Dandavat pranama. Visa šlovė Šri Šri Guru ir Gaurangai.

2010 m. gruodžio 29 d., 3.00 val., Šri Džaganath Puri dhamoje, mūsų mylimas Šrila Gurudevas nitja-lila pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas paliko šio pasaulio sielų išorinio regėjimo sferą ir įėjo į maha-samadhį. Tuo pačiu jis įžengė į nišanta-lilą, Šri Šri Radhos-Krišnos ir Šri Šri Gaura-Gadadharos žaidimus,  vykstančius prieš aušrą. Kaip amžinas tos aukščiausios tyros bhakti srities gyventojas, per devyniasdešimt apreikšto savo buvimo šiame pasaulyje metų jis niekada nenustojo ten tarnavęs.

Naujienos apie Šrilos Gurudevo dieviškąjį išėjimą akimirksniu pasklido po visą pasaulį, ir tūkstančiai bhaktų, kurių širdys jo malone buvo ištirpdytos ir perkeistos, patyrė gilų skausmą, kuris gali būti jaučiamas tik dėl išsiskyrimo su tyru Vaišnavu. Išgirdę, kad jo samadhi ceremonija bus atliekama Šri Navadvipos dhamoje kitą rytą, tie, kurie galėjo, iš karto iškeliavo ten, lėktuvu, traukiniu, autobusu ar automobiliu, dalyvauti jo Viraha-Mahotsavoje, Išsiskyrimo Festivalyje, vykusiame Šri Kešavadži Gaudija Mathe. Atvyko maždaug du tūkstančiai bhaktų.

Automobilis, kuris atvežė Šrilos Gurudevo dieviškąjį kūną iš Purio, atvyko į  Navadvipą 10.30 val. ryte. Šrilos Gurudevo kūnas buvo atneštas į šventyklos mandapą, ant pakylos, kur jis sėdėdavo ir kalbėdavo hari-kathą. Jo transcendentinis kūnas didingai gulėjo ant kvapniomis gėlėmis padengtos lovos, visiems teikdamas Šrilos Gurudevo maloningus palaiminimus. Šioje labai jaudinančioje daršanoje nuolatine srove jo mylimi sūnūs ir dukterys ėjo pasiūlyti širdies jausmų pilnas pranamas ir paliesti jo lotoso pėdas, bei pridėti savo galvas prie jų, daugelis dovanojo gėlių girliandas.

Kai atėjo mangala-arati metas, vis daugiau bhaktų atėjo į šventyklos kambarį. Susirinkę aplink Šrilą Gurudevą, jie dainavo “Šri Gurvaštakam”, “Šri Prabhupada-Padma Stavah”, o po to buvo atliktas mangala-arati. Prasidėjo pasiruošimai ceremonijai, ir 8 valandą ryto Šrilos Gurudevo transcendentinis kūnas buvo pasodintas palankine su gėlėmis papuoštu baldakimu.

Skambi kirtana lydėjo Šrilą Gurudevą, kai jis buvo nešamas į Šri Devananda Gaudija Mathą. Ten įvyko jo daršanos su Šri Šri Radha-Vinoda Biharidži, ir su jo Guru Maharadžu, Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamiu Maharadžu, jo samadhi mandiroje. Bhaktos ten atliko aratį Šrilai Gurudevui ir visi dainavo “Gurudeva, Krpa Bindu Diya… O Gurudeva, prašau, suteik man malonės lašą. Padaryk šį tarną nuolankesnį nei žolės stiebelis ir suteik stiprybės toleruoti visus galimus įvykius. Neleisk man trokšti mano paties šlovės ir garbės. Maloningai paimk mano sielą ir padaryk mane tokiu, kaip tu.”

Tuo metu viduržiemio ryto šaltis atlėgo, ir saulė pradėjo dovanoti savo gaivinančią ir stiprinančią šilumą, tarsi paremdama gilią ir rimtą dviejų kirtanos grupių, lydinčių Šrilą Gurudevą, nuotaiką. Tada Gurudevas, priekyje visų bhaktų, per dvidešimt minučių nukeliavo iš Šri Devanandos Gaudija Mathos prie Gangos. Kai kurie švelniai aptaškė jo į lotosą panašų kūną Gangos vandeniu, tuo metu kai Šripad Tirtha Maharadžas vedė mūsų atliekamą gera lemiančių ir Gangą šlovinančių mantrų giedojimą.

Tada Šrila Gurudevas nuvedė kirtaną atgal į Šri Kešavadži Gaudija Mathą, o šimtai šventosios dhamos gyventojų susirinko prie kelio ir ant stogų atlikti pranamų. Daug vyresnio amžiaus stebėtojų verkė, o kiti suglaudė delnus, išreikšdami rimtį ir pagarbą, pripažindami smarkų išsiskyrimo skausmą, kurį jautė Šrilos Gurudevo pasekėjai. Skirtingais momentais kai kurie bhaktos graudžiai verkė.

Po atvykimo į Mathą, Šrilos Gurudevo dieviškasis kūnas buvo paruoštas įeiti į samadhį. Kokia yra samadhi reikšmė? Šrila Gurudevas pats tai paaiškino prieš daug metų: ” “Sama” reiškia “tas pats”, o “dhi” reiškia “intelektas”. Kai tyras bhakta išeina iš šio pasaulio, jis įžengia į tą pačią padėtį, kaip asmeniniai jo garbinamosios Dievybės palydovai, – su lygiu intelektu, grožiu ir savybėmis.” Gurudevas taip pat pasakė, kad mūsų guru-paramparos garbinamoji Dievybė yra Šrimati Radharani, ir kad kai mūsų ačarjos įžengia į samadhį, jie tarnauja Jai globojami jos asmeninių palydovių, mandžarių, kurioms vadovauja Šri Rūpa Mandžari.

Keli indai ir vakariečiai sanjasiai bei brahmačariai nunešė Šrilos Gurudevo činmaja kūną iš palankino į šventyklos kambarį, kur atliko jo abhišeką (šventą maudymo ceremoniją) su pančamrita, kuri padaryta iš medaus, pieno, cukraus, ghi, jogurto, taip pat su Gangos vandeniu, rožių vandeniu ir aguru aliejumi. Tada jie nunešė jį į lauką ir aprengė naujais sanjasio drabužiais. Šripad Madhava Maharadžas ir Šripad Tirtha Maharadžas patepė jo kūną tilaka, o su sandalmedžio pasta, tepama gėlių stiebeliais, jie užrašė samadhi mantrą ir kitas šventas mantras ant jo krūtinės. Buvo pasiūlyta arčana, arati ir trys nepaprastai didelės saldumynų lėkštės, paruoštos Šriman Premanandos Prabhu.

Tuo tarpu, kiti bhaktos stebėjo kaip pagal visas vaišnavų šastrų taisykles ir regulas ruošiama samadhi vieta po Gurudevo bhadžanos kutiru. Tuo metu buvo dainuojami keli bhadžanai, įskaitant “Vraja jana mana sukha kari Radhe Syam Syam Syam”. Skirtingais momentais, kai kurie bhaktos, – kartais sanjasis, kartais brahmačaris, kartais vyras grihasta, o kartais moteris – graudžiai verkė.

Šrilos Gurudevo dieviškasis kūnas, visiškai paruoštas samadhiui, buvo atneštas į iškastą samadhi vietą ir tada švelniai pasodintas į lotoso pozą. Per savo apreikštą buvimą šiame pasaulyje, Šrila Gurudevas maloningai ir su meile priimdavo visų, be išskyrimo, tarnystę ir siūlomus dalykus. Ir dabar taip pat, jis priėmė visų meilės pilnas aukas, tarsi per visą ceremoniją iš bhaktų, buvusių balkonuose, ant stogų ir ant žemės, būtų lijęs žiedlapių, gėlių ir girliandų, puokščių, Šri Navadvipos dhamos čintamani dulkių, druskos, tulasi lapelių ir širdžių lietus. Jeigu kas paklaustų “Kas patalpino Šrilos Gurudevo transcendentinį kūną į Samadhį?” turėtume atsakyti, “tai buvo šimtai bhaktų”.

Bhaktoms dainuojant “Je Anilo Premadhana”, iškastas plotas buvo užpildytas ir padarytas nedidelis kauburėlis. Ant kauburėlio viršaus buvo pastatytas didelis tulasi augalas, kauburėlis buvo papuoštas gėlių girliandomis ir šimtais smilkalų lazdelių. Eidami aplink Šrilos Gurudevo samadhį, bhaktos atliko kirtaną. Tada keli bhaktos tyliai atsisėdo prieš samadhį, kai kurie tyliai dainavo bhadžanus, kai kurie kartojo džapą. Virš samadhio buvo pakabinta graži mėlyna medžiaga, kad sudarytų šešėlį. Po kelių valandų buvo pastatytas laikinas samadhi pastatas iš banguotos skardos, su atvira siena į kelio pusę. Išorinės sienos nudažytos šafrano spalva, o vidines sienas dengia baltos drobės.

