Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šrila Rūpa Gosvamis’

[V dalis] Jis taip pat rašė:

padabdžajos tava vina vara-dasjam eva
nanjat kadapo samaje kila devi jače
sakhaja te mama namo ‘stu namo ‘stu nitjam
dasjasja te mama raso ‘stu raso ‘stu satjam

(Šri Vilapa Kusumandžali 16, Šrila Dasa Gosvamis)

„O Devi! Radhe! Aš nemaldauju nieko kito, kaip tik labiausiai išaukštintos tiesioginės tarnystės Tavo lotoso pėdoms. Vėl ir vėl aš siūlau pranamą Tavo sahkhitvai, Tavo sakhių padėčiai , tačiau prisiekiu, jog mano nesvyruojantis pasiaukojimas visada bus Tavo dasitva, Tavo tarnaitės padėtyje.“

Dasa Gosvamis meldėsi, kad vien tik taptų Šrimati Radhikos palja-dase, o Rūpa Gosvamis prašė:

ha devi! Kakubhara-gadagadaja vača
jače nipatja bhuvi dandavad-udbhatartih
asja prasadam abhudhasja džanasja kritva
gandarvike! Tava gane gananam videhi

(Šri Gandarva Samprarthanaštakam)

„O Deive! Gandarvika! Didžiausiame nusiminime aš metuosi ant žemės tarsi šaka ir trūkčiojančiu balsu nuolankiai maldauju Tave būti maloningai šiam kvailiui ir laikyti mane Savo.“

Ši palja-dasės pozicija yra tokia palanki tarnauti Šrimati Rahikai, kad Ji galvoja: „Ta palja-dasi Rūpa Mandžarė, kuri taip mielai bei gražiai tarnauja Man – kur ji yra? Kada ji ateis ir atneš Man Šjamantakos brangakmenį, Kaustubhos brangakmenio draugą? Papuošdama Mane daugybe įvairiausių būdų, ji paruoš Mane susitikimui su Krišna.“

Tokios yra ypatingos Rūpos ir Raghunathos savybės, ir dėl to Narottama Thakuras mini jų vardus šiame posme. Dživa Gosvamis bei kiti visi Gosvamiai taip pat turi šią nuotaiką, bet ne tokią pačią, kaip Rūpa ir Raghunatha. Štai dėl tos priežasties Krišnadasa Kaviradža Gosvamis, Višvanatha Čakravartis Thakuras bei Narottama Thakuras daugiausiai meldžia Rūpos ir Raghunathos malonės. Jie nori visų vaišnavų malonės, bet ypatingai Rūpos ir Raghunathos malonės, kurios galia jie suvoks romantiškus Šri Radhos ir Krišnos žaidimus. Mandžarės nebijo pamatyti Radhą ir Krišną nuošalioje vietoje, kai tuo tarpu Lalita, Višakha ir kitos sakhės bijo. Mandžarės gali tiesiai eiti tenai be jokio gėdos jausmo, ir niekas kitas negali patekti tenai be tarnystės šioms dviems asmenybėms – Rūpai ir Raghunathai. Jeigu kas trokšta užsiimti raganuga-bhadžana, tie turi eiti jų pėdsakais tam, kad pasiekti jų malonę.

Rūpa-raghunatha-pade rahu mara aša
prarthana karaje sada narottama dasa (5)

Štai čia Narottama sako, jog jis meldžiasi Rūpos ir Raghunatos pėdoms tam, kad galėtu suprasti Gaurangą, kodėl Jis visada verkia ir ką Jis pergyveno Gambhiroje – o visus tuos dalykus žino tiktai Rūpa Gosvamis. Kai Mahaprabhu giedojo posmą prieš Ratha-Jatrą Puryje, tiktai Rūpa Gosvamis galėjo suprasti Jo bhavą, ir taip jis užrašė atitinkamą posmą ant palmės lapo. Pamatęs tai, Svarūpa Damodara priėjo išvados, jog Mahaprabhu įdiegė Savo šaktis tiesiai į Rūpos Gosvamio širdį ir paprašė visų Savo palydovų, jog jie būtų maloningi Rūpai Gosvamiui, kad šis galėtų išdalinti Mahaprabhu bhavą visam pasauliui. Būdamas Prajagoje, Šri Mahaprabhu įdiegė visą savo paslėptą bhavą į Rūpos Gosvamio širdį tam, kad šis galėtų sudėti rasa-šastras, tokias kaip „Bhakti-rasamrita-sindhu“ bei „Udžvala-nilamani.“

Štai tokiu būdu, jeigu Rūpa Gosvamis ir Raghunatha Dasa Gosvamis bus maloningi mums, mes galėsime kai ką suprasti: kas yra Vrindavanas, kas yra madhurja-rasa, ir kas galų gale yra Čaitanja Mahaprabhu, dėl kokios priežasties Jis čia atėjo ir kodėl jis visada raudojo didžioje išsiskyrimo nuotaikoje. Mes meldžiamės Narottamai Thakurui, kad šis mums būtų maloningas ir kad mes galėtume pilnai suvokti visus tuos dalykus..

