Tyra Bhakti .lt

2008 m. gegužės 3 d., Alachua, Florida, [III dalis]
Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Tada Mahaprabhu paklausė Sarvabhaumos Battačarjos:

- Kodėl sakai, kad Aukščiausiasis neturi nei pavidalo, nei savybių? Jis yra kupinas malonės. Kokia prasmė garbinti Dievą, jei jis nėra maloningas? Jei Galutinė Tiesa nieko negali padaryti, tuomet kam Ji reikalinga?

Mahaprabhu tęsė:

- Šruti (Vedos) yra pats pirmasis įrodymas. Jose rašoma, kad žmogaus išmatos, šlapimas ir kaulai – ypatingai nešvari medžiaga. Tačiau, nors jūros kriauklė sudaryta iš kaulo, o karvės mėšlas bei karvės šlapimas ir yra išmatos bei šlapimas – šie dalykai visuomet švarūs. Atlikdami abhišeką (altoriaus Dievybių maudymo ceremoniją) mes naudojame karvės mėšlą ir šlapimą, o jūros kriaukles naudojame visose savo šventyklose. Tą sako Šruti. O tu sakai kažką kita. Perkreipi prasmę ir sukuri savo paties prasmes, bet tiesioginės prasmės nepateiki. Gyvosios būtybės jokiu būdu nėra ta Aukščiausioji Tiesa.”

Tiek daug pavyzdžių šiuo klausimu pateikia Vedos:

yato va imani bhutani jayante, yena jatani jevanti
yat prayanty abhisaavicanti, tad vijijiasasva tad brahma

“Ieškoki tos Aukščiausiosios Tiesos, iš kurios kyla visa, kas egzistuoja, kuri palaiko visas gyvąsias esybes ir į kurią galiausiai viskas sugrįšta.” (Taittiriya Upanišada 3.1.1.)

Yra septyni gramatiniai linksniai (linksniuotės)1, ir visos jos apibūdina vien tik Aukščiausiąją Tiesą: Skaityti toliau »

2008 m. gegužės 3 d., šeštadienis
Alachua, Florida

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Vakar dienos paskaitoje kalbėjome apie tai, kaip Šri Čaitanja Mahaprabhu supyko, Nityanandai Prabhu sulaužius Jo dandą[1].  Šri Čaitanja tarė:

- O, Nityananda Prabhu, Mukunda, Damodara ir Džagadananda – arba visi jūs pirmi eikite pamatyti Viešpaties Džaganatho, arba aš pirmas. Drauge su jumis neisiu.

Dandabhanga, šioje vietoje dabar pastatyta šventyklėlė

Šie atsakė:

- Viešpatie, eik pirmas. Mes eisime vėliau.

Ar žinote tą Mahaprabhu žaidimų vietą, vadinamą Danda-bhanga? Čia buvo sulaužyta Mahaprabhu danda, čia Mahaprabhu išvydo čakrą, esančią ant Viešpaties Džaganatho šventyklos stogo (maždaug už 6 mylių) ir pasiūlė savo nusilenkimus.

Kai Šri Čaitanja įėjo į šventyklą, Šrimati Radhikos nuotaika prasiveržė taip stipriai, kad vos išvydęs Viešpatį Džaganathą, apimtas nepakeliamo išsiskyrimo skausmo, Jis akimirksniu krito žemėn be sąmonės. Tuo metu, paniręs į Šrimati Radhikos, išvydusios Krišną Kurukšetros lauke, transcendentinę jauseną, Jis galvojo: “O, mylimasis, pagaliau sutikau Tave po ilgo išsiskyrimo.” Skaityti toliau »

Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas, 2003 vasario mėnuo.

Prieš dvi dienas aš paaiškinau iš Raghunathos dasos Gosvamio “Sva-niyama-dasakam” kaip Krišna yra anadi, bet neužbaigiau šios temos.