Tą vakarą, po bhadžanų ir arati, sanjasiai ir kiti vyresnieji bhaktos siūlė savo pušpandžali - savo širdies aukas Šrilos Gurudevo šlovinimo pavidalu. Jų pagarbos išreiškimo kalbose buvo šastrų tiesų ir išvadų, prisiminimų apie Šrilos Gurudevo transcendentinius žaidimus, bei apie jo norą, kad visi bhaktos jo Tarptautinėje Tyros Bhakti Jogos Bendrijoje (International Pure Bhakti Yoga Society) tęstų savo kooperatyvias pastangas tarnauti jam su tarpusavio meile ir švelnumu.

Šrila Rūpa Gosvamis, Šrila Sanatana Gosvamis, Šrila Dživa Gosvamis, Šrila Višvanatha Čakravarti Thakura, Šrila Bhaktisidhanta Sarasvati Thakura Prabhupada, Šrila Bhaktivedanta Svami Prabhupada ir visi tyri ačarjos mūsų mokytojų-mokinių sekoje nuo Šrilos Rūpos Gosvamio yra garbinami jų Samadhi mandirose. Taip pat jie yra savo knygose, savo pamokymuose, šventame varde, tinkamame prasado pagerbime, bhaktų tarpusavio pagarbos ir meilės santykiuose ir kiekviename atome. Kaip kiekviename atome? Šri Šri Radha-Govinda yra kiekviename atome (andantarastham paramanu cayantrastam, govindam adi purusam tamaham bhajami). Visi mūsų ačarjos tarnauja Radhai-Govindai savo mandžari pavidalais. Taip ir Šrila Gurudevas – jis visada su mumis ir stebi mus, su nesvyruojančiu noru rodyti mums kelią.

P.S.: Šrila Gurudevas savo Vilap-kusumandžali daršanoje, 1991 m., sako:

“Yra dvi bhadžanos rūšys. Pirmoji yra vipralambha-liloje, ji atliekama šlovinant ir prisimenant virahos, išsiskyrimo, žaidimus. Antroji yra sambhoga-liloje, ji atliekama prisimenant milanos, susitikimo, žaidimus. Nors gopėms ir Vradžavasiams visada patinka susitikti su Krišna, Jis žaidžia taip, kad jie patirtų vipralambha-rasos džiaugsmą. Sadhaka turėtų kultivuoti vipralambha bhavą: “Aš nematau Krišnos, nematau Šrimati Radhikos, nematau Vradžos, nematau nieko!” Sadhaka turėtų visados jausti išsiskyrimo jausmą, kaip čia parodė Raghunatha dasa Gosvamis – išsiskyrimo su Krišna ir ypač išsiskyrimo su Šrimati Radhika.”

“Daugelyje šlokų Dasa Gosvamis taip pat apverkė išsiskyrimą su Šrila Rūpa Gosvamiu. Rūpos Gosvamio įžengimo į aprakata-lilą metu, jis sukūrė šią šloką:

sunyayate maha-gostham girindro ‘jagarayate

vyaghra-tundayate kundam jivatu-rahitasya me

["Dabar, kai nėra to, kuris palaikė mano gyvybę, Vradžos žemė tapo tuščia ir apleista, Govardhanos kalva tapo lyg pitonas, o Radha Kunda tapo lyg nuožmios tigrės pražioti nasrai."]

“Jis taip pat apverkė išsiskyrimą su savo šikša-guru: “Aš toks nelaimėlis. Iš pradžių, Šri Čaitanja Mahaprabhu išėjo iš šio pasaulio, ir paliko mane čia. Po to, nuolat gyvenau su Šri Svarūpa Damodara, ir jis taip pat išėjo. Tada aš įsikibau į Šri Gadadharos Pandito pėdas, bet ir jis išėjo. Tada, patirdamas, kad kiekviena Džaganath Purio vieta, kiekviena dulkelelė ten man primena Šri Čaitanją Mahaprabhu, Svarūpa Damodarą, Gadadhara Panditą, ir visus jų palydovus, aš pabėgau į Vrindavaną”

“Nors mūsų gurudevas taip pat įžengė į savo aprakata-lilą, mes pasiliekame šiame pasaulyje, gyvendami labai komfortiškai. Ypatingomis dienomis, per jo avirbhavą (apsireiškimo dieną) ir tirobhavą (išėjimo dieną), atsiranda proga, dėl kurios galbūt jį prisimename. Tačiau tuo metu esame įsitraukę į utsavos, festivalio, organizavimą. Labai mažai galimybės suvokti tą išsiskyrimą. Tik kai ką nors kalbame apie jį, ašara gali pasirodyti mūsų akyje – o gali ir nepasirodyti. Jeigu festivalis labai didelis, tada ašarų nebus. Reiks tvarkyti tiek daug funkcijų, tokių kaip abhišeka, pudža, maha-prasado dalinimas vaišnavams. Mes organizuojame šiuos festivalius daugiausiai bendrai žmonėms, tiems, kurie neturėjo artimo ryšio su juo. Bet mes turėtume daryti kažką, kad išsiskyrimo jausmas ateitų į mūsų širdis, ir tai vadinama bhadžana.

“Kas jaus išsiskyrimą? Tie ypatingi asmenys, kurie suvokė savo neišmatuojamą pareigą ir įsiskolinimą savo gurudevui, už tai, ką gavo, ir kurie atliko daug tarnystės jam su visrambha-bhava, artumo jausmu. Jie verks. Minties apie tai, kad “aš esu toks žemas, o Gurudevas yra tokiam aukštame lygyje” ten nebus. Ten nebus baimingos pagarbos – priešingu atveju, asmuo negali verkti. Šastroje sakoma, “visrambhena guror seva” – sevaka atlieka tokią artimą tarnystę gurudevui, kad gurudevas visada būna juo patenkintas. Guru nei akimirkai negalvos, kad “jis yra mano tarnas ir mokinys”. Vietoj to, jis jaus, kad “jis yra mano širdis”.

Šri Išvara Puripada, Šrilos Madhavendros Purio mokinys, ir Govinda, Išvara Purio mokinys, buvo tokio kalibro tarnai. Nors tai retas ryšys, jis absoliučiai būtinas raganugai-bhakti. Be tokio ryšio, mes negalime verkti kaip Šrila Raghunatha dasa Gosvami.”

“Išsiskyrimas su gurudevu bus jaučiamas skirtingais lygiais. Kai galvosime apie tai, koks maloningas jis buvo ir kiek didesnis jis yra negu mes, jausime vieno pobūdžio sentimentą. Tačiau, kai prisiminsime koks artimas ir brangus jis buvo ir kaip mus mylėjo, tada labai verksime dėl jo”.

“Gopės verkia daug daugiau nei Nanda Baba. Jašoda Ma taip gali verkti daugiau negu Nanda Baba, bet gopės gali verkti netgi daugiau nei Jašoda. Taip yra todėl, kad jų ryšys su Krišna yra labiau “suinteresuotas, su stipriu pomėgiu” ["keen"], kitaip sakant, artimesnis. Mes turėtume turėti tokį ryšį su Krišna, Šrimati Radhika, o taip pat su mūsų gurudevu, Šri Rūpa Mandžari, Šrila Rūpa Gosvamiu, ir kitais tokiais pat kaip jis. Tada galėsime verkti jų malonės. Jeigu mes dar nesame išvystę artimos tarnystės ryšio su mūsų gurudevu, ir mums tai reikės padaryti ateityje, tada žinoma, kad negalėsime įsivaizduoti savo ryšio su Šri Rūpa Mandžari, ar Šrimati Radhika ir Krišna. Visa mūsų pažanga priklauso nuo mūsų “suinteresuotos, su stipriu pomėgiu” tarnystės - kaip intensyviai mes tarnaujame mūsų gurudevui - o visi kiti santykiai ir patyrimai vystosi remdamiesi į šį pagrindą. Jeigu galime verkti dėl gurudevo, galime verkti dėl Šrimati Radhikos. Jeigu negalime verkti dėl savo gurudevo, negalime verkti dėl Jos. Tokia mano patirtis. Bet kas, ką žinome, sužinota iš gurudevo, todėl savo širdyse turėtume dėl jo verkti”.

Angliško Harikathos naujienlaiškio rengėjai

***

Ankstesni Šripad Bhaktivedantos Madhavos Maharadžo
ir Vradžanatho Prabhu pranešimai

I. 2010 12 29

Brangūs bhaktos ir brangūs draugai,

Prašome priimkite mūsų dandavat pranamas ir širdingus Šrilos Gurudevo palaiminimus. Šlovė Šri Guru ir Gaurangai ir Šri Šri Radha Vinod Biharidži.

