Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šrila Narajana Maharadžas’

2008 m. gegužės 3 d., Alachua, Florida, [IV dalis]
Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Šadbhudža - Šešiarankis Mahaprabhu pavidalas

Remdamasis šiuo posmu, Mahaprabhu paaiškino, kad Aukščiausias Viešpats turi nesuskaičiuojamą daugybę įvairių galių (šaktis), pavyzdžiui: dživa-šakti (gyvosios būtybės), maja-šakti (išorinė klaidinančioji galia), čit-šakti (transcendentinė galia), hladini-šakti (transcendentinio džiaugsmo galia), samvit-šakti (transcendentinio žinojimo galia, kurios dėka Viešpats pažįsta Pats Save ir būna pažįstamas kitų), bei sandhini-šakti (dvasinio palaikymo ir būties galia). Taigi Jis turi tokią daugybę galių.

Šri Čaitanja Mahaprabhu išaiškino Savo filosofines išvadas tokiu būdu, kad Sarvabhauma Bhattačarja pateikė Jam keletą klausimų, į kuriuos Mahaprabhu atsakė, sugriaudamas visus Sarvabhaumos Battačarjos argumentus. Tuomet Sarvabhauma tarė Mahaprabhu:

- Noriu išgirsti, kaip Tu paaiškinsi posmo, prasidedančio atmaramas ca munayo, prasmę.

atmaramas ca munayo
nirgrantha apy urukrame
kurvanty ahaitukim bhaktim
ittham-bhuta-guno harih

“Asmenybės, atradusios pasitenkinimą savyje ir neblaškomos materialių troškimų, vis tiek žavisi meilės tarnyste Šri Krišnai, kurio savybės transcendentinės, o veikla nuostabi. Hari, Dievo Asmuo, vadinamas Krišna, nes Jo bruožai transcendentiškai patrauklūs.” (Š.B. 1.7.10.)

Čaitanja Mahaprabhu tarė:

- Pirma tu pats paaiškink šį posmą.

Bhattačarja pateikė devynis skirtingus posmo aiškinimus, ir Čaitanja Mahaprabhu tarė jam: Skaitykite toliau čia »

2008 m. gegužės 3 d., Alachua, Florida, [III dalis]
Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Tada Mahaprabhu paklausė Sarvabhaumos Battačarjos:

- Kodėl sakai, kad Aukščiausiasis neturi nei pavidalo, nei savybių? Jis yra kupinas malonės. Kokia prasmė garbinti Dievą, jei jis nėra maloningas? Jei Galutinė Tiesa nieko negali padaryti, tuomet kam Ji reikalinga?

Mahaprabhu tęsė:

- Šruti (Vedos) yra pats pirmasis įrodymas. Jose rašoma, kad žmogaus išmatos, šlapimas ir kaulai – ypatingai nešvari medžiaga. Tačiau, nors jūros kriauklė sudaryta iš kaulo, o karvės mėšlas bei karvės šlapimas ir yra išmatos bei šlapimas – šie dalykai visuomet švarūs. Atlikdami abhišeką (altoriaus Dievybių maudymo ceremoniją) mes naudojame karvės mėšlą ir šlapimą, o jūros kriaukles naudojame visose savo šventyklose. Tą sako Šruti. O tu sakai kažką kita. Perkreipi prasmę ir sukuri savo paties prasmes, bet tiesioginės prasmės nepateiki. Gyvosios būtybės jokiu būdu nėra ta Aukščiausioji Tiesa.”

Tiek daug pavyzdžių šiuo klausimu pateikia Vedos:

yato va imani bhutani jayante, yena jatani jevanti
yat prayanty abhisaavicanti, tad vijijiasasva tad brahma

“Ieškoki tos Aukščiausiosios Tiesos, iš kurios kyla visa, kas egzistuoja, kuri palaiko visas gyvąsias esybes ir į kurią galiausiai viskas sugrįšta.” (Taittiriya Upanišada 3.1.1.)

Yra septyni gramatiniai linksniai (linksniuotės)1, ir visos jos apibūdina vien tik Aukščiausiąją Tiesą: Skaitykite toliau čia »

2008 m. gegužės 3 d., šeštadienis
Alachua, Florida

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Vakar dienos paskaitoje kalbėjome apie tai, kaip Šri Čaitanja Mahaprabhu supyko, Nityanandai Prabhu sulaužius Jo dandą[1].  Šri Čaitanja tarė:

- O, Nityananda Prabhu, Mukunda, Damodara ir Džagadananda – arba visi jūs pirmi eikite pamatyti Viešpaties Džaganatho, arba aš pirmas. Drauge su jumis neisiu.

Dandabhanga, šioje vietoje dabar pastatyta šventyklėlė

Šie atsakė:

- Viešpatie, eik pirmas. Mes eisime vėliau.

Ar žinote tą Mahaprabhu žaidimų vietą, vadinamą Danda-bhanga? Čia buvo sulaužyta Mahaprabhu danda, čia Mahaprabhu išvydo čakrą, esančią ant Viešpaties Džaganatho šventyklos stogo (maždaug už 6 mylių) ir pasiūlė savo nusilenkimus.

