Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šrila Svamis Prabhupada’

Šrimad Bhagavatam 3.25.20

prasańgam ajaram pāśam
ātmanah kavayo viduh
sa eva sādhusu krto
moksa-dvāram apāvrtam

prasańgam — prisirišimas; ajaram — stiprus; pāśam — įsipainiojimas; ātmanah —sielos; kavayah — išsimokslinę žmonės; viduh — žino; sah eva — tas pats; sādhusu — pasišventusiems Dievo tarnams; krtah — pritaikytas; moksa-dvāram — išvadavimo durys; apāvrtam — atidarytos.

Kiekvienas išsimokslinęs žmogus labai gerai žino, kad prisirišimas prie materialių dalykų yra didžiausias dvasinės sielos įsipainiojimas. Bet tas pats prisirišimas, nukreiptas į save suvokusius bhaktas, atveria išvadavimo duris.

Šri Šrimad Bhaktivedantos Svamio Maharadžo komentaras:

Čia aiškiai pasakyta, kad prisirišimas prie vieno dalyko yra sąlygoto gyvenimo vergijos priežastis, ir tas pats prisirišimas, kai nukreiptas į kažką kitą, atveria išsivadavimo duris. Prisirišimas negali būti nužudytas; jis paprasčiausiai turi būti perkeltas. Prisirišimas prie materialių dalykų vadinamas materialia sąmone, o prisirišimas prie Krišnos ar Jo bhaktos vadinamas Krišnos sąmone. Taigi, sąmonė yra prisirišimo pagrindas. Čia aiškiai pasakyta, kad kai mes paprasčiausiai apvalome sąmonę nuo materialiosios sąmonės į Krišnos sąmonę, mes pasiekiame išsivadavimą. Nežiūrint teiginio, kad asmuo turėtų atsisakyti prisirišimo, norų nebuvimas nėra įmanomas gyvai esybei. Gyva esybė, pagal savo sandarą, turi polinkį būti prie ko nors prisirišus. Matome, kad jeigu kas nors neturi prisirišimo objekto, jeigu neturi vaikų, tada jis perkelia savo prisirišimą į kates ir šunis. Tai rodo, kad polinkis prisirišimui negali būti sustabdytas; jis privalo būti panaudotas geriausiam tikslui. Mūsų prisirišimas prie materialių dalykų pratęsia sąlygotą būvį, bet tas pats prisirišimas, kai perkeliamas į Aukščiausią Dievo Asmenį ar Jo bhaktą, yra išsilaisvinimo šaltinis.

Čia rekomenduojama, kad prisirišimas turėtų būti perkeltas link save suvokusių bhaktų, sadhu (dgs.). O kas yra sadhu? Sadhu tai ne šiaip eilinis žmogus, su šafrano spalvos rūbais ar ilga barzda. Sadhu Bhagavad-gitoje aprašomas kaip tas, kuris nesvyruojančiai užsiima dvasine tarnyste. Netgi jeigu pastebima, kad asmuo neseka griežtomis dvasinės tarnystės taisyklėmis ir reguliavimais, jeigu asmuo paprasčiausiai turi nesvyruojantį tikėjimą Krišna, Aukščiausiu Asmeniu, jis suprantamas kaip esantis sadhu. Sadhur eva sa mantavyah [Bg. 9.30]. Sadhu yra griežtai sekantis dvasine tarnyste asmuo.  Čia rekomenduojama, kad jeigu žmogus kiek nors nori suvokti Brahmaną, dvasinį tobulumą, jo prisirišimas turėtų būti perkeltas link sadhu, bhaktos. Viešpats Čaitanja taip pat tai patvirtino. Lava-mātra sādhu-sańge sarva-siddhi haya: tiesiog dėl akimirkos bendravimo su sadhu, asmuo gali pasiekti tobulumą[Cc. Madhya 22.54]