Šiandien, Šri Krišna Navami tithi, gruodžio 29 dieną, palankiausiu Nitjalila pravišta om višnupad Šri Šrimad Bhaktivedantos Vamanos Gosvamio Maharadžo atėjimo metu, mūsų mylimas Gurudevas, Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas, 3:00 valandą ryto, Šri Džaganatha Kšetra Dhamoje – Šri Džaganathos Devo, Šri Baladevos ir Šrimati Subhadrosdži buveinėje, įžengė į amžinąsias Šri Radha Krišnos lilas.

Dabar mes ruošiamės pervežti transcendentinį Šrilos Gurudevo kūną į Šri Navadvipa Dhamą ir patalpinti jį į samadhi.

Laukite naujienų.

Vaišnavadasanudasa ir trokštantis tarnauti Šri Guru ir Vaišnavams,

Svamis B.V. Madhava ir Vradžanath das.

II. 2010 12 30

Brangūs bhaktos ir brangūs draugai,

prašome priimkite mūsų dandavat pranamas ir širdingus Šrilos Gurudevo palaiminimus. Šlovė Šri Guru ir Gaurangai ir Šri Šri Radha Vinod Biharidži.

Mes tik ką atvykome į Šri Kešavadži Gaudija Mathą Šri Navadvipa Dhamoje. Prieš 16 valandų mes išvažiavome iš Šri Džaganatha Purio 5 mašinomis, kurios sekė paskui Šrilos Gurudevo automobilį. Pirmiausia mes vykome į parikramą į Svarga Dvarą, po to į Šri Tota Gopinatha šventyklą, po kurios pravažiavome šalia Gambhiros, tada nuvykome į Šrilos Haridaso Thakuros Bhadžana Kutirą ir pabaigoje aplankėme Šri Džaganathos Mandirą. Gavę daugybę mahaprasado girliandų, mes pradėjome mūsų ilgą kelionę. Bepriežastine Šrilos Gurudevo malone viskas klostėsi labai gerai.

Mes supratome, kaip puikiai Viešpats Krišna viską suorganizavo, kad pakviestų Šrilą Gurudevą atgal į Savo amžinąsias lilas Golokoje, lygiai tos pačios tithi metu, per kurią Šri Šrimad Bhaktivedanta Vamana Gosvamis Maharadžas atėjo į šį pasaulį. Ir nuo šiol kiekvienais metais šią dieną viso pasaulio vaišnavų bendruomenė kalbės ir klausysis apie nepakartojamą mūsų mylimo Gurudevo, Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo, šlovę ir tuo pačiu metu mes kalbėsime ir klausysimės apie lygiai taip pat nepakartojamą Šrilos Bhaktivedantos Vamanos Gosvamio Maharadžo šlovę.

Dabar mes ruošiamės nešti transcendentinį Šrilos Gurudevo kūną per Šri Navadvipą su nagar sankirtanos procesija, kuri prasidės gruodžio 30 d. 8 valandą ryto, ir po kurios kūnas bus patalpintas į Samadhi.

Laukite naujienų.

Vaišnavadasanudasa ir trokštantis tarnauti Šri Guru ir Vaišnavams

Svamis B.V. Madhava ir Vradžanath das

III. 2010 12 31

Brangūs bhaktos ir brangūs draugai,

prašome priimti mūsų dandavat pranamas bei visados ir toliau be perstojo meiliai gauti Šrilos Gurudevo širdingus palaiminimus. Šlovė Šri Guru ir Šri Šri Radha Vinod Bhiharidži.

Visą gruodžio 30 dienos naktį ir rytą bhaktos atliko gilių išsiskyrimo nuotaikų pripildytą kirtaną Šri Kešavdži Gaudija Matho Natha Mandiroje. 7.30 val. ryto Šrilos Gurudevo transcendentinis kūnas buvo paruoštas vykti į parikramą. Po Gurupudžos jis buvo su meile pasodintas į gražiai papuoštą palankiną ir šimtai bhaktų ėjo paskui jį procesijoje į Šri Devananda Gaudija Mathą, gauti Šri Šri Radha Vinod Biharidži, Šri Šri Lakšmi Varahadevos, nitja lila pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhakti Pragjanos Kešavos Maharadžo, o taip pat Šri Šrimad Bhaktivedantos Vamanos Gosvamio Maharadžo samadhi mandiros daršanas ir atlikti jų parikramas. Po mes ėjome į Pančaveni ir atlikome ačamaną ir maldas. Tada sugrįžome į mūsų Mathą, kur visi bhaktos galėjo dalyvauti Šrilos Gurudevo transcendentinio kūno šventoje maudymo ceremonijoje. Aprengus ir užrašius transcendentines mantras jis buvo patalpintas į Samadhį laikantis Gaudija vaišnavų taisyklių ir regulų. Numatytas tvarkaraštis kasdieniniam arati ir prasadam. Tai buvo be galo širdį sujaudinanti ceremoniją, kurią amžinai atsiminsime.

Vakare, o taip šios dienos ryte ir vakare, daugybė nuostabių bhaktų siūlo savo pušpandžali, apibūdindami beribes transcendentines Šrilos Gurudevo gyvenimo ir mokymo šloves. Rytoj yra ta diena, kai visi Gaudija vaišnavai kviečiami Viraha Mahotsavai – ji prasidės 9.00 val. ryto ir tęsis 13.30 val.

Laukite naujienų.

Vaišnavadasanudasa ir trokštantis tarnauti Šri Guru ir Vaišnavams

Svamis B.V. Madhava ir Vradžanath das

httpv://www.youtube.com/watch?v=0oMdMldvV0E

Šventė Vrindavane:

httpv://www.youtube.com/watch?v=C7-ajh8-Ks4

[Nuo lapkričio iki šių metų sausio vidurio Šrila BV Narajana Maharadžas gyveno Filipinuose, atsidėjęs intensyviam rašymui. Po rytinio pasivaikščiojimo, 6.45 ryto, jis trumpam susitikdavo su kartu gyvenusiais bhaktomis ir mokydavo juos šlokų (posmelių) iš įvairių Vedų raštų, „namų darbams‟ užduodamas išmokti jas mintinai. Kitą dieną prašydavo mokinių paaiškinti šlokų prasmę, o tada pats detaliai jas išaiškindavo. Įdomus šių susitikimų bruožas – neoficialus artimumas – tarsi tėvo bendravimas su savo vaikais, ką galima pajusti skaitant šią transkripciją, arba kelias kasdienių pašnekesių ištraukas.]

kalah kalir balina indriya-vairi-vargah
sri bhakti-marga iha kantaka-koti-ruddhah
ha ha kva yami vikalah kim aham karomi
caitanyacandra yadi nadya krpam karosi

(Šri Čaitanya Čandramrta 125, Prabodhananda Sarasvati)

„Dabar Kali amžius. Mano didžiausi priešai – mano paties juslės – labai stiprūs. Nuostabusis bhakti kelias nusėtas daugybės spyglių (tokių kaip karma, gjana ir nevaržomas pataikavimas juslėms). Mano protas nusilpęs, o jutimai nevaldomai sunerimę. Ką gi man daryti? Kur eiti? O Viešpatie Čaitanja-čandra, jeigu nesuteiksi savo malonės, kaip aš išsigelbėsiu?‟

samsara-duhkha-jaladhau patitasya kama-
krodhadi-nakra-makaraih kavali-krtasya
durvasana-nigaditasya nirasrayasya
caitanya-candra mama dehi padavalambam

(Šri Čaitanya Čandramrta 54, Prabodhananda Sarasvati)

„O Čaitanjačandra, įpuoliau į kančių vandenyną, kur mane užpuolė rykliai ir krokodilai – geismas, pyktis ir kitos blogos savybės. Būk geras ir padovanok šiam vargšui, prirakintam prie nedorų troškimų, Savo lotoso pėdų prieglobstį.‟

Šrila Narajana Maharadžas: Ką reiškia šis posmas?

Bhakta: O Šri Čaitanja Mahaprabhu, patekau į šį neaprėpiamą materialios egzistencijos vandenyną, kuriame knibždėte knibžda alkanų ryklių bei krokodilų.

Šrila Narajana Maharadžas: Kas yra krokodilai?

Bhakta: Tai geismas, pyktis, godumas, neišmanymas ir pavydas.

Šrila Narajana Maharadžas: Geismas moteriai – štai kas yra „nakra‟, krokodilai. O ką reiškia „makara‟, rykliai? Tai garbėtroška ir įvairiausios pasaulietinės problemos.

Ar jaučiate šios maldos nuotaiką savo širdyje?

Bhaktos: Ne.

Šrila Narajana Maharadžas: Turite įsisąmoninti šių posmų nuotaiką. Duodu juos jums, kad iš tiesų suprastumėte ir įžengtumėte į bhakti karaliją. Kai pamatote gražią moterį, ar jūsų akys bei širdis tuoj pat ja susižavi? Būti muniu – tuo, kuris bet kokiomis nepalankiomis aplinkybėmis išlieka ramus – itin sunku. Realizuokite tai ir su ašaromis akyse melskitės šiais posmais.