Kai Šri Čaitanja įėjo į šventyklą, Šrimati Radhikos nuotaika prasiveržė taip stipriai, kad vos išvydęs Viešpatį Džaganathą, apimtas nepakeliamo išsiskyrimo skausmo, Jis akimirksniu krito žemėn be sąmonės. Tuo metu, paniręs į Šrimati Radhikos, išvydusios Krišną Kurukšetros lauke, transcendentinę jauseną, Jis galvojo: “O, mylimasis, pagaliau sutikau Tave po ilgo išsiskyrimo.” Skaitykite toliau čia »

Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas, 2003 vasario mėnuo.

Prieš dvi dienas aš paaiškinau iš Raghunathos dasos Gosvamio “Sva-niyama-dasakam” kaip Krišna yra anadi, bet neužbaigiau šios temos.

Anadih sadir va patur ati-mrdur va pratipada…(pilnas posmo tekstas)

“Nesvarbu, ar Jis turi pradžią, ar Jis yra bepradis, ar Jis yra didis ekspertas ar nevėkšla, ar Jis yra maloningas kiekviename žingsnyje ar yra visiškai negailestingas, ar Jis pranoksta net Vaikunthos valdovą Dievo Asmenį Narajaną, ar Jis tėra eilinis žmogus. Nandaradžos sūnus, kuris nuostabiai praleidžia Savo gyvenimą Vradžos žemėje, yra mano Viešpats gimimas po gimimo.”

Kai kurie žmonės sako, kad Krišnos charakteris nebuvo doras. Jie sako, kad jau vaikystėje Jis buvo melagis ir kad niekas nėra pilnai įsitikinęs, ar Jis gimė arba kas buvo Jo tėvai. Kai kurie sako, kad Jis gimė Mathuroje, kai kurie sako, kad Jis gimė Gokuloje ir kai kurie sako, kad Jis išviso negimė.

Niekas negali pasakyti, ar Jo motina buvo Devaki ar Yašoda. Jie sako, kad nuo pat gimimo Jo elgesys buvo priešingybė nustatytiems dorybingumo principams. Krišna pasakė Savo tėvui Vasudevai, kad nunestu Ji į Gokulą ir sugrįžęs į Mathurą pameluotu Kamsai, jog Devaki pagimdė dukterį, o ne sūnų. Vasudeva garsėjo savo teisingumu, (savo gyvenime niekada nebuvo niekam pamielavęs ), bet Krišnos patarimu, jis pasakė šį melą Kamsai. Kai Kamsa pagriebė mergaitę kūdikį norėdamas ją sutraiškyti į dideli akmenį, Vasudeva pradėjo gailiai maldauti Kamsos nežudyti ir išsaugoti vaiko gyvybę. Kodėl Vasudeva taip gailiai maldavo Kamsos? Skaitykite toliau čia »

Srila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
Kanada, Vankuveris, 2008 m. balandžio 7d.

Ar jūs žinote, kodėl aš atkeliavau iš taip toli – iš Indijos? Aš atvykau tam, kad priminti jums, jog esate pabėgeliai šiame materialiame pasaulyje, nes jūs užmiršote Krišną. Šri Krišna maloningai suteikė jum šią žmogaus gyveybės formą vien tik tam, kad jūs Jį prisimintumėte ir užsiimtumėte atsidavimo tarnyste – niekuo kitu.

Prisiminkite tai visada. Mirtis yra “virš mūsų galvos”, mirtis tyko iš apačios, vienos pusės ir kitos – laukia. Pasensime mes labai greitai; tai neišvengiama. Nei daktarai nei mokslininkai neišgelbės jūsų nuo to, nes jie ir patys yra mirtingi.

Vieną dieną jūs turėsite palikti šį pasaulį, ir su savimi negalėsite nieko pasiimti. Visada prisiminkite tai – nei jūsų motina, nei tėvas, vaikia, draugai, vyras ar bet kas kitas negalės eiti su jumis. Viską, kuo jūs užsiimate yra asilo veikla – triūsiate visą dieną dėl nieko.

Nesijaudinkite dėl to, kaip tapti laimingu šiame pasaulyje. Nesistenkite šalintis kančios. Kaip kad bet kokia kančia ateina be pakvietimo, tokiu būdu laimė taip pat asiplanko nelauktai. Dėl to visiškai nereikia vargintis.

Krišna sutelkė visą Savo galią, malonę ir savybes į Savo Šventus Vardus: Hare Krišna Hare Krišna Krišna Krišna Hare Hare, Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare.

LaIkas bėga nepaprastai greitai. Niekas negali žinoti, kada ateis mirtis. Vaikai gali mirti ankščiau savo tėvų. Ateties nusakyti nėra įmanoma.

Nesiekite nieko kito, kaip tyros atsidavimo tarnystės. Kartokite Šventus Vardus, ir viskas, kas reikalinga pragyvenimui savaime ateis – tai tikra tiesa. Dėl to visada kartokite Vardus bei prisiminkite Krišną – tokiu būdu būsite amžinai laimingi.

Tokia yra mūsų Vedinės kultūros Indijoje esmė, kaip pateikta Šrimad Bhagavatam ir Bhagavad-gytoje. Jūs negalite tapti laimingais neatlikdami atsidavimo tarnystės. jeigu norite laimės – kartokite Krišnos Vardus ir tarnaukite Jam. Taip jūs laimingai grįšite į savo pradinę vietą, Goloka Vrindavaną – atgal namo, atgal pas Dievą.

[Mokinys:] Ar mes tave tenai pažinsime?

[Srila Narajana Maharadžas:] Aš jums išsaugosiu vietą.