Posts Tagged ‘Šrila Narajana Maharadžas’
Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
Hong Kongas, 2008 m. balandžio 15 d.

[Kamala Kanta das:] Kai kurie bhaktai galvoja: “Aš tiek daug stengiuosi, seku procesu ir kartoju vardus, tačiau vis tiek kenčiu.”
[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Tai reiškia, kad iš tikro jie nėra atsidavę. Tyras vaišnavas niekada taip negalvos.
[Kamala Kanta das:] Kaip tada su madhyama-adhikariu (vidutiniškai pažengusiu) arba kaništha-adhikariu (visiškai nauju atsidavusiu)?
[Šrila Najana Gosvamis Maharadžas:] Kaništha gali taip galvoti, tačiau ne tyras Vaišnavas.
[Kamala Kanta das:] Savo komentare Šrimad-Bhagavatos 10 giesmei, Šrila Višvanatha Čakravartis Thakūras pateikia priežastis, kodėl atsidavęs gali kentėti: išlaikyti tyro atsidavimo paslaptis ir nesujaukti ateistų nuomonės (bhakti sunaikina prarabda-karmą, todėl atsidavęs iš tikro niekada nekenčia ir nesensta. Kad apginti bhakti paslaptis ir netrukdyti ateistams, jagamaja suteikia įspūdį, jog Vaišnavai sensta ir miršta kaip visi kiti likę.) Trečia priežastis – padidinti atsidavusio ilgėjimasį. Ar tai teisingai?
[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:} Galima taip galvoti. Tie bhaktai, kurie kartoja Šri Krišnos Vardą ir praktikuoja atsidavimo tarnystė Krišnai neturi karmos. Jeigu jie patiria kokias problemas ar kančias, tai reiškia, jog Krišna nori juos išmokyti šiek tiek nuolankumo ir tolerancijos. Toks atsidavęs turi galvoti: "O, aš toks nevykėlis." Taip ateis nuolankumas. Dėl to Krišna asmeniškai jiems suteikia kančią. Tai nėra jų karmos vaisius.
[Šripad Giri Maharadžas:] Atisavęs galvoja, jog karma nėra bausmė, tai yra Krišnos malonę; ar tai tiesa?
[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Taip, jis galvos tokiu būdu. Jis matys, jog viskas, kas vyksta jam, yra Krišnos malonė.
tat te ‘nukampam su-samiksamano
bhunjana evatma-krtam vipakam
hrd-vag-vapurbhir vidadhan namas te
jiveta yo mukti-pade sa daya-bhak
Mano brangus Viešpatie, tas, kuris su viltimi tikisi Tavo malonės, kuris nuolankiai kenčia visas savo blogų darbų reakcijas ir lenkiasi Tau širdimi, žodžiais ir kūnu, yra visiškai kvalifikuotas išsilaisvinimui pasiekti, nes tai tapo jo visapusiška teise.
Šrimad Bhagavatam 10.14.8
Jis galvoja, jog tai yra tiek karma tiek Krišnos malonė. Jis turi kęsti visas savo kančias, galvodamas: “Krišna siunčia man visas tas kančias tam, kad išmokyti manęs tolerancijos. Tas, kuris visada siūlo Krišnai nusilenkimus kūnu, protu ir žodžiais, bus laimingas ir paveldės bhakti.
//Paimta iš Rytinio pasivaikščiojimo Hong Konge 2008 kovo 15 d.
Keši Ghata yra ant Jamunos kranto, šiek tiek į rytus nuo Čira Ghato. Čia Krišna užmušė Keši demoną.
Kartą Krišna su Savo sakhais, draugais piemenukais, šioje vietoje ganė karves. Madhumangala taip su Juo pajuokavo:
– Mielas sakha, jeigu atiduotum man Savąją povo plunksną, puikiąją fleitą ir geltonuosius drabužius, tuomet visi gopai ir gopės mane labai mylėtų ir vaišintų skaniais laddu saldumynais. Net neklaustų, ar noriu, laikydami mane Tavimi.
Šypsodamasis Krišna savomis rankomis aprengė Madhumangalą geltonais drabužiais, užkišo povo plunksną ir įdavė Savo fleitą bei kitus daiktus. Taip persimainęs Madhumangala ėmė išdidžiai vaikščioti tai šen tai ten.
Tuo pat metu labai galingas demonas, vardu Keši, įgavo milžiniško arklio pavidalą. Žvengdamas ir prunkšdamas atlėkė, norėdamas užmušti Krišną. Maharadžas Kamsa buvo jam nurodęs: „Kai tik pamatysi pasidabinusį povo plunksna, apsivilkusį geltonus drabužius ir laikantį rankoje fleitą, žinok, kad tai Krišna, ir Jį nudobk.“
Pamatęs Krišna persirengusį Madhumangalą, Keši puolė jį užpakalinėmis kojomis. Madhumangalos gelbėti atbėgęs Krišna tuoj pat demoną užmušė. Nors demono kanopos nė nepalietė Madhumangalos, jaunasis brahmana prarado sąmonę vien nuo demono kojų mosikavimo sukelto vėjo.
Kai Krišna užmušė Keši demoną, Madhumangala susidrovėjo. Nuėjęs pas Krišną atidavė Jam fleitą, povo plunksną ir geltonus drabužius. Pasakė Jam:
– Nebenoriu jokių laddu saldumynų. Mano paties gyvybė verta tūkstančių ir tūkstančių tokių laddu.