Ar kartais supykstate? Tokie jausmai – tarsi krokodilai ar kiti pavojingi žvėrys. Įsisąmoninkite šias tiesas.

Bhakta: Kaip tą padaryti?

Šrila Narajana Maharadžas: Melskitės taip:

He Krsna! Karuna-sindho! Dina-bandho! Jagat-pate!
Gopesa! Gopika-kanta! Radha-kanta! Namo ‘stu te

„Lenkiuosi Šri Krišnai – malonės vandenynui, sielvartaujančiųjų draugui ir visos kūrinijos šaltiniui. Jis gopų šeimininkas ir gopių, vadovaujamų Šrimati Radhikos, mylimasis.‟

Visi žinote šią maldą. Ką ji reiškia?

[... bus daugiau...]

Šri Šri Guru Gaurangau Džajatah!

Ką tik pasibaigė Šrilos Gurudevo (Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo) 2009 m. Europos festivalis, kuris vyko netoli Venecijos, Italijoje, kurortiniame komplekse “Villagio San Paolo”, esančiame pailgoje nerijoje priešais miestą.

Tai buvo didelis ir labai turiningas festivalis. Į Šrilos Gurudevo harikathos šventę suvažiavo maždaug 1000 bhaktų iš visos Europos (tiek Vakarų, tiek ir Rytų – 23 bhaktos iš Lietuvos, įskaitant vaikus, svečius ir gyvenančius užsienyje, 12 bhaktų iš Rusijos, 3 iš Ukrainos, viena bhaktini su vaiku iš Latvijos, daugiau kaip 20 bhaktų iš Lenkijos, grupė iš arti esančios Slovėnijos, o taip pat po keletą bhaktų iš Čekijos, Slovakijos, Kroatijos ir Serbijos), o taip pat iš Kanados (rusakalbių bhaktų grupė iš Monrealio!), Jugtinių Valstijų, Australijos, Brazilijos, Meksikos ir kitų šalių.

Be Šrilos Gurudevo, festivalyje dalyvavo Šripad Bhaktivedanta Madhava Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Vana Maharadžas, Šripad Rasananda Prabhu (kuris prieš festivalį surengė harikathos programą hindi kalba Olandijoje), Šripad Bhaktivedanta Nemis Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Bhagavata Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Sadžana Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Šrotis Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Šudhadvaitis Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Ašrama Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Tridandis Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Damodara Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Giris Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Višnu Maharadžas, Bhaktivedanta Sadhu Maharadžas, Šriman Vradžanatha Prabhu, Šriman Bhudhara Prabhu, Šri Prema Prajodžana Prabhu, Šrimati Šjamarani Didi, Šrimati Uma didi ir kiti vyresnieji bhaktos.

Šrila Gurudevas atvyko liepos 5 d., festivalio išvakarėse. Liepos 6 d. Gurudevas išėjo rytiniam pasivaikščiojimui. Tą pačią dieną suvažiavo dauguma bhaktų iš Europos ir pasaulio. Liepos 6 dienos vakarą, 16.50 val.,  Šrila Gurudevas pasirodė festivalio pandale. Vaišnavai atliko Šrilos Gurudevo lotoso pėdų abhišeką (apiplovimą) (abhišekos ir guru pudžos video įrašas – žr.: http://www.youtube.com/watch?v=JWC8emykyNo&feature=related ), ir po to Gurudevas kalbėjo pirmąją harikathą. “Ilgai galvojau apie tai, kokią harikathos temą parinkti šiam festivaliui,” – pasakė Šrila Gurudevas. – “Daugelyje mūsų festivalių jau aptarėme krišna-lilą, taip pat neseniai ir “Prema-vivartą”. Pasitaręs su bhaktomis, nusprendžiau, kad šį kartą aptarinėsime gaura-lilą – nuo pat pradžių – apimdami visus pagrindinius Šri Čaitanjos Mahaprabhu gyvenimo ir mokymo momentus”.

Tęsdamas to vakaro paskaitą, Šrila Gurudevas suteikė žodį festivalio organizatoriams – Lila-Purušotamai Prabhu ir Krišnai Didi. Lila-Purušotama Prabhu kalbėjo itališkai, o paskui, šio sveikinimo festivalio dalyviams anglišką vertimą perskaitė Vradžanath Prabhu. Po to, Šrila Gurudevas kalbėjo apie išvakarėse minėtą Šrilos Raghunathos dasos Gosvamio Dahi-čida-mahotsavos Panihatyje šventę. Pereidamas prie guru-tatvos temos, Gurudevas liepė kalbėti Šripad Madhavai Maharadžui, Šripad Damodarai Maharadžui ir Šripad Bhagavatai Maharadžui. Programą tęsė Šri Narahari dasos “Gauranga nahito” kirtanas, atliekamas Purandara Ačarjos Prabhu (Šrilos Gaur Govindos Maharadžo mokinys iš Bhubanešvaros, dabar gyvenantis D.Britanijoje) – video įrašą žr.:  http://www.youtube.com/watch?v=Arn9vlxn_BI&feature=related – o po to Šjamarani Didi Gurudevo nurodymu pradėjo Gaurangos Mahaprabhu nužengimo į šį pasaulį priežasčių aptarimą. To vakaro programą užbaigė Sudevi didi, sudainavusi Šri Radha-mohana dasos kirtaną “Vande višvambhara pada kamalam” .

Liepos 7 d., ryte 5.30, Gurudevas vėl išėjo į pasivaikščiojimą Adrijos jūros pakrante. Toliau festivalio harikatha vyko be perstojo. Pirmas dvi dienas rytines paskaitas skaitė Šripad Madhava Maharadžas, o kitomis dienomis – Šripad Vana Maharadžas. Taip pat kasdieną 10.30 ir 15.30 paskaitas skaitė vaišnavai.

Festivalio metu tai vienoje, tai kitoje vietoje vykdavo harikatha nedidelėms grupelėms. (Be kitų festivalio įrašų, http://radiokrishna.ru svetainėje greitai paskelbsime Šripad Tridandžio Maharadžo, Šripad Damodaros Maharadžo ir Šripad Šuddhadvaičio Maharadžo paskaitas rusakalbiams bhaktoms). Purandara Ačarjos Prabhu ir Vidžajos Prabhu kirtanai kartais tęsdavosi iki vėlaus vakaro. (Purandara Ačarjos Prabhu kirtanos video įrašas žr.: http://www.youtube.com/watch?v=ropzkdOlN60&feature=related)

Festivalyje Šrila Gurudevas per šešias dienas iš viso perskaitė šešias paskaitas (taip pat Gurudevas tarė išlydėjimo kalba visiems bhaktoms jų išvykimo dieną). (Štai video, kuriame rodoma, kaip Gurudevas įžengia į pandalą vieną iš festivalio vakarų: http://www.youtube.com/watch?v=-Z4fFYkS5gw&feature=related)

Kiekvieną rytą, maždaug 5.30, Šrila Gurudevas eidavo pasivaikščioti lydimas vyresniųjų bhaktų ir kitų mokinių (tik vyrų). Sustojimų metu (paprastai jų būdavo du), Gurudevas atsakinėjo į daugybę klausimų – tai užimdavo 15-20 minučių. Štai vieno iš rytinių Gurudevo pasivaikščiojimų Venecijoje fragmentas: http://www.youtube.com/watch?v=iqb1n3wgK4k&feature=related. Be to, Šrila Gurudevas suteikė keletą daršanų didesnėms ir mažesnėms gausiai susirinkusių bhaktų grupėms. Štai video, kuriame užfiksuotas vienas iš daršanų: http://www.youtube.com/watch?v=1C8_mPCh8os&feature=related

Liepos 7 dieną, vakare, tęsdamas gauranga-lilos (pasakojimai apie Šri Čaitanjos Mahaprabhu gyvenimą, mokymą  ir transcendentinius veiksmus) dėstymą, Gurudevas toliau pasakojo apie Mahaprabhu nužengimo į šį pasaulį priežastis. Iš vaišnavų kalbėjo Šripad Vana Maharadžas, Šripad Šudhadvaitis Maharadžas, Šri Prema Prajodžana Prabhu, Šrimati Šjamarani didi ir Šripad Damodara Maharadžas. Purandara Ačarja Prabhu sudainavo Šri Čandidasos dainą “Sai, keva šunaila šjama-nama” (Taip pat žr. Sarvabhaumos Prabhu (Škotija-Havajai) žinomos dainos, kurią jis dainavo prieš to vakaro harikathą, video įrašą: http://www.youtube.com/watch?v=e8z-Ce1d5Ho)

Liepos 8 d., po rytinės harikathos, didelė bhaktų grupė (maždaug 800 žmonių!) Šrilos Gurudevo nurodymu keliais autobusais ir vaporett’ais (kateriais) išvyko į Venecijos centrą, Šv.Zacharijaus prieplauką netoli Šv.Morkaus aikštės, kur įvyko masinė nagara-sankirtana. Eitynės pakrante atliekant kirtaną tęsėsi net tris valandas! Tai buvo oficialiai registruotas renginys, ir procesijos eigą saugojo policininkai. Dainavo Purandara Ačarja Prabhu, Kišori-mohanas Prabhu, ir, žinoma, nepamainomi Šripad Bhagavata Maharadžas ir Šripad Nemis Maharadžas, o taip pat ir kiti kirtanijos. (Štai video su vienu iš tos maha-nagara-sankirtanos epizodų – dainuoja Šripad Bhagavata Maharadžas: http://www.youtube.com/watch?v=00-ft0CPxAI&feature=related). Priėję iki miesto merijos Šv.Morkaus aikštėje, sankirtanos dalyviai su garsiu kirtanu praėjo aikštę ir grįžo į prieplauką. Nemažai bhaktų platino mažas Šrilos Gurudevo knygas, kurių iš viso buvo išdalinta už aukas daugiau kaip 10 pakuočių.