Anadih sadir va patur ati-mrdur va pratipada…(pilnas posmo tekstas)

“Nesvarbu, ar Jis turi pradžią, ar Jis yra bepradis, ar Jis yra didis ekspertas ar nevėkšla, ar Jis yra maloningas kiekviename žingsnyje ar yra visiškai negailestingas, ar Jis pranoksta net Vaikunthos valdovą Dievo Asmenį Narajaną, ar Jis tėra eilinis žmogus. Nandaradžos sūnus, kuris nuostabiai praleidžia Savo gyvenimą Vradžos žemėje, yra mano Viešpats gimimas po gimimo.”

Kai kurie žmonės sako, kad Krišnos charakteris nebuvo doras. Jie sako, kad jau vaikystėje Jis buvo melagis ir kad niekas nėra pilnai įsitikinęs, ar Jis gimė arba kas buvo Jo tėvai. Kai kurie sako, kad Jis gimė Mathuroje, kai kurie sako, kad Jis gimė Gokuloje ir kai kurie sako, kad Jis išviso negimė.

Niekas negali pasakyti, ar Jo motina buvo Devaki ar Yašoda. Jie sako, kad nuo pat gimimo Jo elgesys buvo priešingybė nustatytiems dorybingumo principams. Krišna pasakė Savo tėvui Vasudevai, kad nunestu Ji į Gokulą ir sugrįžęs į Mathurą pameluotu Kamsai, jog Devaki pagimdė dukterį, o ne sūnų. Vasudeva garsėjo savo teisingumu, (savo gyvenime niekada nebuvo niekam pamielavęs ), bet Krišnos patarimu, jis pasakė šį melą Kamsai. Kai Kamsa pagriebė mergaitę kūdikį norėdamas ją sutraiškyti į dideli akmenį, Vasudeva pradėjo gailiai maldauti Kamsos nežudyti ir išsaugoti vaiko gyvybę. Kodėl Vasudeva taip gailiai maldavo Kamsos? Skaityti toliau »

Srila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
Kanada, Vankuveris, 2008 m. balandžio 7d.

Ar jūs žinote, kodėl aš atkeliavau iš taip toli – iš Indijos? Aš atvykau tam, kad priminti jums, jog esate pabėgeliai šiame materialiame pasaulyje, nes jūs užmiršote Krišną. Šri Krišna maloningai suteikė jum šią žmogaus gyveybės formą vien tik tam, kad jūs Jį prisimintumėte ir užsiimtumėte atsidavimo tarnyste – niekuo kitu.

Prisiminkite tai visada. Mirtis yra “virš mūsų galvos”, mirtis tyko iš apačios, vienos pusės ir kitos – laukia. Pasensime mes labai greitai; tai neišvengiama. Nei daktarai nei mokslininkai neišgelbės jūsų nuo to, nes jie ir patys yra mirtingi.

Vieną dieną jūs turėsite palikti šį pasaulį, ir su savimi negalėsite nieko pasiimti. Visada prisiminkite tai – nei jūsų motina, nei tėvas, vaikia, draugai, vyras ar bet kas kitas negalės eiti su jumis. Viską, kuo jūs užsiimate yra asilo veikla – triūsiate visą dieną dėl nieko.

Nesijaudinkite dėl to, kaip tapti laimingu šiame pasaulyje. Nesistenkite šalintis kančios. Kaip kad bet kokia kančia ateina be pakvietimo, tokiu būdu laimė taip pat asiplanko nelauktai. Dėl to visiškai nereikia vargintis.

Krišna sutelkė visą Savo galią, malonę ir savybes į Savo Šventus Vardus: Hare Krišna Hare Krišna Krišna Krišna Hare Hare, Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare.

LaIkas bėga nepaprastai greitai. Niekas negali žinoti, kada ateis mirtis. Vaikai gali mirti ankščiau savo tėvų. Ateties nusakyti nėra įmanoma.

Nesiekite nieko kito, kaip tyros atsidavimo tarnystės. Kartokite Šventus Vardus, ir viskas, kas reikalinga pragyvenimui savaime ateis – tai tikra tiesa. Dėl to visada kartokite Vardus bei prisiminkite Krišną – tokiu būdu būsite amžinai laimingi.

