Posts Tagged ‘Šrila Prabhupada’
Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, versta iš knygos “Krishna Conciousness. The Matchless Gift”
“Nuo neatmenamų laikų mes nuolat darėme nuodėmingus veiksmus, ir nežinome, kada tai prasidėjo, tačiau šis gyvenimas yra skirtas ištaisyti visas mūsų padarytas klaidas. Jeigu uždegsi nereikalingą žolę ir stagarus lauke (unwanted grass and creepers in a field), viskas sudegs. Panašiai, askezės ir atgailos proceso dėka, asmuo gali sunaikinti visus nuodėmingus veiksmus ir apsivalyti. Tačiau Šukadeva Gosvamis siūlo kitą procesą: kecit kevalaya bhaktya vasudeva-parayana / agham dhunvanti kartsnyena niharam iva bhaskarah. Paprastai, jeigu asmuo gyvena asketišką ir dorybingą gyvenimą, laikydamasis celibato, pusiausvyros, labdaros ir t.t., žmonės sakys, kad jis labai dorybingas žmogus, bet tiesiog tapdamas įsisąmoninusiu Krišną, asmuo gali sunaikinti visus savo praeities nuodėmingo gyvenimo atoveiksmius. Rūkas išsisklaido kai tik pateka saulė, o Krišna pateka su tūkstančių saulių spindesiu.
Šį procesą priima tik tas, kuris turi labai didelę laimę (very fortunate angl.). Todėl Čaitanja Mahaprabhu pasakė: (eirūpa) brahmanda bhramite kona bhagyavan jiva / guru-krsna-prasade paya bhakti-lata-bija. “Krišnos ir dvasinio mokytojo malone, asmuo, kurį lydi laimė, po klajonių visoje visatoje skirtingose gyvybės rūšyse, gauna tyros dvasinės tarnystės sėklą”. Krišnos sąmonė skirta tiems, kuriuos lydi sėkmė (very fortunate), nes tiesiog priimdamas šį vieną procesą asmuo gali pakilti virš visų askezės, atsižadėjimo, celibato ir t.t. pareigų. Šukadeva Gosvami paskelbia: kecit kevalaya bhaktya: “Tas, kurį lydi nepaprasta laimė (extremely fortunate) imasi tyros dvasinės tarnystės proceso”. Kevala bhakti nurodo į tyrą be priemaišų dvasinę tarnystę (pure analloyed devotional service), kurioje nėra kitų norų, vien tik kad Krišna būtų patenkintas. Nereiktų atlikti dvasinės tarnystės norint tik padidinti savo pajamas. Mes norime pinigų, kad taptume laimingi, bet jeigu imsimės Krišnos sąmonės, savaime tapsime tokie laimingi, kad ignoruosime pinigus. Pinigai savaime ateis. Ateis laimė. Nėra reikalo atskirai stengtis dėl šių dalykų.
Tai Dhruva Maharadžas dejavo – “Koks buvau kvailas kad ėmiausi dvasinės tarnystės (devotional service) turėdamas materialios naudos norą”. Paprastai dėl materialios naudos asmuo eina pas savo bosą, ar kokį turtingą žmogų, ar pusdievį, bet bhakta (devotee) neina niekur, tik pas Krišną, netgi jeigu turi materialių norų. Net jeigu asmuo eina pas Krišną dėl materialių patogumų, ateis diena, kai jis pamirš materialius norus, lygiai kaip Dhruva Maharadžas, kuris apgailestavo ir sakė, “Atėjau pas Krišną ir paprašiau kažko materialaus, lyg tas, kuris pasitarnaudamas maloningai nuteikė labai turtingą žmogų, o paprašė iš jo kelių grūdelių ryžių”. Jeigu turtingas žmogus sutinka mums duoti bet ką, ko paprašytume, o mes paprašom jo tik kelių grūdelių ryžių, ar tai labai protinga? Prašyti Krišnos materialios naudos yra lygiai tas pats. Nereikia bereikalingai prašyti Krišnos duoti materialią laimę, nes materiali laimė savaime voliosis prie pat pėdų, maldaudama, “Prašau, priimk mane, priimk mane”
Svečias: Buda mokė labai panašių dalykų, ko mokė ir Bhagavad-gita, ar ne taip? Ar yra sutampančių vietų Budos mokyme ir Gitos mokyme?
Šrila Bhaktivedanta Svami Prabhupada: ar tu seki Buda?
Svečias: mm, ne.