Trečiojoje harikathoje (birželio 8-tosios vakarą) Šrila Gurudevas pasakojo Mahaprabhu lilas Navadvipe – apie tai, kaip mažasis Nimajus išdykavo Džaganatha Mišros ir Šači-maijos namuose, kaip Jį bandė pavogti plėšikai, kaip Jis nugalėjo digvidžaja-panditą Kešavą Kašmiri, o paskui apie tai, kaip Gauranga priėmė sanjasą ir tapo bhakta Nimajumi… Gurudevas taip pat suteikė žodį daugeliui vaišnavų. Kalbėjo Šripad Bhagavata Maharadžas, Šripad Tridandis Maharadžas, Šripad Vana Maharadžas, Šripad Giris Maharadžas, Šripad Vaišnava Maharadžas, o programos pabaigoje, Šripad Ašrama Maharadžo harikathos metu, spontaniškai prasidėjo Džagai-Madhai-lilos vaidinimas: Šripad Damodara Maharadžas vaidino Mahaprabhu, pats Ašrama Maharadžas – Viešpatį Nitjanandą, o milžinai Bhagavata Maharadžas ir Daktaras T. (Tamala Krišna Prabhu iš Australijos) – girtuoklius Džagajų ir Madhajų (tai iš tiesų buvo labai smagu!) Pabaigoje Džagajus ir Madhajus gavo visą Viešpaties Nitjanandos malonę, ir salės džiūgavimui nebuvo ribų!…

Birželio 9 d. vakare Šrila Gurudevas tęsė gaura-lilos aptarimą, daugiausiai dėmesio skirdamas Šri Čaitanjos Mahaprabhu sanjasa-lilai. Gurudevo pasakojimas apie tai, kaip Gauranga priėmė sanjasą buvo nepaprastai jaudinantis. Po to Gurudevas liepė Šripad Damodarai Maharadžui papasakoti istoriją apie Kšira-čora Gopinathą – garsią Dievybę Remunoje (Orisos valstijoje) – kuri dėl Savo didžio bhaktos, Madhavendros Puripados, pavogė puodelį ypatingo saldžių ryžių patiekalo (amrita-keli). Paskui Šripad Rasananda Prabhu labia taisiklinga anglų kalba papasakojo Sakši Gopalos Dievybės istoriją. Tęsdamas pasakojimus, Šrila Gurudevas pradėjo Raja Ramananda Samvados – garsiojo pokalbio tarp Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Raja Ramanandos (Višakhos įsikūnijimas gauranga-liloje) – aptarimą. Šis pokalbis yra “Čri Čaitanja Čaritamritos” deimantas. Po Šrilos Gurudevo įžangos, apie Raja Ramanandos Samvados pirmuosius posmus kalbėjo Bhaktivedanta Sadhu Maharadžas ir Šripad Šroti Maharadžas.

Birželio 10 d. vakare Šrila Gurudevas tęsė pasakojimus apie Raja Ramananda Samvadą. Trumpai papasakojęs apie svarbiausias gilesniųjų temų iš Mahaprabhu ir Rajos Ramanandos pokalbio, Šrila Gurudevas liepė kalbėti Šripad Nemiui Maharadžui ir Prema Prajodžanai Prabhu, kurie ir užbaigė šio neprilygstamo “Šri Čaitanja-čaritamritos” epizodo atpasakojimą. Pasakodamas apie Mahaprabhu sugrįžimą į Džaganatha Purį po kelionės Pietų Indijoje, Gurudevas sustojo ties Ratha-jatros tema, ir liepė Šjamarani didi papasakoti apie šios senovinės šventės giluminę prasmę, šį visiškai naują šventės supratimą pasaulis gavo būtent per Šri Čaitanją Mahaprabhu. Pabaigoje Šripad Madhava Maharadžas trumpai atpasakojo Viešpaties Džaganatos apsireiškimo šioje planetoje istoriją.

Birželio 11-osios vakare vyko paskutinė ilgesnės trukmės festivalio harikatha. Šrila Gurudevas liepė Kišori-mohanui Prabhu ir Sudevi didi sudainuoti Hare Krišna mahamantrą “australiška” melodija, kurią labai mėgo Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. (Galite pažiūrėti šio kirtano video įrašą čia: http://www.youtube.com/watch?v=S_IlxYliS_E ). Krišna-kanta Prabhu iš D.Britanijos (Crispian Mills, roko grupės “Kula Shaker” lyderis) sudainavo Gurudevui savo dainą “Be Merciful to Me” (“Būk man maloningas”; dainos video žr.: http://www.youtube.com/watch?v=YV3p29_woxk), o Taruna Krišna Prabhu iš Vokietijos – žymią Džordžo Harisono dainą “My Sweet Lord”). Tą vakarą, užbaigdamas gaura-lilos pasakojimus, Gurudevas skyrė savo harikathą dviems ne mažiau svarbiems nei Raja Ramananda Samvada epizodams iš “Šri Čaitanja-čaritamritos” – Rūpa-šikšai ir Sanatana-šikšai (Mahaprabhu pamokymams Šri Rūpai ir Šri Sanatanai Gosvamiams). Gurudevo nurodymu tą vakarą kalbėjo Šripad Vradžanatha Prabhu, Šripad Vana Maharadžas, Šripad Šudhadvaitis Maharadžas ir šiais metais sanjasą gavęs Šripad Višnu Maharadžas (buvęs Dživa-prija Brahmačaris; jo harikathos fragmento įrašą žr.: http://www.youtube.com/watch?v=x6szJ2kdoqY&feature=related). Baigdamas paskutinę 2009 m. Europos bhakti festivalio harikathą, Šrila Gurudevas pažadėjo pratęsti gaura-lilos pasakojimą artimiausioje ateityje.

Kaip baigiamąjį žodį viso festivalio harikathai, bhaktos suvaidino Šrilai Gurudevui nuostabų spektaklį pagal mūsų ačarijų veikalus, kuriame parodė, kodėl Krišna panorėjo apsireikšti šiame pasaulyje kaip Mahaprabhu. Gurudevas, “užleidęs” aktoriams pagrindinę sceną, stebėjo spektaklį iš salės, sėdėdamas ant perneštos į ten vjasasanos, o pabaigoje suteikė visiems aktoriams, kirtanijoms ir muzikantams savo širdingus palaiminimus.

Birželio 12 d., 10.30 iš ryto, Šrila Gurudevas vėl pasirodė festivalio pandale. Paprašęs festivalio organizatorių kalbėti, Gurudevas po to juos, o taip pat ir visus festivalio dalyvius, apdovanojo savo dosniais palaiminimais. Pabaigoje Gurudevas liepė visiems savo bhaktoms griežtai atlikti bhakti-sadhaną, o naujiems mokiniams davė nurodymą kasdien kartoti pastovų Šventų Vardų ratų skaičių ir tris kartus per dieną kartoti gajatri mantras. (Festivalyje daugiau kaip 150 bhaktų gavo harinama ir dikša iniciacijas iš Šrilos Gurudevo).

Tuo Europos bhakti jogos festivalis 2009, kuris vyko vadovaujant Šri Šrimad Bhaktivedantai Narajanai Gosvamiui Maharadžui, baigėsi.

Šrila Gurudevas iki šiol yra Italijoje. Kiekvieną rytą vyksta nedideli šlokų mokymosi užsiėmimai supantiems mokiniams. Šių nedidelių užsiėmimų galite klausytis (angliškai) arba parsisiųsti čia: http://purebhakti.tv/ (spauskite Morning Verse Class viršuje)

Šrila Gurudevas grįžta į Indiją Guru Purnimai (liepos 7 d.)