Ten buvę piemenukai prapliupo kvatotis. Net ir šiandien šio žaidimo prisiminimas gali ateiti į mūsų širdį, pamačius Keši Ghatą.
[Venu-gopal dasa:] Jeigu toks didis atsidavęs kaip Uddhava neišlaikė gopių “stojamojo egzamino”, bandydamas įgyti premą kaip jos turėjo savo širdyse, kaip tada aš galiu tikėtis pasiekti tokią premą?
[ Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Jis yra siddha-bhakta ( tobulumą pasiekęs atsidavęs), todėl jis nebegali turėti naujo/kito bendravimo su Krišna. Tačiau mes dabar esame nepriklausomi [mes esame visiškai laisvi siekti šitos premos -edit.]. Jeigu betarnaudami ar besiklausydami rasika tattva-gja Vaišnavo jūs išvystysite troškimą tarnauti gopėms bei Dieviškajai porai Šri Šri Radha Krišnai, tada jūs galėsite eiti į Goloką Vrindavaną užsiimdami dvasiniu procesu. Galima netgi pasiekti tokį lygį, kuriame bus galima mėgautis rasos šokiu kartu su gopėm, ir tarnauti Jiems [Radha-Krišnai] tenai.
[Pudžajapada Padmanabha Maharadžas:] Šrila Gurudevai, ryšium su tuo mes girdime, jog Šri Narada Munis, kuris taip pat yra siddha [turintis amžinai tobulame kūne], atliko daugybę askezių Narada Kundoje ir įgavo gopės kūną. Jis jau buvo siddha, tačiau jam tai payvko pasiekti – tai kodėl Uddhava negali to pasiekti?
[Šrila Narajana Maharadžas:] Uddhava niekada nepasieks gopės kūno. Narada amžiniai turi tokią daugybę pavidalų ir jis dalyvauja visuose Krišnos žaidimuose. Viename pavidale jis yra Madhu-mangala (Krišnos draugas piemenukas). Antrame pavidale jis yra gopė vardu Naradija. Dar vienoje formoje Vaikuntoje jis yra kartu su Viešpačiu Narjana. Svargoje (rojuje) jis taip pat yra kartu su visais pusdieviais. Jis turi tokią daugybę amžinų pavidalų!
[Pudžjapada Madhava Maharadžas:] Baladėva Prabhu taip pat yra geras to pavyzdys. Jis turi vatsaliją (tėviška nuotaika), sakhją (draugo piemenuko nuotaiką), dasją (tarno nuotaika), ir netgi madhuriją (gopės nuotaika) Ananga Mandžarės pavidale. Skaitykite toliau čia »
Iniciacija buvo duota jums tam, kad tarnautumėte Krišnai. Tikrąja prasme jūs dar negavote iniciacijos. Jums buvo leista pradėti iniciacijos kelią. Dikša reiškia “di”‘, divya gjana, transcendentinis žinojimas.
Jūs dar neturi transcendentinių žinių, bet privalote dėti pastangas joms įgyti iš guru ir kitų atsidavusių. Tai dar nėra tikroji dikša, jūs tik įžengėte į šį procesą. Vien tik ugnies aukų atnašavimas dar nesuteikia dikšos. Sekantys reikalavimai yra sekti bhakti nurodymais ir praktikomis. ‘Kša‘ reiškia sunaikinti nuodėmes. Šio proceso dėka visa nuodeminga veikla, veidmainystė, nepalankūs įpročiai ir protinės nuostatos bei anarthos bus sunaikintos.
Šiuo metu visa tai dar nera pilnai sunaikinta, bet jūs pradėjote šį procesą. Sekdami visais bhakti nurodymais jūs gausite dikšą. Yra tiek daug mokinių, kurie gavo bona fide mokytojo įšventinimą. Bet kodėl jie puola ? Jie nesistengia tikrąja prasme sekti procesu. Iš tikrųjų jie gavo tik išorinę dikšą. Gali prireikti tam tikro laiko kol pasieksite transcendentinį žinojimą ir gausite tikrąją vidinę dikšą. Nesekdami bhakti nurodymais jus nusilpsite. Ir po 10, 15 ar 20 metų jūs vėl galite tapti pele. Punar musika bhava.
Stenkitės padaryti pažangą. Kai pažengsite, tuo metu daugiau jau nebeliks baimių nupulti ir nusilpti.
Kai kurie žmonės teigia, kad mes neminime Radharanės Vardo, bet Šrila Prabhupada tai darė visur. Tie, kurie taip sako, jie nėra jo linijoje. Šrila Prabhupada niekada nesakė, kad mes neturėtume skaityti 10 Šrimad Bhagavatam Giesmes ir kad mes neturėtumeme klausytis apie rasa-lilą. Ką jis pasakė ?
Geismingas asmuo, nesugebantis atsikratyti savo geismo, gali klausytis 10 Šrimad Bhagavatam Giesmę, ypatingai rasa-lilą, iš savęs realizavusios asmenybės. Tuomet geismas gali pasitraukti. Antraip geismas nepasitrauks. Rasa-lila yra galingesnė už bet kurią kitą Krišnos lilą. Jeigu nesiklausote jos, bet vietoj to visada skaitote Mahabharatą, kaip Bhima, Dhušasana, Ardžuna, Karna ir Bhišma Pitamaha visuomet
kaunasi, tai nepadės.
Visada klausykitės Šrimad Bhagavatam (iš save realizavusios asmenybės) ir tuomet geismas bei visa kita savaime pasitrauks.