Mahatma – sadhu sinonimas. Sakoma, kad tarnystė mahatmai, aukšto lygio Viešpaties bhaktai, yra dvāram āhur vimukteḥ, išsivadavimo autostrada (royal road – karališkas kelias). Mahat-sevāḿ dvāram āhur vimuktes tamo-dvāraḿ yoṣitāḿ sańgi-sańgam (Bhāg. 5.5.2). Tarnavimas materialistams turi priešingą efektą. Jeigu kas nors atlieka tarnystę grubiam materialistui, t.y. asmeniui, užsiėmusiam vien tik jutimų tenkinimu, tada bendraujant su tokiu asmeniu, atveriamos pragaro durys. Tas pats principas patvirtinamas čia. Prisirišimas prie bhaktos yra prisirišimas prie tarnystės Viešpačiui, todėl kad, jeigu asmuo bendrauja su sadhu, rezultatas bus tas, kad sadhu išmokys jį kaip tapti bhakta, Viešpaties garbintoju ir nuoširdžiu tarnautoju (servitor). Tokios yra sadhu dovanos. Jeigu norime bendrauti su sadhu, negalime tikėtis, kad jis duos pamokymų apie tai, kaip pagerinti mūsų materialią būseną, bet jis duos mums pamokymų apie tai, kaip perkirsti užsiteršimo materialiu prisirišimu mazgą ir kaip pakylėti save iki dvasinės tarnystės. Toks yra bendravimo su sadhu rezultatas.  Kapila Munis visų pirma pamoko, kad išsivadavimo kelias prasideda su tokiu bendravimu.

(Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo paskaitos per Vjasa-pudžą 2004 m. Havajuose III dalis)

Šri Vjasa-pudžos istorija prasidėjo pasaulio pradžioje, kai pirmą kartą buvo sukurtos Vedos. Vjasadeva padalijo Vedas į keturis skyrius, o po to toliau jas paaiškino Puranų ir Upanišadų pavidalu. Švetašvarata Upanišada teigia:

yasya deva para bhaktir
yatha deve tatha gurau
tasyaite kathita hy arthah
prakasante mahatmanah

Tiems, kurie turi aukščiausią bhakti Parama-brahmos, Aukščiausios Dievo Asmenybės Šri Krišnos lotoso pėdoms, ir tiek pat bhakti savo Gurudevo, atskleidžiančio jiems Viešpatį Krišną, lotoso pėdoms, Vedų esmė ir visos reikšmės, kartu su bhakti, apsireikš širdyse.

Neturėtumėte galvoti apie Gurudevą tarsi tai būtų mada. Iš tikro, turėtumėte turėti daugiau tikėjimo guru negu Krišna. Krišna niekada neapgaus jūsų, bet netgi jeigu Jis jus apgaus, Šri Gurudevas neapgaus jūsų. Ir jūs neturėtumėte bandyti apgauti Gurudevo bandydami paslėpti savo širdies turinį, manydami, “O, Gurudevas neturėtų žinoti.” Jis žino viską, taigi, kam bandyti jį apgauti?

Šrilos Bhaktivedantos Svami Maharadžo laikais praktiškai nebuvo mokinių, kurie būtų pakankamai pažengę, kad suprastų kokio pobūdžio tikėjimą asmuo turi turėti Gurudevo lotoso pėdomis, taip pat jie negalėjo suprasti jo tapatybės ir misijos. Jo mokiniai galvojo tik, kad jų Gurudevas atėjo skleisti nama-sankirtaną.

Tai nėra didžiausia jo šlovė. Tai vienas jo šlovės aspektų, bet yra ir daugiau. Jo tikroji šlovė yra ta, kad jis yra Dayita-dasa. Šrimati Radhika yra Dayita, Šri Krišnos mylimiausioji, ir Jos dasi yra Šri Gurudevas. Tai yra jo aukščiausia šlovė. Jūs negalėjote suvokti, kas jis yra. Jeigu asmuo, kuris tvirtina esąs guru, nėra iš tikro tiek šlovingas, kaip jis gali duoti pasauliui Krišna-premą? Jeigu jis neturi Krišna-premos, netgi nei truputėlio Krišna-premos, kaip jis gali tai duoti? Jeigu jis neturi raganuga-bhakti, kaip jis gali tai duoti? Jeigu jis neturi netgi vaidhi-bhakti – kaip Prabhlada Maharadžas, kuris atliko šravanam-kirtanam višnu-smaranam (tyras klausymas, šlovinimas ir Aukščiausio Viešpaties atsiminimas) – kaip jis gali pamokslauti? Tokie tariami guru yra puolę, o kiti puolę asmenys galvos “O, mano Gurudevas yra labai, labai aukšto lygio”. Bet jis iš tikro yra puolęs, kaip jo mokiniai. Taigi, privalote išmokti ir suvokti, kaip atskirti, kas yra kas.

