prasańgam ajaram pāśam
ātmanah kavayo viduh
sa eva sādhusu krto
moksa-dvāram apāvrtam

prasańgam — prisirišimas; ajaram — stiprus; pāśam — įsipainiojimas; ātmanah —sielos; kavayah — išsimokslinę žmonės; viduh — žino; sah eva — tas pats; sādhusu — pasišventusiems Dievo tarnams; krtah — pritaikytas; moksa-dvāram — išvadavimo durys; apāvrtam — atidarytos.

Kiekvienas išsimokslinęs žmogus labai gerai žino, kad prisirišimas prie materialių dalykų yra didžiausias dvasinės sielos įsipainiojimas. Bet tas pats prisirišimas, nukreiptas į save suvokusius bhaktas, atveria išvadavimo duris.

Šri Šrimad Bhaktivedantos Svamio Maharadžo komentaras:

Čia aiškiai pasakyta, kad prisirišimas prie vieno dalyko yra sąlygoto gyvenimo vergijos priežastis, ir tas pats prisirišimas, kai nukreiptas į kažką kitą, atveria išsivadavimo duris. Prisirišimas negali būti nužudytas; jis paprasčiausiai turi būti perkeltas. Prisirišimas prie materialių dalykų vadinamas materialia sąmone, o prisirišimas prie Krišnos ar Jo bhaktos vadinamas Krišnos sąmone. Taigi, sąmonė yra prisirišimo pagrindas. Čia aiškiai pasakyta, kad kai mes paprasčiausiai apvalome sąmonę nuo materialiosios sąmonės į Krišnos sąmonę, mes pasiekiame išsivadavimą. Nežiūrint teiginio, kad asmuo turėtų atsisakyti prisirišimo, norų nebuvimas nėra įmanomas gyvai esybei. Gyva esybė, pagal savo sandarą, turi polinkį būti prie ko nors prisirišus. Matome, kad jeigu kas nors neturi prisirišimo objekto, jeigu neturi vaikų, tada jis perkelia savo prisirišimą į kates ir šunis. Tai rodo, kad polinkis prisirišimui negali būti sustabdytas; jis privalo būti panaudotas geriausiam tikslui. Mūsų prisirišimas prie materialių dalykų pratęsia sąlygotą būvį, bet tas pats prisirišimas, kai perkeliamas į Aukščiausią Dievo Asmenį ar Jo bhaktą, yra išsilaisvinimo šaltinis.

Čia rekomenduojama, kad prisirišimas turėtų būti perkeltas link save suvokusių bhaktų, sadhu (dgs.). O kas yra sadhu? Sadhu tai ne šiaip eilinis žmogus, su šafrano spalvos rūbais ar ilga barzda. Sadhu Bhagavad-gitoje aprašomas kaip tas, kuris nesvyruojančiai užsiima dvasine tarnyste. Netgi jeigu pastebima, kad asmuo neseka griežtomis dvasinės tarnystės taisyklėmis ir reguliavimais, jeigu asmuo paprasčiausiai turi nesvyruojantį tikėjimą Krišna, Aukščiausiu Asmeniu, jis suprantamas kaip esantis sadhu. Sadhur eva sa mantavyah [Bg. 9.30]. Sadhu yra griežtai sekantis dvasine tarnyste asmuo.  Čia rekomenduojama, kad jeigu žmogus kiek nors nori suvokti Brahmaną, dvasinį tobulumą, jo prisirišimas turėtų būti perkeltas link sadhu, bhaktos. Viešpats Čaitanja taip pat tai patvirtino. Lava-mātra sādhu-sańge sarva-siddhi haya: tiesiog dėl akimirkos bendravimo su sadhu, asmuo gali pasiekti tobulumą[Cc. Madhya 22.54]

Mahatma – sadhu sinonimas. Sakoma, kad tarnystė mahatmai, aukšto lygio Viešpaties bhaktai, yra dvāram āhur vimukteḥ, išsivadavimo autostrada (royal road – karališkas kelias). Mahat-sevāḿ dvāram āhur vimuktes tamo-dvāraḿ yoṣitāḿ sańgi-sańgam (Bhāg. 5.5.2). Tarnavimas materialistams turi priešingą efektą. Jeigu kas nors atlieka tarnystę grubiam materialistui, t.y. asmeniui, užsiėmusiam vien tik jutimų tenkinimu, tada bendraujant su tokiu asmeniu, atveriamos pragaro durys. Tas pats principas patvirtinamas čia. Prisirišimas prie bhaktos yra prisirišimas prie tarnystės Viešpačiui, todėl kad, jeigu asmuo bendrauja su sadhu, rezultatas bus tas, kad sadhu išmokys jį kaip tapti bhakta, Viešpaties garbintoju ir nuoširdžiu tarnautoju (servitor). Tokios yra sadhu dovanos. Jeigu norime bendrauti su sadhu, negalime tikėtis, kad jis duos pamokymų apie tai, kaip pagerinti mūsų materialią būseną, bet jis duos mums pamokymų apie tai, kaip perkirsti užsiteršimo materialiu prisirišimu mazgą ir kaip pakylėti save iki dvasinės tarnystės. Toks yra bendravimo su sadhu rezultatas.  Kapila Munis visų pirma pamoko, kad išsivadavimo kelias prasideda su tokiu bendravimu.

