Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šrila Narajana Maharadžas’

Dvasinis Mokytojas moko, kad šis pasaulis yra laikinas. Gyvenimas yra pilnas kančių ir kiekvienas čia miršta. Dabar jūs esate jauni ir mąstote, kaip tas beprotis, prisipumpavęs didelę dozę narkotikų Jis nėra natūralioje sąmoneje. Jūs galvojate: “Aš esu monarchas, aš – karalius. Esu laimingas.” Bet ištikrųjų tu nesi laimingas. Jūs niekada negalite būti laimingais čia.

Hiranjakašipu buvo beveik nemirtingas. Jis troško gauti nemirtingumo palaiminimą , bet Brahma atsakė ,”Aš negaliu suteikti tau tokio palaiminimo, bet tu gali prašyti bet kurio kito palaiminimo.” Galvodamas esas labai protingas, Hiranjakašipu paprašė tokio palaiminimo,” Kad aš negalėčiau numirti nei dieną, nei naktį. Nei danguje, nei vandenyje, nei ant žemės. Kad nei vienas Brahmos sukurtasis šioje kūrinijoje negalėtų nužudyti manęs Kad negalėču numirti nei viduje, nei išrėje, jokiame mėnesyje, nuo jokio ginklo. ” Brahma sutiko duoti tokius palaiminimus. Skaitykite toliau čia »

[Tęsinys] Brihad-bhagavatamrita pasakoja apie Gopa-kumarą – labai ypatingą bhaktą, norėjusį pamatyti Krišną savo paties akimis. Jis iš šios Žemės nukeliavo į Tapoloką, kur askezes atliko Pippalayana bei kiti rišiai.

Iš pradžių jis buvo sužavėtas jų tapasyos, bet vėliau prarado tikėjimą askezių vertingumu.

Pippalayana Rišis jam pasakė:
- Kodėl klajoji šen bei ten? Jei pasiliksi čia, su mumis, ir atliksi tapasya, gausi Krišnos daršaną savo širdyje. O jei nepasiliksi, to nepasieksi, nes materialiosios akys negali gauti Krišnos daršano.

Gopa-kumaras atsakė:
- Aš trokštu pamatyti Jį šiomis savo akimis. jei tie, kurie atliko askezes – pavyzdžiui Viešpats Brahma ir Dhruva Maharadžas – išvydo Krišną ir Viešpatį Narajaną savomis akimis, kodėl aš negaliu?

Pippalayana Rišis atsakė:
- Jie nematė Viešpaties Narajanos ar ko kito materialiomis akimis – jie realizavo Jį savo širdyse.

Sahadžijai nori tapti gopėmis ar kotomis transcendentaliomis asmenybėmis dar savo materialiais kūnais. Jie pasidaro moteriškas šukuosenas, apsivelka moteriškus drabužius, nešioja papuošalus ir taip “tampa” Lalita ar Višakha-sakhi.

Tačiau tai ne tik neteisinga; tai įžeidžiama. Tai – majavadizmas, arba sahadžizmas. Kad išvengtume tokios klaidos, turėtume paprasčiausiai stengtis sekti Šrilos Rūpos Gosvamio ir Šrilos Raghunathos dasos Gosvamio mokymu. Būdami jų mokinių sekoje, palaipsniui gausime Krišnos daršaną. Skaitykite toliau čia »

Kartą Devaki-suta, Dvarakadhiša ( Krišna ) iškeliavo į rojaus planetas. Vrajendra- nandana Krišna nekeliauja tenai. Dvarakadhiša iškeliavo ten tam, kad gauti paridžatos gėlę ir tokiu budu nuraminti Satyabhamos širdį. Kreipdamasis i Indra, Jis tare,”Bhaya ( brolau), tu visada labai mielas Mano atžvilgiu, todėl prašau, duoki man viena paridžatos gėlę.” Kai Indra
atsisakė duoti Jam net viena paridžatos gėlę, Krišna išrovė visą medį ir, sėdėdamas kartu su Satyabhama ant Garudos nugaros, pasiruošė palikti šią vietą. Indra ir pusdieviai pasistengė sustabdyti Jį, todėl tik po to, kai Krišna nugalejo juos, Jis sugrižo į Dvaraką ir pasodino nuostabujį paridžatos medį Satyabhamos sode. Skaitykite toliau čia »