Šrila Bhaktivedanta Svami Prabhupada: Tik kalbi apie jį? Jeigu tau patinka Buda, praktikuok jo mokymą. Palik viską kaip Buda ir medituok. Bet to nedarysi. Tada kam reikalingas tuščias kalbėjimas apie tai? Ką nors daryk. Tikėk Buda ar Jėzumi Kristumi ar Krišna. Daryk kažką. Neužsiimk vien šnekomis. Viešpaties Budos veikla buvo labai graži. Būdamas jaunas jis atsižadėjo savo karalystės. Jis buvo princas. Buda galvojo: “Visa tai niekai. Geriau medituosiu”. Daryk panašiai. Tokia ir yra liga – mes nieko nedarome. Daug kalbame apie tą, aną, tą, aną. Daryk kurį nors dalyką, bet daryk jį tobulai. “Visų amatų žinovas, bet nei vieno meistras” (“Jack of all trades, master of none.”) Tai nėra gerai. Būk kažkurio dalyko meistras. Nėra skirtumo – ar seksi Viešpačiu Jėzumi Kristumi, ar Viešpačiu Buda ar Krišna, tai nėra taip svarbu. Bet daryk tai tobulai. Toks yra mūsų prašymas.
Iš Šrilos Prabhupados pokalbio 1969 05 10
Bhaktas: Kodėl Krišna turi išorinę energiją?
Šrila Prabhupada: O kodėl ne?
Bhaktas: Juk Jis visiškai tyras…
Šrila Prabhupada: Taip, Jis toks yra. Pavyzdžiui, tu esi labai graži mergina. Ir pasilieki tokia net tada, kai tuštiniesi. Išmatos ir šlapimas – labai bjaurūs dalykai, tačiau tu pati tokia netampi, nors ir išskiri juos. Jei kas paklaustų,- Kodėl tu, tokia graži mergina, išskiri išmatas? Ar šiuo klausimu galima ginčytis?
Ar teisingas teiginys, kad jei esi geras žmogus, neturėtumei tuštintis ir šlapintis? Arba jei esi geras žmogus, tai ir tavo išmatos turėtų būti labai patrauklios?
Ir kam mums tyrinėti Krišnos išmatas (t.y. materialiąją išorinę energiją), kodėl mums nesikreipus į Patį Krišną? Tik tam tikras būtybes patraukia išmatos – kirmėles. Taip ir materialusis pasaulis sužavi tik tam tikro tipo sielas. Tačiau mums nederėtų žavėtis materialiąja energija. Neturėtume būti kirmėlėmis.
Ar dera klausti – kodėl valstybė sukūrė kalėjimus? Svarbiausias klausimas – kodėl mes į juos patenkame – nes esame nusikaltėliai, netinkamai elgiamės. Visas materialusis pasaulis, kuris yra išorinė energija, Krišnos buvo sukurtas tik dėl tų sielų, kurios nenori tarnauti Jam. Ne dėl Krišnos noro, o dėl mūsų, paklydusių sielų noro.
Ar valstybė atidaro alkoholio parduotuvę todėl, kad nori, jog būtume girtuokliai? Ne, tik dėl to, jog kai kurie žmonės be alkoholio negali gyventi. Taigi, yra dviejų rūšių sielos – nitya badha ir nitya mukta. [...]
Ištrauka iš pokalbio su Tridandisvamiu Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžu
[Klausimas:] Vakar, kai mes kalbėjomes apie tai, kaip mes galėtume stipriau pamilti mūsų Šrila Prabhupada, kažkas pasakė, kad jūs pasakėte jai, kad ji turi galvoti apie jus tokiu būdu, kad jūs ir Šrila Prabhupada tarnaujate kartu.
[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turite prisiminti mane prie Šrilos Svamio Maharažo lotoso pėdų, bet ne kartu tarnaujant. Aš atlieku tarnystę jam ir tokiu būdu jūs turite prisiminti mus. Jis duoda man savo malonę.
[Klausimas:] Kaip mums matyti mūsų Prabhupadą? Ar mes turime medituoti, kaip jis tarnauja Radhikai, kas jis yra, ir ka jis veikia dvasiniame pasaulyje? Arba kaip mes galime galvoti apie ji?
[Šrila Narajana Maharadžas:] Pirmiausiai jūs turite atminti jį tokiu pavidalu, kokiu jūs jį matėte. Šiuo pavidalu jis tarnauja Šri Čaitanjai Mahaprabhu ir Šri Nitjanandai Prabhu tokiu nuostabiu būdu. Jūs turite matyti, kaip jis tarnauja jiems.
[Klausimas:] Pamokslaudamas ir įkurdamas šventyklas?
[Šrila Narajana Maharažas:] Ir jis užbaigia visus nurodymus, kuriuos Šriman Mahaprabhu davė Šrila Rūpai Gosvamiui bei Šrilai Sanatanai Gosvamiui. Mahaprabhu davė jiems keturis nurodymus – įkurti pamokslavimo centrus ir šventyklas, pamokslauti tyrą bhakti, įkurti Dievybes, tokias kaip Madana Mohana, Govinda, Gopinatha ir kitas Dievybes, parašyti knygas apie bhakti ir pamokslauti visame pasaulyje. Jie tai padarė, ir dabar jūsų Prabhupada taip pat atlieka visus šiuos darbus. Jis atlieka tai kaip Šri Čaitanjos Mahaprabhu palydovas ir Mahaprabhu yra labai patenkintas matydamas, kad jis atlieka visą šią tarnystę. Pirmiausiai, jūs turite atminti tai ir tuomet jūs galite melstis jam, kad jis padėtų jums išvysti, kaip jis tarnauja Šri Šri Radha-Krišnai.