Šri Vjasa-pudžos istorija prasidėjo pasaulio pradžioje, kai pirmą kartą buvo sukurtos Vedos. Vjasadeva padalijo Vedas į keturis skyrius, o po to toliau jas paaiškino Puranų ir Upanišadų pavidalu. Švetašvarata Upanišada teigia:

yasya deva para bhaktir
yatha deve tatha gurau
tasyaite kathita hy arthah
prakasante mahatmanah

Tiems, kurie turi aukščiausią bhakti Parama-brahmos, Aukščiausios Dievo Asmenybės Šri Krišnos lotoso pėdoms, ir tiek pat bhakti savo Gurudevo, atskleidžiančio jiems Viešpatį Krišną, lotoso pėdoms, Vedų esmė ir visos reikšmės, kartu su bhakti, apsireikš širdyse.

Neturėtumėte galvoti apie Gurudevą tarsi tai būtų mada. Iš tikro, turėtumėte turėti daugiau tikėjimo guru negu Krišna. Krišna niekada neapgaus jūsų, bet netgi jeigu Jis jus apgaus, Šri Gurudevas neapgaus jūsų. Ir jūs neturėtumėte bandyti apgauti Gurudevo bandydami paslėpti savo širdies turinį, manydami, “O, Gurudevas neturėtų žinoti.” Jis žino viską, taigi, kam bandyti jį apgauti?

Šrilos Bhaktivedantos Svami Maharadžo laikais praktiškai nebuvo mokinių, kurie būtų pakankamai pažengę, kad suprastų kokio pobūdžio tikėjimą asmuo turi turėti Gurudevo lotoso pėdomis, taip pat jie negalėjo suprasti jo tapatybės ir misijos. Jo mokiniai galvojo tik, kad jų Gurudevas atėjo skleisti nama-sankirtaną.

Tai nėra didžiausia jo šlovė. Tai vienas jo šlovės aspektų, bet yra ir daugiau. Jo tikroji šlovė yra ta, kad jis yra Dayita-dasa. Šrimati Radhika yra Dayita, Šri Krišnos mylimiausioji, ir Jos dasi yra Šri Gurudevas. Tai yra jo aukščiausia šlovė. Jūs negalėjote suvokti, kas jis yra. Jeigu asmuo, kuris tvirtina esąs guru, nėra iš tikro tiek šlovingas, kaip jis gali duoti pasauliui Krišna-premą? Jeigu jis neturi Krišna-premos, netgi nei truputėlio Krišna-premos, kaip jis gali tai duoti? Jeigu jis neturi raganuga-bhakti, kaip jis gali tai duoti? Jeigu jis neturi netgi vaidhi-bhakti – kaip Prabhlada Maharadžas, kuris atliko šravanam-kirtanam višnu-smaranam (tyras klausymas, šlovinimas ir Aukščiausio Viešpaties atsiminimas) – kaip jis gali pamokslauti? Tokie tariami guru yra puolę, o kiti puolę asmenys galvos “O, mano Gurudevas yra labai, labai aukšto lygio”. Bet jis iš tikro yra puolęs, kaip jo mokiniai. Taigi, privalote išmokti ir suvokti, kaip atskirti, kas yra kas.

Paskaita Šrilos Narajanos Maharadžo Avirbhava Tithi (dieviškojo atėjimo) dieną
2004 m., sausio 21 d. Hilo, Hawaii (I dalis)

Mūsų Brahma-Madhva-Gaudija Sampradajoje yra tradicija, kad ačarja, kuris plačiai skleidžia Krišnos sąmonę Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Šrilos Rūpos Gosvamio linijoje, vedamas Šri Krišnos Dvaipajanos Vjasadevos, garbina Šrilą Vjasadevą ir guru-paramparą per savo gimtadienį. Šis garbinimas vadinamas Guru-pudža, o taip pat Vjasa-pudža.