Vesta iš The Rays of Harmonist No3, vol 2-1

Šrilos Dživos Gosvamio murti jo samadhyje Radha Damodaros Mandyre (šventykloje)

(Pratęsimas) Neilgai trukus Valabhačarja iškeliavo kitur. Kai nešinas vandeniu grįžo Dživa Gosvamis, Šrila Rūpa Gosvamis jam pasakė: “Esi toks nepakantus, kad puoli ginčytis su garbaus amžiaus išsilavinusiu brahmanu, kuris mielaširdingai mano paties gerovei patikrino tai, ką rašau? Tavo elgesys nepriimtinas; išvyk dabar pat.”

Įpareigotas paklusti savo guru nurodymams, Dživa Gosvamis išvyko iš Vrindavanos. Nukeliavo į Bhajagaono kaimelį ir apsigyveno krokodilų knibždančiame urve. Tenai kelias dienas atliko bhadžianą ir verkė, jausdamasis netekęs savo guru meilės. Liovėsi valgęs ir gėręs, tad labai greitai visai išseko.

Po kiek laiko atsitiko taip, kad klajodamas po Vradžą į tą patį kaimą užklydo Sanatana Gosvamis. Vietiniai gyventojai jam pranešė: “Baba, visuomet laikėme tave didžiu bhadžiananandžiu (tuo, kuris visiškai pasinėręs į bhadžianą), tačiau dabar mūsų kaime atsirado jaunuolis, dar didesnis bhadžiananandis už tave. Kiauras dienas ir naktis jis tik verkia ir vardu šaukiasi Radha-Krišnos. Atnešame jam maisto, tačiau jis visko atsisako, o taip pat niekada nemiega. Dieną naktį pasinėręs į bhadžianą – nieko panašaus dar nesame regėję.”

Šrila Sanatana Gosvamis suprato, kad tas jaunuolis ne kas kitas, o Dživa, ir nedelsdamas nuėjo pas jį. Vėl susitikę, jiedu apsiverkė. Tada Sanatana Gosvamis atsivedė jį atgal į Vrindavaną, Rūpai Gosvamiui taręs: “Vaišnavų pareiga yra užjausti kitus, tačiau tu išsižadėjai šio jauno savo mokinio, apdovanoto daugybe nuostabių savybių. Užuot buvęs gailestingas Dživai, tu jį išvarei. Tu suklydai ir dabar turėtumei šią klaidą ištaisyti. Įsakau tau kuo greičiau priimti atgal savo mokinį.

Tai girdėdamas, Rūpa Gosvamis ėmė verkti dėl Dživos, kurį be galo mylėjo. Kai Sanatana Gosvamis atvedė Dživą ir pasodino jį Rūpai Gosvamiui ant kelių, guru ir mokinys abu apsiverkė. Rūpa Gosvamis suorganizavo, kad Dživą gydytų geriausi gydytojai iš Mathuros, ir taip palaipsniui šis vėl sustiprėjo. Nuo tada Rūpa Gosvamis kaip ir anksčiau duodavo Dživai perskaityti ir patikrinti viską, ką tik parašydavo.

Vakarinėje Šri Radha Kundos pusėje yra Džiūlana Tala. Kartą Šri Sanatana ir Šri Rūpa Gosvamiai, įsigilinę į hari-kathą, sėdėjo prie Šri Raghunathos dasos Gosvamio bhadžana-kutiro, šiaurės rytuose nuo Radha Kundos.

Šri Sanatana Gosvamis paklausė Šri Rūpos Gosvamio:
– Rūpa, ką šiomis dienomis rašai?
Šrila Rūpa Gosvamis parodė jam Čatu-pušpandžiali, savo sukurtą stotrą. Pirmoji jos šloka (posmelis) yra toks:

nava-goracana-gaurim
praverendivaram baram
mani-stavaka-vidyoti
veni-vyalangana-phanam

„O, Vrindavanešvari! Vėl ir vėl Tau lenkiuosi. Tu esi gaurangi, auksaspalvės odos, tarytum visada šviežias goračana. Tavo drabužiai puikaus mėlynojo lotoso žiedo spalvos, o Tavo ilgų supintų plaukų viršutinė dalis papuošta brangakmeniais, dėl ko jie atrodo tarsi juodos gyvatės patelės galva.“

Perskaitęs tai Šri Sanatana Gosvamis tarė:
– Rūpa! Sakiniu veni-vyalangana-phanam banguotus, juodus, garbanotus, sušukuotus Šrimati Radhikos plaukus tu palygini su nuodinga juoda gyvatės patele. Bet juk visų savybių turėtoja, neregėtai žavi, švelni ir miela Šrimati Radhika yra Krišnos mylimoji. Man šis tavo palyginimas nepatinka.“

Šri Rūpa Gosvamis nusišypsojo ir nuolankiai paprašė Šri Sanatanos Gosvamio pasiūlyti geresnį variantą, bet tą akimirką Sanatana Gosvamis nepajėgė sugalvoti jokio tinkamesnio palyginimo.
– Pataisysiu šį tavo pasakymą kiek vėliau, – pasakė jis ir nuėjo savo reikalais, mąstydamas apie tą posmelį.