[Klausimas:] Ar jūs galite pasakyti, kokiu specifiniu būdu jis tarnauja ?
[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turite matyti jį kaip nuostabiąją, puikiąją Šri Rūpos mandžarės palja-dasi, kuri vykdo visus Šri Rūpos mandžarės nurodymus. Jūsų guru-sakhi tarnauja tokia daugybe būdų. Jūs galite suprasti, kaip jis tarnauja iš šios maldos:
sri-radhika-madhavayor apara-
madhurya-lila-guna-rupa-namnam
prati-ksanasvadana-lolupasya
vande guroh sri caranaravindam
["Kiekvieną akimirksnį Šri Gurudeva patiria intensyvų goduli savo širdyje skanauti Šri Šri Radha-Madhavos Vrindavane šventų vardų, pavidalų, savybių ir žaidimų beribę saldybę. Aš siūlau savo maldas Šri Gurudevos lotoso pėdoms." (Šri Guruvaštakam, posmas 5)]
nikunja-yuno rati-keli-siddhyai
ya yalibhir yuktir apeksaniya
tatrati-daksyad ati-vallabhasya
vande guroh sri-caranaravindam
["Šri Gurudeva yra labai brangus, kadangi jis yra ekspertas kaip padėti gopėms, kurios skirtingu metu rengia skirtingus saldžius parėdymus tobuliems Radhos ir Krišnos parakijos meilės žaidimams Vrindavanos kundžose. Aš siūlau savo pačius nuolankiausius nusilenkimus tokio dvasinio Mokytojo lotoso pėdoms. ( Posmas 7 )]
Jūs galite pritaikyti šias maldas tam, apie ką aš jau kalbėjau anksčiau. (…)
Aukštesniosios energijos prisilietimas
manye tvam kalam isanam
anadi-nidhanam vibhum
samam carantam sarvatra
bhutanam yan mithah kalih
“Mano Viešpatie, laikau Tavo Šviesybę esant amžinuoju laiku, be pradžios ir pabaigos, visur pasklidusiuoju (persmelkiančiuoju). Dalindamas savo malonę esi lygus kiekvienam. Nesutarimai tarp gyvųjų esybių yra atsiradę dėl socialinio bendravimo.”
Kuntidevi žinojo, kad Krišna nebuvo nei jos sūnėnas nei eilinis jos tėvonijos šeimos narys. Ji puikiai žinojo, kad Krišna yra pirmapradis Viešpats, kuris gyvena kiekvieno širdyje kaip Supersiela, Paramatma. Kitas Viešpaties Paramatmos aspekto vardas – kala, amžinas laikas. Amžinas laikas yra visų mūsų veiksmų, gerų ir blogų, liudininkas, ir todėl kylantys atoveiksmiai yra nulemiami Jo. Beprasmiška sakyti, kad nežinome kodėl kenčiame. Galime pamiršti piktadarybę, dėl kurios galbūt kenčiame šiuo momentu, bet privalom atsiminti, kad Paramamtma yra mūsų nuolatinis kompanionas ir todėl Jis žino viską – praeitį, dabartį, ateitį. Ir todėl, kad Viešpaties Krišnos Paramatmos aspektas nulemia visus veiksmus ir atoveiksmius, kartu Jis yra aukščiausias valdytojas. Be Jo leidimo negali pajudėti net žolės stiebelis. Gyvosioms esybėms suteikiama tiek laisvės, kiek jos nusipelno, o tos laisvės neteisingas panaudojimas yra kentėjimo priežastis. Viešpačiui pasišventę asmenys nenaudoja savo laisvės neteisingai, ir todėl jie yra geri Viešpaties vaikai. Kiti, kurie neteisingai naudoja laisvę, patenka į kančias nulemiamas amžino laiko. Laikas teikia sąlygotosioms sieloms tiek laimę, tiek kančias. Visa tai iš anksto nulemiama amžino laiko. Taip, kaip patiriam nekviestų kančių, taip galim patirti ir laimės, taipogi jos neprašant, nes viskas yra nulemta kalos (laiko). Todėl niekas nėra Viešpaties priešas ar draugas. Kiekvienas kenčia ir džiaugiasi savo paties likimo rezultatu. Tas likimas gyvųjų esybių yra sukuriamas per socialinį bendravimą. Čia kiekvienas nori viešpatauti materialiai gamtai, ir taip kiekvienas sukuria savo paties likimą, prižiūrint Aukščiausiajam Viešpačiui. Jis yra visur pasklidęs, todėl Jis gali matyti kiekvieno veiklą. Ir todėl, kad Viešpats neturi pradžios ir pabaigos, taip pat Jis žinomas kaip amžinas laikas, kala.