Kodėl atliekame tarnystę (bhakti) Krišnai? Kokia priežastis teikti tiek daug pagarbos Šri Gurudevui? Jeigu iš ko nors gauname dvasinę pažangą, gerbiame jį. Nėra gavimo, nėra ir pagarbos. Šri Gurudevas visada jaučiasi skolingas savo Gurudevui ir guru-paramparai. Be Guru ir guru-paramparos, Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Šri Krišnos, yra kas? Nieko. Kitaip sakant, be jų negali būti dvasinės pažangos. Šri Guru galvoja, kad visa tatva-gjana, fundamentalių tiesų žinojimas, kurį jis turi, ir visa bhakti, kurią jis turi, yra gauta Šri Gurudevo ir jo guru-paramparos dėka. Šrila Gurudevas nėra nepriklausomas. Jis priklauso nuo savo guru-paramparos, ateinančios iš Šrilos Vjasadevos. Esantis Paties Viešpaties Narajanos manifestacija, Šrila Vjasadeva yra visų Guru šaknis, o savo knygose Šrimad Bhagavatam, Puranose ir kituose šventraščiuose jis aprašė tą didžią skolą, kurią esame skolingi Viešpačiui Krišnai.

Vienas pats asmuo niekaip nesugeba surasti bona fide Guru. Jeigu ieškosite savarankiškai, priimsite bogus guru, todėl, kad nežinote, kas yra Guru, kokios yra guru savybės ir standartai. Turėsite spręsti pagal Vjasadevos žodžius:

tasmad gurum prapadyeta
jijnasuh sreya uttamam
sabde pare ca nisnatam
brahmany upasamasrayam

(SB 11.3.21)

Šrila Vjasadeva davė guru apibrėžimą, mūsų guru-parampara jį priėmė. Jeigu ketinate ieškoti savo Gurudevo savarankiškai, manau, dauguma iš jūsų turės puolusius bogus mokytojus. Pasirinksite Australijos ken-gūras [žodžių žaismas: guru - kanguroo], ne ką geriau. Kai būsite bendravę su aukščiausios klasės bhakta, tada turėsite galios įvertinti, ne anksčiau. Taip pat turėsite priimti vartma-pradaršakos-guru, to, kuris rodo kelią pas tyrą Guru, pagalbą. Vartma-pradaršaka-guru parodys į jį ir pasakys jums: “O, jis yra tikras Guru”. Kitaip, kaip būtumėte žinoję, kad Parama-pudžjapada Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas yra Guru? Ar galėjote įvertinti intelektu? Ne. Savo jėgomis  negalite netgi įvertinti ar Šri Krišna yra Aukščiausiasis Viešpats.

Netgi Viešpats Brahma ir Viešpats Rudra nesugeba įvertinti. Muhyanti yat surayah – didieji išminčiai ir pusdieviai yra pasimetę dėl Jo (SB 1.1.1.). Netgi išsivadavę asmenys negali suprasti, kad Nanda Maharadžo ir Yašodos-maijos sūnus yra Aukščiausiasis Viešpats.

Taigi, Gurudevas yra labai maloningas. Jis pritrauks tuos, kurie turi sukriti (pakankamai praeities dvasinių dorybingų veiksmų) ir atskleis savo tyrumą tų bhaktų širdyse.

Šri Sarvabhauma Bhatačarja kitu pavidalu buvo pusdievių šventikas vardu Brihaspatis. Jis buvo toks išsimokslinęs, kad negalime įsivaizduoti, tačiau vis tiek negalėjo suprasti, kad Šri Čaitanja Mahaprabhu yra Aukščiausiasis Viešpats. Kai Šriman Mahaprabhu maloningai atskeidė tą tiesą jo širdyje, tada jis suprato. Kitaip, kaip jis būtų galėjęs suprasti?

Šiandien švenčiame Guru-pudžą todėl, kad esame labai skolingi savo Gurudevui, guru-paramparai ir Šrilai Vjasadevai. Indijoje visos įvairios sampradajos – vaišnavų, taip pat ir majavadžių – priima Šri Vjasą kaip Guru, ir visi jį Guru-pudžos dieną be dvejonių garbina. Mes girdėjome iš mūsų Gurudevo, kad nors Šankaračarja garbino Vjasadevą išoriškai, jis taip pat sakė, kad Vjasadeva buvo “bhranta”, tai reiškia, kad kalbėjo klaidingai:

“Savo Vedanta-sutroje Šrila Vyasadeva aprašė, kad viskas yra Viešpaties energijos transformacija. Tačiau Šankaračarja suklaidino pasaulį, komentuodamas, kad Vjasadeva klydo. Tokiu būdu jis sukėlė didelį pasipriešinimą teizmui visame pasaulyje.” (CC Adi 7.121)

Todėl Šankaračarja nėra tikras šišja, mokinys, ir Šrila Vjasadeva nepriima jo tariamos pagarbos ir pudžos.

