie yra prieš Guru ir Krišną, kurie nori matyti mane kaip besimėgaujantį ir tokiu būdu traukia mane prie majos. Tik tada būsiu saugus ir aukščiausias gėris ateis pas mane, niekaip kitaip.