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas

Paskaita Šrilos Narajanos Maharadžo Avirbhava Tithi (dieviškojo atėjimo) dieną
2004 m., sausio 21 d. Hilo, Hawaii (I dalis)

Mūsų Brahma-Madhva-Gaudija Sampradajoje yra tradicija, kad ačarja, kuris plačiai skleidžia Krišnos sąmonę Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Šrilos Rūpos Gosvamio linijoje, vedamas Šri Krišnos Dvaipajanos Vjasadevos, garbina Šrilą Vjasadevą ir guru-paramparą per savo gimtadienį. Šis garbinimas vadinamas Guru-pudža, o taip pat Vjasa-pudža.

Kodėl atliekame tarnystę (bhakti) Krišnai? Kokia priežastis teikti tiek daug pagarbos Šri Gurudevui? Jeigu iš ko nors gauname dvasinę pažangą, gerbiame jį. Nėra gavimo, nėra ir pagarbos. Šri Gurudevas visada jaučiasi skolingas savo Gurudevui ir guru-paramparai. Be Guru ir guru-paramparos, Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Šri Krišnos, yra kas? Nieko. Kitaip sakant, be jų negali būti dvasinės pažangos. Šri Guru galvoja, kad visa tatva-gjana, fundamentalių tiesų žinojimas, kurį jis turi, ir visa bhakti, kurią jis turi, yra gauta Šri Gurudevo ir jo guru-paramparos dėka. Šrila Gurudevas nėra nepriklausomas. Jis priklauso nuo savo guru-paramparos, ateinančios iš Šrilos Vjasadevos. Esantis Paties Viešpaties Narajanos manifestacija, Šrila Vjasadeva yra visų Guru šaknis, o savo knygose Šrimad Bhagavatam, Puranose ir kituose šventraščiuose jis aprašė tą didžią skolą, kurią esame skolingi Viešpačiui Krišnai.

Vienas pats asmuo niekaip nesugeba surasti bona fide Guru. Jeigu ieškosite savarankiškai, priimsite bogus guru, todėl, kad nežinote, kas yra Guru, kokios yra guru savybės ir standartai. Turėsite spręsti pagal Vjasadevos žodžius:

tasmad gurum prapadyeta
jijnasuh sreya uttamam
sabde pare ca nisnatam
brahmany upasamasrayam

(SB 11.3.21)

Šrila Vjasadeva davė guru apibrėžimą, mūsų guru-parampara jį priėmė. Jeigu ketinate ieškoti savo Gurudevo savarankiškai, manau, dauguma iš jūsų turės puolusius bogus mokytojus. Pasirinksite Australijos ken-gūras [žodžių žaismas: guru - kanguroo], ne ką geriau. Kai būsite bendravę su aukščiausios klasės bhakta, tada turėsite galios įvertinti, ne anksčiau. Taip pat turėsite priimti vartma-pradaršakos-guru, to, kuris rodo kelią pas tyrą Guru, pagalbą. Vartma-pradaršaka-guru parodys į jį ir pasakys jums: “O, jis yra tikras Guru”. Kitaip, kaip būtumėte žinoję, kad Parama-pudžjapada Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas yra Guru? Ar galėjote įvertinti intelektu? Ne. Savo jėgomis  negalite netgi įvertinti ar Šri Krišna yra Aukščiausiasis Viešpats.

Netgi Viešpats Brahma ir Viešpats Rudra nesugeba įvertinti. Muhyanti yat surayah – didieji išminčiai ir pusdieviai yra pasimetę dėl Jo (SB 1.1.1.). Netgi išsivadavę asmenys negali suprasti, kad Nanda Maharadžo ir Yašodos-maijos sūnus yra Aukščiausiasis Viešpats.

Taigi, Gurudevas yra labai maloningas. Jis pritrauks tuos, kurie turi sukriti (pakankamai praeities dvasinių dorybingų veiksmų) ir atskleis savo tyrumą tų bhaktų širdyse.