Tokia yra mūsų Vedinės kultūros Indijoje esmė, kaip pateikta Šrimad Bhagavatam ir Bhagavad-gytoje. Jūs negalite tapti laimingais neatlikdami atsidavimo tarnystės. jeigu norite laimės – kartokite Krišnos Vardus ir tarnaukite Jam. Taip jūs laimingai grįšite į savo pradinę vietą, Goloka Vrindavaną – atgal namo, atgal pas Dievą.

[Mokinys:] Ar mes tave tenai pažinsime?

[Srila Narajana Maharadžas:] Aš jums išsaugosiu vietą.

Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
Hong Kongas, 2008 m. balandžio 15 d.

[Kamala Kanta das:] Kai kurie bhaktai galvoja: “Aš tiek daug stengiuosi, seku procesu ir kartoju vardus, tačiau vis tiek kenčiu.”

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Tai reiškia, kad iš tikro jie nėra atsidavę. Tyras vaišnavas niekada taip negalvos.

[Kamala Kanta das:] Kaip tada su madhyama-adhikariu (vidutiniškai pažengusiu) arba kaništha-adhikariu (visiškai nauju atsidavusiu)?

[Šrila Najana Gosvamis Maharadžas:] Kaništha gali taip galvoti, tačiau ne tyras Vaišnavas.

[Kamala Kanta das:] Savo komentare Šrimad-Bhagavatos 10 giesmei, Šrila Višvanatha Čakravartis Thakūras pateikia priežastis, kodėl atsidavęs gali kentėti: išlaikyti tyro atsidavimo paslaptis ir nesujaukti ateistų nuomonės (bhakti sunaikina prarabda-karmą, todėl atsidavęs iš tikro niekada nekenčia ir nesensta. Kad apginti bhakti paslaptis ir netrukdyti ateistams, jagamaja suteikia įspūdį, jog Vaišnavai sensta ir miršta kaip visi kiti likę.) Trečia priežastis – padidinti atsidavusio ilgėjimasį. Ar tai teisingai?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:} Galima taip galvoti. Tie bhaktai, kurie kartoja Šri Krišnos Vardą ir praktikuoja atsidavimo tarnystė Krišnai neturi karmos. Jeigu jie patiria kokias problemas ar kančias, tai reiškia, jog Krišna nori juos išmokyti šiek tiek nuolankumo ir tolerancijos. Toks atsidavęs turi galvoti: "O, aš toks nevykėlis." Taip ateis nuolankumas. Dėl to Krišna asmeniškai jiems suteikia kančią. Tai nėra jų karmos vaisius.

[Šripad Giri Maharadžas:] Atisavęs galvoja, jog karma nėra bausmė, tai yra Krišnos malonę; ar tai tiesa?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Taip, jis galvos tokiu būdu. Jis matys, jog viskas, kas vyksta jam, yra Krišnos malonė.

tat te ‘nukampam su-samiksamano
bhunjana evatma-krtam vipakam
hrd-vag-vapurbhir vidadhan namas te
jiveta yo mukti-pade sa daya-bhak

Mano brangus Viešpatie, tas, kuris su viltimi tikisi Tavo malonės, kuris nuolankiai kenčia visas savo blogų darbų reakcijas ir lenkiasi Tau širdimi, žodžiais ir kūnu, yra visiškai kvalifikuotas išsilaisvinimui pasiekti, nes tai tapo jo visapusiška teise.

Šrimad Bhagavatam 10.14.8

Jis galvoja, jog tai yra tiek karma tiek Krišnos malonė. Jis turi kęsti visas savo kančias, galvodamas: “Krišna siunčia man visas tas kančias tam, kad išmokyti manęs tolerancijos. Tas, kuris visada siūlo Krišnai nusilenkimus kūnu, protu ir žodžiais, bus laimingas ir paveldės bhakti.

//Paimta iš Rytinio pasivaikščiojimo Hong Konge 2008 kovo 15 d.