Tyra Bhakti .lt

Šrimad Bhagavatam 3.25.20

prasańgam ajaram pāśam
ātmanah kavayo viduh
sa eva sādhusu krto
moksa-dvāram apāvrtam

prasańgam — prisirišimas; ajaram — stiprus; pāśam — įsipainiojimas; ātmanah —sielos; kavayah — išsimokslinę žmonės; viduh — žino; sah eva — tas pats; sādhusu — pasišventusiems Dievo tarnams; krtah — pritaikytas; moksa-dvāram — išvadavimo durys; apāvrtam — atidarytos.

Kiekvienas išsimokslinęs žmogus labai gerai žino, kad prisirišimas prie materialių dalykų yra didžiausias dvasinės sielos įsipainiojimas. Bet tas pats prisirišimas, nukreiptas į save suvokusius bhaktas, atveria išvadavimo duris.

Šri Šrimad Bhaktivedantos Svamio Maharadžo komentaras:

Čia aiškiai pasakyta, kad prisirišimas prie vieno dalyko yra sąlygoto gyvenimo vergijos priežastis, ir tas pats prisirišimas, kai nukreiptas į kažką kitą, atveria išsivadavimo duris. Prisirišimas negali būti nužudytas; jis paprasčiausiai turi būti perkeltas. Prisirišimas prie materialių dalykų vadinamas materialia sąmone, o prisirišimas prie Krišnos ar Jo bhaktos vadinamas Krišnos sąmone. Taigi, sąmonė yra prisirišimo pagrindas. Čia aiškiai pasakyta, kad kai mes paprasčiausiai apvalome sąmonę nuo materialiosios sąmonės į Krišnos sąmonę, mes pasiekiame išsivadavimą. Nežiūrint teiginio, kad asmuo turėtų atsisakyti prisirišimo, norų nebuvimas nėra įmanomas gyvai esybei. Gyva esybė, pagal savo sandarą, turi polinkį būti prie ko nors prisirišus. Matome, kad jeigu kas nors neturi prisirišimo objekto, jeigu neturi vaikų, tada jis perkelia savo prisirišimą į kates ir šunis. Tai rodo, kad polinkis prisirišimui negali būti sustabdytas; jis privalo būti panaudotas geriausiam tikslui. Mūsų prisirišimas prie materialių dalykų pratęsia sąlygotą būvį, bet tas pats prisirišimas, kai perkeliamas į Aukščiausią Dievo Asmenį ar Jo bhaktą, yra išsilaisvinimo šaltinis.

Čia rekomenduojama, kad prisirišimas turėtų būti perkeltas link save suvokusių bhaktų, sadhu (dgs.). O kas yra sadhu? Sadhu tai ne šiaip eilinis žmogus, su šafrano spalvos rūbais ar ilga barzda. Sadhu Bhagavad-gitoje aprašomas kaip tas, kuris nesvyruojančiai užsiima dvasine tarnyste. Netgi jeigu pastebima, kad asmuo neseka griežtomis dvasinės tarnystės taisyklėmis ir reguliavimais, jeigu asmuo paprasčiausiai turi nesvyruojantį tikėjimą Krišna, Aukščiausiu Asmeniu, jis suprantamas kaip esantis sadhu. Sadhur eva sa mantavyah [Bg. 9.30]. Sadhu yra griežtai sekantis dvasine tarnyste asmuo.  Čia rekomenduojama, kad jeigu žmogus kiek nors nori suvokti Brahmaną, dvasinį tobulumą, jo prisirišimas turėtų būti perkeltas link sadhu, bhaktos. Viešpats Čaitanja taip pat tai patvirtino. Lava-mātra sādhu-sańge sarva-siddhi haya: tiesiog dėl akimirkos bendravimo su sadhu, asmuo gali pasiekti tobulumą[Cc. Madhya 22.54]