Visų pirma turi nustatyti tikslą. Ko tu nori? Šri Čaitanya Čaritamritoje ir Šrimad Bhagavatam parašyta: aradyo bhagavan vrajesa sutayo, tad dhama vrndavana. Visos visatos, visų rūšių sielų tikslas yra krišna-prema. Prema pumartho mahan. Kas yra prema? Krišna taip pat turi premą, bet mes nenorim Jo premos. Šiame pasaulyje mes turim tiek daug premos, meilės, daugybei dalykų, bet jie yra materialūs. Ši “meilė” suteiksjums tiek daug kančių ir skausmo. To mes taip pat nenorime. Mes norime premos, kuri yra Šrimati Radhikoje. Tai mūsų svarbiausias tikslas, žinome tai ar ne, ir tai patvirtina visos šastros ir visi mūsų linijos ačarjos.

Ką tu darai, kad pasiektum šią aukštos klasės meilę Krišnai? Dedi tiek daug pastangų padėčiai, pinigams pasiekti ir būti laimingu šiame pasaulyje. Turėsi tapti elgeta trokštančiu šios tikros meilės. Gopės paliko viską ir tapo niškinčana, akinčana. Šrila Raghunatha dasa Gosvamis buvo karaliaus sūnus, ir kuo jis tapo? Gatvės elgeta. Šri Rupa Gosvamis ir Šri Sanatana Gosvamis buvo aukštos klasės ministrai ir karaliaus sekretoriai. Labai įtakingi. Ir ką jie padarė? Paliko viską. Taigi jūs turite žinoti krsna-prema-prajodžana, ir pradėti procesą jam pasiekti. Tai yra sadhana.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Šiamarani dasi: “Ramananda atsakė: “Visų tobulybių esmė yra aukoti savo veiklos rezultatus Krišnai. O Kunti sūnau, viską, ką darai, viską, ką valgai, viską, ką pasiūlai ir atiduodi, taip pat ir askezes kurias atlieki, turi būti daroma kaip auka Man.”

Šrila Narayana Maharadžas: “Mahaprabhu pasakė kad ir tai nėra esminis dalykas. Kodėl? Kas negerai jei kas nori paaukoti savo veiklos vaisius Krišnai? Tai puiku. Galite šitaip melstis: “O Krišna, visas askezes kurias aš esu atlikęs, visą kartojimą ir atsiminimą kurį darau, prašau, priimk visa tai.” O kai einat į Govardhana parikramą, galit melstis: “Krišna, savo Govardhano parikramos vaisius aukoju Tau.”

//// Pilną paskaitą skaitykite čia.////

Viešpats Krišna buvo aprašytas Upanišadose: raso vai sah, rasam hy evayam labdhvanandi bhavati (Taittirya Upanisad 2.7.1.). Krišna yra rasos ir rasos objekto įkūnijimas. Realizavęs, supratęs šią rasą, tampa pilnai laimingas ir patenkintas. Krišna yra malonumų ir santykių rezervuaras, bet čia, Šri Čaitanjos formoje, Jis palyginamas su okeanu. Kodėl? Okeanas sūrus, taigi ne dėl to. Okeane veisiasi daugybė gyvačių, timingila žuvų, ryklių, krokodilų ir kitų pavojingų gyvūnų, tačiau Šri Čaitanjos rasos vandenynas ne toks. To vandenyno nektaras toks skanus, kad visiškai sumažina paprasto nektaro vertę. Jis labiausiai laukiamas, pageidaujamas. Skaitykite toliau čia »