Kai priėjo šią vietovę vakarinėje kundos pusėje, išvydo gopa kišorę, besisupančią gražiomis sūpuoklėmis, kabančiomis nuo kadambos medžio šakų. Jos draugės sūpavo ją pirmyn ir atgal, giedodamos mallara-ragą. Šri Sanatana Gosvamis pastebėjo juodą gyvatės patelę, iškelta galva šliaužiančią ant tos besisupančios kišorės juodų kasų. Norėdamas išgelbėti ją nuo gyvatės įkandimo, Sanatana pribėgo prie jos, šaukdamas:
– Lali! Lali! Saugokis! Tavo plaukuose juoda gyvatė.

Tačiau kai priėjo arčiau, nieko nebesimatė – nei kišorės, nei sakhių, nei sūpuoklių.

Atsimindamas regėtą sceną jis ėmė iš džiaugsmo verkti ir grįžo pas Rūpą Gosvamį. Jam pasakė:
– Rūpa! Tavasis palyginimas pats tinkamiausias. Šrimati Kišoridži padovanojo man ypatingą malonę parodydama Savo išlenktąją kasą. Tavo pasakymo visiškai nereikia taisyti.

Būtent šioje Džiūlana Tala vietovėje Šri Sanatana Gosvamis ir gavo Pačios Radhadži daršaną.

Krišna Deva Bhavantam Vande
Šrila Rūpa Gosvamis

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

[priedainis] (krsna) deva! bhavantam vande

man-manasa-madhukaram arpaya nija-pada-pankaja-makarande (1)

O Bhagavanai Šri Krišna! Siūlau Tau šią maldą. Meldžiu, kad mano proto bitei būtų pasiūlytas Tavo lotosinių pėdų nektarinis medus. Kitais žodžiais tariant, prašau, kad ji paragautų šių lotosinių pėdų rasos, ir kad tuomet nebesusižavėtų niekuo kitu!

yadyapi samadhisu vidhir api pasyati na tava nakhagra-maricim
idam icchami nisamya tavacyuta! tad api krpadbhuta-vicim (2)

Nors Brahma, būdamas pilnai pasinėręs į samadhį, negali net trumpam išvysti bent vieno spindulio nuo Tavo kojų pirštų nagų sklindančio švytėjimo, visgi, o Ačiūta, kadangi girdėjau apie Tavo stebinančios malonės bangas, aš trokštu pelnyti Tavo prielankumą.

bhaktir udancati yadyapi madhava! na tvayi mama tila-matri
paramesvarata tad api tavadhika-durghata-ghatana-vidhatri (3)

O Madhava! Nors aš neturiu nė sezamo sėklos dydžio bhakti Tau, vis tiek, Savo neįtikima galybe, kuri neįmanomą padaro įmanomu, prašau, išpildyk mano širdies troškimus.

ayam avilolatayadya sanatana! kalitadbhuta-rasa-bharam
nivasatu nityam ihamrta-nindini-vindan madhurima-saram (4)

He Sanatana! Kadangi Tavo lotosinės pėdos pilnos šitokios nuostabios rasos, tai tegu mano proto bitė nuolat džiaugiasi tuo nektaru, kuris bet ką kita pastato į gėdingą padėtį, nes jis yra viso saldumo esencija – tokia yra vienintelė mano malda

Yan Kali Rūpa Sarira Na Dharata
Šri Madhava dasa

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

yan kali rūpa sarira na dharata
tan vraja-prema-mahanidhi kutharika, kon kapata ughadata (1)

Jeigu Rūpa Gosvamis nebūtų atėjęs Kali-jugoje, kas būtų atvėręs didžiają vradža-premos saugyklą, ir laisvai išdalinęs jos turinį?

nira-ksira-hamsana, pana-vidhayana, kon prthak kari payata
ko saba tyaji, bhaji’ vrndavana, ko saba grantha viracita (2)

Kaip gulbė atskiria pieną nuo vandens, kas būtų atkiręs rasas, kad galėtumėm jas ragauti. Visko atsižadėdamas jis atliko bhadžaną Vrindavane, kur parašė daugybę rasika literatūros. Skaitykite toliau čia »