Mahatma – sadhu sinonimas. Sakoma, kad tarnystė mahatmai, aukšto lygio Viešpaties bhaktai, yra dvāram āhur vimukteḥ, išsivadavimo autostrada (royal road – karališkas kelias). Mahat-sevāḿ dvāram āhur vimuktes tamo-dvāraḿ yoṣitāḿ sańgi-sańgam (Bhāg. 5.5.2). Tarnavimas materialistams turi priešingą efektą. Jeigu kas nors atlieka tarnystę grubiam materialistui, t.y. asmeniui, užsiėmusiam vien tik jutimų tenkinimu, tada bendraujant su tokiu asmeniu, atveriamos pragaro durys. Tas pats principas patvirtinamas čia. Prisirišimas prie bhaktos yra prisirišimas prie tarnystės Viešpačiui, todėl kad, jeigu asmuo bendrauja su sadhu, rezultatas bus tas, kad sadhu išmokys jį kaip tapti bhakta, Viešpaties garbintoju ir nuoširdžiu tarnautoju (servitor). Tokios yra sadhu dovanos. Jeigu norime bendrauti su sadhu, negalime tikėtis, kad jis duos pamokymų apie tai, kaip pagerinti mūsų materialią būseną, bet jis duos mums pamokymų apie tai, kaip perkirsti užsiteršimo materialiu prisirišimu mazgą ir kaip pakylėti save iki dvasinės tarnystės. Toks yra bendravimo su sadhu rezultatas.  Kapila Munis visų pirma pamoko, kad išsivadavimo kelias prasideda su tokiu bendravimu.

Šrila AC Bhaktivedanta Svamis Prabhupada 1965 metais į Ameriką atvyko kaip “agresorius.” Kova prieš iliuziją yra aukščiausia tarnystė žmonijai. Šio karo kaina yra absoliutus nuolankumas, nes šio pasaulio sielos nėra dėkingos ir suvokiančios, nes jos domisi tik pačios savimi. Tačiau atpildas yra didžiulis. Tai yra sielos kilnybė. Toks buvo Jo Dieviškos Malonės darbas: suteikti kilnybę visoms sieloms, ir tai jis atliko didelio nuolankumo pagalba. Yra sakoma, jog tai, ką Mohamedas tai darė su kardu, ką Krikščionybė su savo turtais, jis tai atliko nuolankia širdim – paskandino planetą su meile Dievui. Ateis ta diena, kai visų rasių vyrai, moterys ir vaikai iš visų pasaulio šalių bei pažiūrų dainomis jį šlovins.

Visą dvyliką metų, pradedant 1965 iki kol jis paliko mirtingą akiratį 1977 metais, Jo Dieviškoji Malonė, keliaudamas po įvykdė tai, ką daugelis laikė Indijos religijos persodinimu į Vakarus. Jis praktiškai pademonstravo, jog Gaudija Vaišnavizmas nėra kokios tai nors kultūros produktas, o sielos dharma. Jis paėmė gyvą koncepciją to, kas yra vadinama Krišnos Sąmonė ir išskleidė jos egzistenciją daugiau negu didžiausi to meto Gaudija mąstytojai praktikuotojai galėjo sau įsivaizduoti. Gili realizacija slypi sugebėjime adaptuoti dvasinę realybę ir pritaikyti ją skirtingose materialiose aplinkybėse, tuo paverčiant ją prieinamą kiekvienam ir visiems. Tai yra ačarijos darbas, kuris moko nurodymais ir pavyzdžiu. Ačarija nėra įšalęs laike. Jis yra ištipęs meilėje Dievui, ir be jokių apribojimų teka pas kiekvieną, kuris parodo bent mažiausią susidomėjimą tyra bhakti. Toks yra Jo Dieviškos malonės darbas. Po savęs jis paliko meilės palikimą, ne įstatymą, kurį bet kuris asmuo ir visi jo mokiniai gali apglėbti ir praktikuoti. Jis davė viską, ir ieškojo žmogaus – žmogaus kuris galėtų suprasti šią žinią.

== Paimta iš Šrilos Bhakti Vallabhos Tirthos Maharadžo “Šri Čaitanija: Jo Gyvenimas bei Palydovai”

Pokalbis su Šrila Prabhupada, Majapūras, Vasario 27 , 1972 metai

Bobas: ” Ką galima būtų pasakyti apie tą, kuris nelabai žino apie Dievą, bet…”

Šrila Prabhupada: “Tuomet jis yra gyvulys. Gyvulys nežino, kas yra Dievas. Žmogus, kuris nežino, kas yra Dievas arba tas, kuris nesistengia suprasti kas yra Dievas, jis yra gyvulys. Gyvuliai yra su
keturiom kojom, o šis gyvulys yra su dviem. Ir Darvino teorija yra ta, kad jie yra bezdžionės.(…)”

Bobas: “Ką galima būtų pasakyti apie nekaltus žmones?”