Netrukus galėsite klausytis ir parsisiųsti Šrilos Gurudevo ir vaišnavų harikathos audio įrašus svetainėje http://radiokrishna.ru . (Užsiregistruokite svetainėje, spauskite «Проповеднические туры» ir atidarykite segtuvą «Европейский фестиваль бхакти 2009» )

Vienos Šrilos Gurudevo paskaitos Venecijoje fragmentą galite žiūrėti čia: http://www.youtube.com/watch?v=9RrWLyyFgZA&feature=related)

Šrilos Gurudevo 2009 m. Venecijos festivalio paskaitų audio ir video įrašus galite parsisiųsti čia: http://purebhakti.tv/ (rinkitės atitinkamas antraštes iš juostos kairėje).

Šrilos Gurudevo 2009 m. Venecijos festivalio nuotraukas žiūrėkite ir parsisiųskite čia: http://zuiverebhakti.ning.com/photo/albums/venezia-italia-2009-deel-4 (tai Šrilos Gurudevo sangos Olandijoje puslapis).

================================================

Šrila Gurudeva ki – džaja!

Gaur Premanande!

——————————————————————–

Trokštantis tapti Šri Guru ir vaišnavų tarnu

Svamis BV Sadhu

Šadbhudža - Šešiarankis Mahaprabhu pavidalas

Remdamasis šiuo posmu, Mahaprabhu paaiškino, kad Aukščiausias Viešpats turi nesuskaičiuojamą daugybę įvairių galių (šaktis), pavyzdžiui: dživa-šakti (gyvosios būtybės), maja-šakti (išorinė klaidinančioji galia), čit-šakti (transcendentinė galia), hladini-šakti (transcendentinio džiaugsmo galia), samvit-šakti (transcendentinio žinojimo galia, kurios dėka Viešpats pažįsta Pats Save ir būna pažįstamas kitų), bei sandhini-šakti (dvasinio palaikymo ir būties galia). Taigi Jis turi tokią daugybę galių.

Šri Čaitanja Mahaprabhu išaiškino Savo filosofines išvadas tokiu būdu, kad Sarvabhauma Bhattačarja pateikė Jam keletą klausimų, į kuriuos Mahaprabhu atsakė, sugriaudamas visus Sarvabhaumos Battačarjos argumentus. Tuomet Sarvabhauma tarė Mahaprabhu:

- Noriu išgirsti, kaip Tu paaiškinsi posmo, prasidedančio atmaramas ca munayo, prasmę.

atmaramas ca munayo
nirgrantha apy urukrame
kurvanty ahaitukim bhaktim
ittham-bhuta-guno harih

“Asmenybės, atradusios pasitenkinimą savyje ir neblaškomos materialių troškimų, vis tiek žavisi meilės tarnyste Šri Krišnai, kurio savybės transcendentinės, o veikla nuostabi. Hari, Dievo Asmuo, vadinamas Krišna, nes Jo bruožai transcendentiškai patrauklūs.” (Š.B. 1.7.10.)

Čaitanja Mahaprabhu tarė:

- Pirma tu pats paaiškink šį posmą.

Bhattačarja pateikė devynis skirtingus posmo aiškinimus, ir Čaitanja Mahaprabhu tarė jam:

- Esi tarsi pats Brihaspatis, pusdievių mokytojas. Niekas šventraščių nepaaiškins geriau už tave.

Tada Mahaprabhu pridūrė, jog yra ir daugiau to posmo reikšmių, ir pateikė dar aštuoniolika interpretacijų, neskaitant tų devynių.

Sarvabhauma Bhattačarja tada tarė:

- Tik Patsai Krišna, Aukščiausia Absoliuti Tiesa gali paaiškinti Vedų išvadas taip, kaip ką tik padarei Tu.

Taigi Sarvabhauma suprato, kad Mahaprabhu yra Patsai Krišna, ir krito Jam po kojomis. Tada Mahaprabhu apreiškė jam Savo keturrankį pavidalą, po to Savo Krišnos pavidalą, ir šešiarankį pavidalą, apjungiantį Krišnos, Ramos ir Mahaprabhu asmenybes. Taip Sarvabhauma Bhattačarja tapo išaukštintu Vaišnavu, ir neilgai trukus po to įvykio jis užsirašė tokią Šrimad Bhagavatam šloką:

tat te ‘nukampam su-samiksamano
bhunjana evatma-krtam vipakam
hrd-vag-vapurbhir vidadhan namas te
jiveta yo mukti-pade sa daya-bhak

“Mano brangus Viešpatie, tam, kuris užsidegęs laukia Tavo malonės lietaus, tuo tarpu kantriai kęsdamas savo praeities veiksmų pasekmes ir siūlydamas Tau pagarbius nusilenkimus širdimi, žodžiais bei kūnu – toks žmogus be abejo jau yra vertas išsivadavimo padėties, kuri tapo jo teisėtu reikalavimu.”(Š.B. 10.14.8.)

Vietoje žodžio “mukti” jis parašė “bhakti“: “bhakti-pade sa daya-bhak“. Dėl šio pakeitimo Šri Čaitanja pastebėjo:

- Nereikėjo nieko keisti. Viskas, kas parašyta Šrimad Bhagavatam, yra puiku. “Mukti-pade” reiškia, kad mukti, arba išsivadavimas iš materialios egzistencijos nelaimių, randamas prie bhakti (tyro atsidavimo Šri Krišnai) lotoso pėdų.

Praėjus maždaug mėnesiui, Mahaprabhu panoro nukeliauti į Pietų Indiją. Jis tarė Nityanandai Prabhu ir kitiems:

- Mano brolis Višvarūpa atsižadėjo pasaulio ir priėmė sanjasą, o aš negavau iš jo jokių žinių. Ketinu keliauti į Pietų Indiją jo ieškoti – visiškai vienas, be kitų bhaktų.

Jo palydovai įsiūlė Jam į bendriją tik vieną tarną, vardu Kala Krišnadasa.

Prieš pat išvykimą Sarvabhauma Battačarja pasiteiravo Mahaprabhu:

- Ar esi girdėjęs apie Raja Ramanandą? Aš juokaudavau su juo, sakydamas, kad jis nieko neišmano, tačiau dabar supratau, kad jis yra labai išaukštintas rasa-tattvagja atsidavęs. Jis žino visas filosofines tiesas ir viską apie meilės kupinus Viešpaties žaidimus.

Sarvabhauma paprašė Mahaprabhu:

-Kadangi susiruošei į Pietų Indiją, privalai susitikti su juo.

Pakeliui į Pietų Indiją Mahaprabhu aplankė daugybę šventyklų, kol galiausiai pasiekė Vidyanagarą Pietų Indijoje, kur Raja Ramananda buvo gubernatoriumi, valdant Maharadžui Pratraparudrai. Ten Mahaprabhu susitiko su Raja Ramananda ant Godavari upės kranto – jų dialogą aptarsime kitoje paskaitoje.

– Pabaiga –

Tada Mahaprabhu paklausė Sarvabhaumos Battačarjos:

- Kodėl sakai, kad Aukščiausiasis neturi nei pavidalo, nei savybių? Jis yra kupinas malonės. Kokia prasmė garbinti Dievą, jei jis nėra maloningas? Jei Galutinė Tiesa nieko negali padaryti, tuomet kam Ji reikalinga?

Mahaprabhu tęsė:

- Šruti (Vedos) yra pats pirmasis įrodymas. Jose rašoma, kad žmogaus išmatos, šlapimas ir kaulai – ypatingai nešvari medžiaga. Tačiau, nors jūros kriauklė sudaryta iš kaulo, o karvės mėšlas bei karvės šlapimas ir yra išmatos bei šlapimas – šie dalykai visuomet švarūs. Atlikdami abhišeką (altoriaus Dievybių maudymo ceremoniją) mes naudojame karvės mėšlą ir šlapimą, o jūros kriaukles naudojame visose savo šventyklose. Tą sako Šruti. O tu sakai kažką kita. Perkreipi prasmę ir sukuri savo paties prasmes, bet tiesioginės prasmės nepateiki. Gyvosios būtybės jokiu būdu nėra ta Aukščiausioji Tiesa.”

Tiek daug pavyzdžių šiuo klausimu pateikia Vedos:

yato va imani bhutani jayante, yena jatani jevanti
yat prayanty abhisaavicanti, tad vijijiasasva tad brahma

“Ieškoki tos Aukščiausiosios Tiesos, iš kurios kyla visa, kas egzistuoja, kuri palaiko visas gyvąsias esybes ir į kurią galiausiai viskas sugrįšta.” (Taittiriya Upanišada 3.1.1.)