Turėtume pabandyti pažinti Gurudevo širdį, ko jis iš tikro nori. Nevirkite valgio, kokio pageidaujate. Nedarykite nieko, taip kaip patinka. Tai nėra tarnystė Gurudevui. Turėtume bandyti žinoti Gurudevo nuotaiką, ko jis nori ir ko Viešpats Krišna nori. Bandykite suvokti tai, ir bandykite patenkinti Krišną. Ką bedarytumėte, tai turėtų būti daroma patenkinti Krišną. Čia, Šri Krišna reiškia visą guru-paramparą, Patį Krišną ir ypatingai Šrimati Radhiką bei visas gopes, Šri Čaitanją Mahaprabhu ir Šri Nitjanandą Prabhu. Ką bedarytumėte, tai turi būti daroma patenkinti Guru ir Gaurangą. Turėtumėte vesti tik tam, kad patenkinti Krišną. Turėtumėte nevesti tik tam, kad patenkinti Krišną.  Gopės ištekėjo už savo vyrų norėdamos patenkinti Krišną. Jos galvojo, “tarnausime Krišnai parakija-rasoje“. Jeigu būtų ištekėjusios už Krišnos, tada nebūtų buvę parakija-rasos.

Mums teko didelė laimė, kad atėjome į šią Šrilos Vjasadevos, Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir mūsų Gurudevo guru-paramparos liniją. Ši linija yra tobula. Šioje linijoje galite labai lengvai įgyti pačią aukščiausią bhakti, Vradža-bhakti. Negalite įgyti jos niekur kitur.

Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas atėjo į šį pasaulį ir atvyko į Vakarų šalis vien dėl to, kad atnešti šias tiesas, jos yra sudėtos jo knygose, kad tie, kas turi kvalifikaciją, galėtų jas matyti. Tačiau, dėl puolusios auditorijos padėties, jis turėjo pradėti pamokslavimą nuo Majavados, sakhi-bheki, sahadžija ir kitų filosofijų džiunglų kirtimo, o tada jo buvimo šiame pasaulyje periodas baigėsi. Viešpats Krišna pasišaukė jį: “Prašau, sugrįšk čia. Aš siunčiu sekantį po tavęs užimti tavo vietą” Taigi, jis išėjo. Jis galėjo pasilikti ilgiau, bet matė savo Gurudevo ir Šri Krišnos nuotaiką, ir ėjo išpildyti jų norų.

Šri Vjasa-pudža atliekama su tikslu patenkinti Krišną, ir buvo švenčiama nuo pat mūsų paramparos pradžios. Šri Šukadeva Gosvamis pirmas atliko Vjasa-pudžą savo Gurudevui, pačiam Šrilai Vjasadevai. Tada, Šrila Suta Gosvamis atliko Guru-pudžą savo Gurudevui, Šri Šukadevai Gosvamiui. Prieš atsakydamas į Naimišaranjos išminčių klausimus, jis meldėsi:

yam pravrajantam anupetam apeta-krtyam
dvaipayano viraha-katara ajuhava
putreti tan-mayataya taravo bhinedus
tam sarva-bhuta-hrdayam munim anato ‘smi

(Šrimad-Bhagavatam 1.2.2)

["Lenkiuosi pranama Šri Šukadevai Gosvamiui, kuris gali įžengti į gyvųjų esybių širdis. Kai jis paliko namus be apvalomųjų procesų, tokių kaip šventos virvelės gavimas, jo tėvas Šri Vjasadeva sušuko, "O mano sūnau!" Ir tarsi būtų pasinėrę į tą pačią išsiskyrimo nuotaiką, tik medžiai atliepė aidu į jo šauksmą."]

Šrila Šukadeva Gosvamis meldėsi: “O Šri Vjasadeva, mano tėve ir Guru, koks tu nuostabus! Ir koks maloningas! Tu esi nepriežastingai maloningas! Tu ištempei mane iš miško ir iš Majavados filosofijos prie savo lotoso pėdų, ir išmokei mane Šrimad-Bhagavatam. Tavo malone buvu visiškai pakeistas”. Tokia yra Guru užduotis.