Šrila Prabhupada: “Gyvulys yra labai nekaltas. Tu pjausi jam gerklę ir jis neprotestuos. Tokia nekaltybė nėra labai gera kvalifikacija. Visi gyvuliai yra nekalti. Todėl tu turi galimybę perpjauti jam gerklę. Buti nekaltu nėra labai gera kvalifikacija. Mūsų uždavinys yra toks, kad kiekvienas privalo tapti labai labai intelektualiu ir tuomet jis gali suprati Krišną.(…)

Tokiu būdu tapti nekaltu, neišmanėliu, lepšiu nėra labai gera kvalifikacija. Paprastumas yra labai gera savybė, bet žmogus neturėtų likti neišmanėlis.”

Bobas: “Ar galetumėte man pasakyti dar kartą, kas yra intelektualumas?

Šrila Prabhupada: “Intelektualumas reiškia, kad žmogus žino, kas jis yra, kas yra šis pasaulis, kas yra Dievas, kokie jų tarpusavio santykiai. Toks žmogus yra išmintingas. Jeigu jis nežino kas jis toks yra…. Gyvulys nežino, kas jis yra. Jis galvoja, kad jis yatr kūnas. Panašiai žmogus, kuris nežino, kas jis yra, nėra išmintingas.”

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Śrī Ṣaḍ-Gosvāmyaṣṭakam
Śrīla Śrīnivāsa Ācārya

kṛṣṇotkīrtana-gāna-nartana-parau premāmṛtāmbho-nidhī
Krišnos garsioje kirtanoje, dainavime, šokyje pasinėrę, premos nektaro vandenynai
dhīrādhīra-jana-priyau priya-karau nirmatsarau pūjitau
dhiroms ir adhiroms žmonėms brangūs, brangūs savo veikla visiems, nepavydūs, garbintini
śrī-caitanya-kṛpā-bharau bhuvi bhuvo bhārāvahantārakau
Šri Čaitanjos malonę turintys pasaulyje, pasaulio naštą išsklaidantys
vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau
garbinu Rūpą, Sanataną, Raghu du, Šri Džyvą, Gopalą.

Aš garbinu šešis Gosvamius, Šri Rūpą, Sanataną, Raghunatha Bhattą, Raghunatha Dasą, Šri Džyvą ir Gopala Bhattą, kurie nuolat buvo užsiėmę dainuodami apie Krišnos vardą, grožį, savybes, žaidimus ir šokdami Jo lilų saldumo nuotaikoje. Gosvamiai yra pats premos nektaro vandenyno įsikūnijimas (premamrta-samudra-svarupa). Jie yra priimami ir gerbiami lygiai tiek išsimokslinusių, tiek neišmanančių žmonių, o jų veikla daro brangius juos visiems todėl, kad jie neturi pavydo niekam. Šri Krišna Čaitanja pilnai juos palaimino savo malone. Todėl jie gali skleisti saldų bhakti nektarą, taip sumažindami nuodėmingo gyvenimo naštą Žemėje.

Skaityti toliau »

Ištrauka iš Šrilos Prabhupados pamokslavimo įspūdžių Australijoje:

Vienas reporteris, atskleisdamas savo tik jam budingą tipišką nepagarbaus kvotėjo tipą, užklausė apie atsidavusiųjų aukų rinkimą Melburno gatvėje.

- Ar jūs žinote, kiek pinigų ši sekta surenka per metus? – jis paklause.

Prabhupada šypsodamasis atsakė:

- Mes galime naudingai išlėisti viso pasaulio pinigus (nugriaudėja džiugus “HARIBOL!”).

Prabhupada pridėjo, mirktelėjęs akį:

- Nesekmei, jūs neduodate mums pinigų.

Atsidavusieji juokėsi ir Prabhupada dar labiau šypsojosi.

- Mes išleidžiame, – Prabhupada tęsė, – šiuo metu mžiausiai 800,000 $ per mėnesį.

- Ant ko, Jūsų Malonė ?

- Ant šios propagandos visame pasaulyje. Ir mes parduodame savo knygas ne maziau nei už 40,000 $ per mėnesį “.

Moteris reporterė paklausė Prabhupados, ar jam patinka dirbti. Prabhupada savo plačiai atvertomis akimis pažiūrėjo tiesiai į jos akis.

- Mes dirbame daugiau negu jūs – dvidešimt keturias valandas. Savo senyvame amžiuje aš keliauju per visą pasaulį.

- Bet argi jūs negaunate daug pinigų iš išmaldos ?- paklausė kitas reporteris.

Prabhupada palingavo galvą. Skaityti toliau »