Skaitykite toliau čia »

Šrila AC Bhaktivedanta Svamis Prabhupada 1965 metais į Ameriką atvyko kaip “agresorius.” Kova prieš iliuziją yra aukščiausia tarnystė žmonijai. Šio karo kaina yra absoliutus nuolankumas, nes šio pasaulio sielos nėra dėkingos ir suvokiančios, nes jos domisi tik pačios savimi. Tačiau atpildas yra didžiulis. Tai yra sielos kilnybė. Toks buvo Jo Dieviškos Malonės darbas: suteikti kilnybę visoms sieloms, ir tai jis atliko didelio nuolankumo pagalba. Yra sakoma, jog tai, ką Mohamedas tai darė su kardu, ką Krikščionybė su savo turtais, jis tai atliko nuolankia širdim – paskandino planetą su meile Dievui. Ateis ta diena, kai visų rasių vyrai, moterys ir vaikai iš visų pasaulio šalių bei pažiūrų dainomis jį šlovins.

Visą dvyliką metų, pradedant 1965 iki kol jis paliko mirtingą akiratį 1977 metais, Jo Dieviškoji Malonė, keliaudamas po įvykdė tai, ką daugelis laikė Indijos religijos persodinimu į Vakarus. Jis praktiškai pademonstravo, jog Gaudija Vaišnavizmas nėra kokios tai nors kultūros produktas, o sielos dharma. Jis paėmė gyvą koncepciją to, kas yra vadinama Krišnos Sąmonė ir išskleidė jos egzistenciją daugiau negu didžiausi to meto Gaudija mąstytojai praktikuotojai galėjo sau įsivaizduoti. Gili realizacija slypi sugebėjime adaptuoti dvasinę realybę ir pritaikyti ją skirtingose materialiose aplinkybėse, tuo paverčiant ją prieinamą kiekvienam ir visiems. Tai yra ačarijos darbas, kuris moko nurodymais ir pavyzdžiu. Ačarija nėra įšalęs laike. Jis yra ištipęs meilėje Dievui, ir be jokių apribojimų teka pas kiekvieną, kuris parodo bent mažiausią susidomėjimą tyra bhakti. Toks yra Jo Dieviškos malonės darbas. Po savęs jis paliko meilės palikimą, ne įstatymą, kurį bet kuris asmuo ir visi jo mokiniai gali apglėbti ir praktikuoti. Jis davė viską, ir ieškojo žmogaus – žmogaus kuris galėtų suprasti šią žinią.

== Paimta iš Šrilos Bhakti Vallabhos Tirthos Maharadžo “Šri Čaitanija: Jo Gyvenimas bei Palydovai”

Pokalbis su Šrila Prabhupada, Majapūras, Vasario 27 , 1972 metai

Bobas: ” Ką galima būtų pasakyti apie tą, kuris nelabai žino apie Dievą, bet…”

Šrila Prabhupada: “Tuomet jis yra gyvulys. Gyvulys nežino, kas yra Dievas. Žmogus, kuris nežino, kas yra Dievas arba tas, kuris nesistengia suprasti kas yra Dievas, jis yra gyvulys. Gyvuliai yra su
keturiom kojom, o šis gyvulys yra su dviem. Ir Darvino teorija yra ta, kad jie yra bezdžionės.(…)”

Bobas: “Ką galima būtų pasakyti apie nekaltus žmones?”

Šrila Prabhupada: “Gyvulys yra labai nekaltas. Tu pjausi jam gerklę ir jis neprotestuos. Tokia nekaltybė nėra labai gera kvalifikacija. Visi gyvuliai yra nekalti. Todėl tu turi galimybę perpjauti jam gerklę. Buti nekaltu nėra labai gera kvalifikacija. Mūsų uždavinys yra toks, kad kiekvienas privalo tapti labai labai intelektualiu ir tuomet jis gali suprati Krišną.(…)

Tokiu būdu tapti nekaltu, neišmanėliu, lepšiu nėra labai gera kvalifikacija. Paprastumas yra labai gera savybė, bet žmogus neturėtų likti neišmanėlis.”

Bobas: “Ar galetumėte man pasakyti dar kartą, kas yra intelektualumas?

Šrila Prabhupada: “Intelektualumas reiškia, kad žmogus žino, kas jis yra, kas yra šis pasaulis, kas yra Dievas, kokie jų tarpusavio santykiai. Toks žmogus yra išmintingas. Jeigu jis nežino kas jis toks yra…. Gyvulys nežino, kas jis yra. Jis galvoja, kad jis yatr kūnas. Panašiai žmogus, kuris nežino, kas jis yra, nėra išmintingas.”