Yra septyni gramatiniai linksniai (linksniuotės)1, ir visos jos apibūdina vien tik Aukščiausiąją Tiesą:

1) karma - vardininkas
2) karana - galininkas
3) kartr – instrumentalis
4) sampradana - naudininkas
5) apadana – abliatyvas
6) sambandha – kilmininkas
7) adhikarana – vietininkas

“Absoliuti Tiesa yra Tasai, iš kurio kilo šis pasaulis ["iš kurio" nurodo abliatyvo linksnis], kuriame šis pasaulis ilsisi ["kuriame" nurodo vietininko linksnis], Jis (Aukščiausia Tiesa) gina ir maitina pasaulį [vardininkas], ir Jam galiausiai sugrįš visa kūrinija ["Jam" nurodo naudininko linksnis]. Pasaulis yra sukurtas Aukščiausiojo Dievo Asmens ["kieno" nurodo instrumentalis]. Šis pasaulis priklauso Jam ["priklauso kam" nurodo kilmininkas], viskas ir kiekvienas egzistuoja, kad patenkintų Jį ["Jį" nurodo galininkas]. Kaip tuomet Jis gali būti be pavidalo ir be savybių?”

Mahaprabhu kalbėjo toliau:

Jei tai tiesa, kad viskas, ką regime šiame pasaulyje, atsirado iš tos Aukščiausios Tiesos (brahmos), ir visos dživos yra brahma – sarvam khalvidam brahma, aham brahmasmi – kaip tuomet pasaulis gali būti iliuzinis (mithya). Tu sakai: “brahma satya jagan mithya – Auščiausia Siela yra tiesa, o šis pasaulis yra iliuzija.” Kaip gali šitai teigti? Taip pat tvirtini, kad visos dživos yra Dievas. Cituoji aham brahmasmi ir panašius posmus, kurie nėra svarbiausios iš Vedų mantrų (maha-vakyas).

Vienas iš pagrindinių Vedų teiginių pateikiamas Mundaka Upanišadoje. Ten sakoma, kad individuali dvasinė siela yra be galo mažytė, o tuo tarpu Aukščiausias Dievo Asmuo yra beribis. Dėl savo mažumo siela gali būti padengta majos, o Aukščiausia Tiesa visuomet yra majos šeimininkė. Kaip tuomet Dievas ir siela gali būti tapatūs?

balagra-sata-bhagasya
satadha kalpitasya ca
bhago jivah sa vijneyah
sa canantyaya kalpate

“Jei plauko galiuką padalintume į šimtą dalių, o vieną iš dalių – dar į šimtą dalelyčių, tai gautoji dešimttūkstantoji plauko galiuko dalis būtų gyvosios būtybės (sielos) dydžio atitikmuo.”

Mahaprabhu tęsė:

Absoliuti Dvasinė Visuma yra už viską didesnė. Visa kūrinija telpa vienoje vienintelėje Jo kūno poroje, Jame telpa milijonai Visatų. Individuali siela yra Jo dalelytė, kilusi iš tatastha-šakti (Jo ribinės energijos), todėl gali būti padengta majos. Tu sakai, kad Dievas ir neįsivaizduojamai maža siela niekuo nesiskiria? Žinok, taip kalbančius nubaudžia maja.

Turi suprasti, kad dživa, siela yra be galo maža Aukščiausios Absoliučios Tiesos dalelytė. Tokių dživų – be galo daug, ir visos jos yra Dievo dalelytės.

Bhagavad-Gytoje sakoma:

mamaivamso jiva-loke
jiva-bhutah sanatanah
manah-sasthanindriyani
prakrti-sthani karsati

“Sąlygoto pasaulio gyvos esybės yra amžinos fragmentinės Mano dalelės. Sąlygotas gyvenimas verčia jas nuožmiai grumtis su šešiomis juslėmis, kurių viena – protas.” (B.G. 15.7.)

Šri Krišna jokiu būdu nėra be šakti:

“Jo kūnas nėra toks pats, kaip eilinės gyvos būtybės. Nėra skirtumo tarp Jo kūno ir sielos. Jis absoliutus. Visos Jo juslės transcendentinės. Bet kuri iš juslių gali atlikti kitų juslių veiklą. Todėl nėra nė vieno viršesnio už Jį ar Jam lygaus. Jo galios įvairiopos, tad Jo žygdarbiai atliekami kaip natūrali pasekmė.” (Svetasvara Upanišada 6.7-8.)

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Vakar dienos paskaitoje kalbėjome apie tai, kaip Šri Čaitanja Mahaprabhu supyko, Nityanandai Prabhu sulaužius Jo dandą[1].  Šri Čaitanja tarė:

- O, Nityananda Prabhu, Mukunda, Damodara ir Džagadananda – arba visi jūs pirmi eikite pamatyti Viešpaties Džaganatho, arba aš pirmas. Drauge su jumis neisiu.

Dandabhanga, šioje vietoje dabar pastatyta šventyklėlė

Šie atsakė:

- Viešpatie, eik pirmas. Mes eisime vėliau.

Ar žinote tą Mahaprabhu žaidimų vietą, vadinamą Danda-bhanga? Čia buvo sulaužyta Mahaprabhu danda, čia Mahaprabhu išvydo čakrą, esančią ant Viešpaties Džaganatho šventyklos stogo (maždaug už 6 mylių) ir pasiūlė savo nusilenkimus.

Kai Šri Čaitanja įėjo į šventyklą, Šrimati Radhikos nuotaika prasiveržė taip stipriai, kad vos išvydęs Viešpatį Džaganathą, apimtas nepakeliamo išsiskyrimo skausmo, Jis akimirksniu krito žemėn be sąmonės. Tuo metu, paniręs į Šrimati Radhikos, išvydusios Krišną Kurukšetros lauke, transcendentinę jauseną, Jis galvojo: “O, mylimasis, pagaliau sutikau Tave po ilgo išsiskyrimo.”

sei ta parana-natha painu
yaha lagi’ madana-dahane jhuri’ genu

“Dabar regiu savo gyvybės valdovą, nuo kurio būdama toli degiau Kupidono liepsnose, kol visai sunykau.” (Č.Č. Madhya-lila 13.113)

Pamatę, kad Čaitanja Mahaprabhu nualpo ir nesuprasdami Jo dieviškumo, šventyklos sargai čiupo bambukines lazdas. Ruošėsi Jį aptalžyti ir išmesti laukan, bet juos sulaikė Šri Sarvabhauma Bhattačarja.

Džaganatho mandyra Puryje, viena iš labiausiai lankumų šventyklų Indijoje

Pamatęs, kaip Mahaprabhu apreiškė transcendentinę ekstazę – sudipta, pradipta ir visų sattvika bhavų pavidalu – Sarvabhauma Batačarja pamanė:

- Tokių požymių dar niekad nesu matęs jokiame žmoguje. Tik knygose apie tai skaičiau. Kaip tai nuostabu! Jis turbūt maha-bhagavata aukščiausioje meilės Dievui pakopoje.

Tada Sarvabhauma Batačarja liepė savo mokiniams:

- Nuneškite Jį į mano namus.

Penki ar šeši mokiniai pakėlė Šri Čaitanją Mahaprabhu ir nugabeno Jį į netoli šventyklos esantį Sarvabhaumos Batačarjos namą. Lankydamiesi Džaganatha Puryje dar ir šiandien galite pamatyti tą šventyklą. Ten Šri Čaitanja išgulėjo be sąmonės mažiausiai penkias valandas – iki popietės.

Tuo tarpu Nityananda Prabhu, Damodara Panditas, Džagadananda ir Mukunda atvyko į Viešpaties Džaganatho šventyklą, kur sužinojo apie čia atėjusį ir apalpusį sanjasį, kurį Sarvabhauma Bhattačarja nugabeno į savo namus. Nedelsdami jie nuskubėjo tenai ir labai apsidžiaugė išvydę savo Viešpatį.

Sarvabhauma Batačarja liepė jiems eiti pasižiūrėti Viešpaties Džaganathos Dievybės, o kai Nityananda su draugais sugrįžo, apspito Šri Čaitanją Mahaprabhu ir ėmė labai garsiai giedoti. Tuomet Mahaprabhu atgavo sąmonę ir pašoko ant kojų, šaukdamas: “Haribol! Haribol!”

“Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakūras paaiškino Šri Čaitanjos Mahaprabhu sanjasa-dandos (lazdos) paslaptį. Šri Čaitanja priėmė sanjasos įšventimą iš Majavadžio. Paprastai sanjasiai Majavadžiai nešiojasi tik vieną lazdą (dandą). Pasinaudojęs Šri Čaitanjos nebuvimu, Šri Nityananda sulaužė Jo lazdą į tris dalis ir įmetė į upę. Sanajsa būna keturių rūšių: kutičaka, bahudaka, hamsa ir paramahamsa. Tik kutičaka ir bahudaka lygmens sanjasis gali nešiotis lazdą. O pakilęs į hamsa ar paramahamsa statusą, keliavęs ir visur pamokslavęs apie bhakti, jis atsisako sanjasio lazdos.

Šri Čaitanja Mahaprabhu yra Pats Krišna, Aukščiausias Dievo Asmuo. Todėl pasakyta: sri-krsna-caitanya, radha-krsna nahe anya: “Šri Čaitanjos inkarnacijoje susipina dvi asmenybės – Šrimati Radharani ir Šri Krišna.” Todėl, laikydamas Šri Čaitanją nepaprastu asmeniu, Nityananda Prabhu nelaukė, kol šis sulauks paramahamsos lygio. Aukščiausias Dievo Asmuo natūraliai jau yra paramahamsa, todėl jam neprivalu nešiotis sanjasa-dandą. Dėl šios priežasties Nityananda Prabhu ir įmetė lazdą upėn, sulaužęs ją į tris dalis.” [Šrilos Prabhupados BV Svamio Maharadžo komentaras Madhya-lila 5.142-3]

Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas, 2003 vasario mėnuo.

Prieš dvi dienas aš paaiškinau iš Raghunathos dasos Gosvamio “Sva-niyama-dasakam” kaip Krišna yra anadi, bet neužbaigiau šios temos.

Anadih sadir va patur ati-mrdur va pratipada…(pilnas posmo tekstas)

“Nesvarbu, ar Jis turi pradžią, ar Jis yra bepradis, ar Jis yra didis ekspertas ar nevėkšla, ar Jis yra maloningas kiekviename žingsnyje ar yra visiškai negailestingas, ar Jis pranoksta net Vaikunthos valdovą Dievo Asmenį Narajaną, ar Jis tėra eilinis žmogus. Nandaradžos sūnus, kuris nuostabiai praleidžia Savo gyvenimą Vradžos žemėje, yra mano Viešpats gimimas po gimimo.”

Kai kurie žmonės sako, kad Krišnos charakteris nebuvo doras. Jie sako, kad jau vaikystėje Jis buvo melagis ir kad niekas nėra pilnai įsitikinęs, ar Jis gimė arba kas buvo Jo tėvai. Kai kurie sako, kad Jis gimė Mathuroje, kai kurie sako, kad Jis gimė Gokuloje ir kai kurie sako, kad Jis išviso negimė.

Niekas negali pasakyti, ar Jo motina buvo Devaki ar Yašoda. Jie sako, kad nuo pat gimimo Jo elgesys buvo priešingybė nustatytiems dorybingumo principams. Krišna pasakė Savo tėvui Vasudevai, kad nunestu Ji į Gokulą ir sugrįžęs į Mathurą pameluotu Kamsai, jog Devaki pagimdė dukterį, o ne sūnų. Vasudeva garsėjo savo teisingumu, (savo gyvenime niekada nebuvo niekam pamielavęs ), bet Krišnos patarimu, jis pasakė šį melą Kamsai. Kai Kamsa pagriebė mergaitę kūdikį norėdamas ją sutraiškyti į dideli akmenį, Vasudeva pradėjo gailiai maldauti Kamsos nežudyti ir išsaugoti vaiko gyvybę. Kodėl Vasudeva taip gailiai maldavo Kamsos?

Kadangi jis sukeitė vaikus Gokuloje ir šis vaikas buvo ne jo. Tam, kad vėliau susigražintų savo sūnų Krišną atgal iš Nanda Maharadžos, mergaitę turėjo išlikti gyva. Dėl to Vasudeva labai pergyveno.

Jeigu kažkas pavogtų iš jūsų tai, kas priklauso jums, jus nepergyventumėte taip stipriai, kaip jeigu kažkas pavogtų iš jūsų tai, ką jus pasiskolinote iš kito žmogaus. Kai tas žmogus, iš kurio jūs pasiskolinote, paprašys grąžinti tai, jūs jausite labai didelę gėdą. Todėl tiek Vasudeva, tiek Devaki labai pergyveno, kadangi, jeigu šis kūdikis numirtu, ateityje jie neturėtų teisės reikalauti Krišnos atgal. Bet šis mergaitės kūdikis ištrūko iš Kamsos rankų, pakilo į dangų ir apreiškė savo aštuoniarankės Durgos pavidalą. Ji pasakė Kamsai, “Kaip tu ruošiesi mane užmušti ? Tavo žudikas jau yra gimęs kažkur kitur.” Tuomet ji dingo.

Ji dingo, kad ateityje Vasudeva ir Devaki niekada negalėtų reikalauti, jog Krišna priklauso jiems. Jie niekada negalėtų taip sakyti, “Tai yra mūsų sūnus” ir reikalauti Ji susigrąžinti iš Nandos ir Yasodos. Tokiu būdu Durga pasielgė labai sumaniai, bet vėliau, kaip ten bebūtų, Vasudeva ir Devaki vis tiek pareikalavo, kad Krišna būtų sugrąžintas atgal. Jie niekada nesugrąžino dukters Nandai ir Yasodai, bet Krišną, visgi jie pasiėmė atgal. Tai buvo akivaizdi neteisybė Nandos ir Yasodos atžvilgiu, netgi jeigu mes ir sutiktume, kad Krisna gimė Mathuroje. Ir jeigu mes priimame, kad Krišna iš tikrųjų gimė Gokuloje, tuomet tai yra dar didesnė neteisybė.

Vienaip ar kitaip, Krišna galiausiai paliko Vradžą ir tapo Vasudevos sūnumi.

Nanda Baba galvojo, kad kadangi Vasudeva niekada negrąžino dukters, kuri anksčiau buvo sukeista su Krišna, Vasudeva neturi teisės būti Krišnos tėvu.

Sugrįžtant prie mano pradinės minties, kai kurie žmonės sako, kad nuo pat Savo gimimo Krišna nurodė Savo tėvui meluoti. Krišna vogė daugybe dalyku, tokiu kaip sviestas ir tada meluodavo tokiu būdu, kaip “Aš nevalgiau sviesto.”

Šrila Raghunatha dasa Gosvamis sako: “Jeigu jie sako, kad Bhagavanas dėl to turi trukumu, tegu. Jeigu jie sako, kad Krišna iš tikrųjų nėra Bhagavanas, bet yra paprasčiausias berniukas piemenukas, tuomet aš taip pat tam neturiu nieko prieš. Bet gimimas po gimimo Jis yra mano Šeimininkas.”

–Ištrauka iš kathos “Sva-niyama-dasakam”. Pradžia. Tęsinys čia. –

Ar jūs žinote, kodėl aš atkeliavau iš taip toli – iš Indijos? Aš atvykau tam, kad priminti jums, jog esate pabėgeliai šiame materialiame pasaulyje, nes jūs užmiršote Krišną. Šri Krišna maloningai suteikė jum šią žmogaus gyveybės formą vien tik tam, kad jūs Jį prisimintumėte ir užsiimtumėte atsidavimo tarnyste – niekuo kitu.

Prisiminkite tai visada. Mirtis yra “virš mūsų galvos”, mirtis tyko iš apačios, vienos pusės ir kitos – laukia. Pasensime mes labai greitai; tai neišvengiama. Nei daktarai nei mokslininkai neišgelbės jūsų nuo to, nes jie ir patys yra mirtingi.

Vieną dieną jūs turėsite palikti šį pasaulį, ir su savimi negalėsite nieko pasiimti. Visada prisiminkite tai – nei jūsų motina, nei tėvas, vaikia, draugai, vyras ar bet kas kitas negalės eiti su jumis. Viską, kuo jūs užsiimate yra asilo veikla – triūsiate visą dieną dėl nieko.

Nesijaudinkite dėl to, kaip tapti laimingu šiame pasaulyje. Nesistenkite šalintis kančios. Kaip kad bet kokia kančia ateina be pakvietimo, tokiu būdu laimė taip pat asiplanko nelauktai. Dėl to visiškai nereikia vargintis.

Krišna sutelkė visą Savo galią, malonę ir savybes į Savo Šventus Vardus: Hare Krišna Hare Krišna Krišna Krišna Hare Hare, Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare.

LaIkas bėga nepaprastai greitai. Niekas negali žinoti, kada ateis mirtis. Vaikai gali mirti ankščiau savo tėvų. Ateties nusakyti nėra įmanoma.

Nesiekite nieko kito, kaip tyros atsidavimo tarnystės. Kartokite Šventus Vardus, ir viskas, kas reikalinga pragyvenimui savaime ateis – tai tikra tiesa. Dėl to visada kartokite Vardus bei prisiminkite Krišną – tokiu būdu būsite amžinai laimingi.

Tokia yra mūsų Vedinės kultūros Indijoje esmė, kaip pateikta Šrimad Bhagavatam ir Bhagavad-gytoje. Jūs negalite tapti laimingais neatlikdami atsidavimo tarnystės. jeigu norite laimės – kartokite Krišnos Vardus ir tarnaukite Jam. Taip jūs laimingai grįšite į savo pradinę vietą, Goloka Vrindavaną – atgal namo, atgal pas Dievą.

[Mokinys:] Ar mes tave tenai pažinsime?

[Srila Narajana Maharadžas:] Aš jums išsaugosiu vietą.