Šrila AC Bhaktivedanta Svamis Prabhupada 1965 metais į Ameriką atvyko kaip “agresorius.” Kova prieš iliuziją yra aukščiausia tarnystė žmonijai. Šio karo kaina yra absoliutus nuolankumas, nes šio pasaulio sielos nėra dėkingos ir suvokiančios, nes jos domisi tik pačios savimi. Tačiau atpildas yra didžiulis. Tai yra sielos kilnybė. Toks buvo Jo Dieviškos Malonės darbas: suteikti kilnybę visoms sieloms, ir tai jis atliko didelio nuolankumo pagalba. Yra sakoma, jog tai, ką Mohamedas tai darė su kardu, ką Krikščionybė su savo turtais, jis tai atliko nuolankia širdim – paskandino planetą su meile Dievui. Ateis ta diena, kai visų rasių vyrai, moterys ir vaikai iš visų pasaulio šalių bei pažiūrų dainomis jį šlovins.

Visą dvyliką metų, pradedant 1965 iki kol jis paliko mirtingą akiratį 1977 metais, Jo Dieviškoji Malonė, keliaudamas po įvykdė tai, ką daugelis laikė Indijos religijos persodinimu į Vakarus. Jis praktiškai pademonstravo, jog Gaudija Vaišnavizmas nėra kokios tai nors kultūros produktas, o sielos dharma. Jis paėmė gyvą koncepciją to, kas yra vadinama Krišnos Sąmonė ir išskleidė jos egzistenciją daugiau negu didžiausi to meto Gaudija mąstytojai praktikuotojai galėjo sau įsivaizduoti. Gili realizacija slypi sugebėjime adaptuoti dvasinę realybę ir pritaikyti ją skirtingose materialiose aplinkybėse, tuo paverčiant ją prieinamą kiekvienam ir visiems. Tai yra ačarijos darbas, kuris moko nurodymais ir pavyzdžiu. Ačarija nėra įšalęs laike. Jis yra ištipęs meilėje Dievui, ir be jokių apribojimų teka pas kiekvieną, kuris parodo bent mažiausią susidomėjimą tyra bhakti. Toks yra Jo Dieviškos malonės darbas. Po savęs jis paliko meilės palikimą, ne įstatymą, kurį bet kuris asmuo ir visi jo mokiniai gali apglėbti ir praktikuoti. Jis davė viską, ir ieškojo žmogaus – žmogaus kuris galėtų suprasti šią žinią.

== Paimta iš Šrilos Bhakti Vallabhos Tirthos Maharadžo “Šri Čaitanija: Jo Gyvenimas bei Palydovai”

Bobas: ” Ką galima būtų pasakyti apie tą, kuris nelabai žino apie Dievą, bet…”

Šrila Prabhupada: “Tuomet jis yra gyvulys. Gyvulys nežino, kas yra Dievas. Žmogus, kuris nežino, kas yra Dievas arba tas, kuris nesistengia suprasti kas yra Dievas, jis yra gyvulys. Gyvuliai yra su
keturiom kojom, o šis gyvulys yra su dviem. Ir Darvino teorija yra ta, kad jie yra bezdžionės.(…)”

Bobas: “Ką galima būtų pasakyti apie nekaltus žmones?”

Šrila Prabhupada: “Gyvulys yra labai nekaltas. Tu pjausi jam gerklę ir jis neprotestuos. Tokia nekaltybė nėra labai gera kvalifikacija. Visi gyvuliai yra nekalti. Todėl tu turi galimybę perpjauti jam gerklę. Buti nekaltu nėra labai gera kvalifikacija. Mūsų uždavinys yra toks, kad kiekvienas privalo tapti labai labai intelektualiu ir tuomet jis gali suprati Krišną.(…)

Tokiu būdu tapti nekaltu, neišmanėliu, lepšiu nėra labai gera kvalifikacija. Paprastumas yra labai gera savybė, bet žmogus neturėtų likti neišmanėlis.”

Bobas: “Ar galetumėte man pasakyti dar kartą, kas yra intelektualumas?

Šrila Prabhupada: “Intelektualumas reiškia, kad žmogus žino, kas jis yra, kas yra šis pasaulis, kas yra Dievas, kokie jų tarpusavio santykiai. Toks žmogus yra išmintingas. Jeigu jis nežino kas jis toks yra…. Gyvulys nežino, kas jis yra. Jis galvoja, kad jis yatr kūnas. Panašiai žmogus, kuris nežino, kas jis yra, nėra išmintingas.”

kṛṣṇotkīrtana-gāna-nartana-parau premāmṛtāmbho-nidhī
Krišnos garsioje kirtanoje, dainavime, šokyje pasinėrę, premos nektaro vandenynai
dhīrādhīra-jana-priyau priya-karau nirmatsarau pūjitau
dhiroms ir adhiroms žmonėms brangūs, brangūs savo veikla visiems, nepavydūs, garbintini
śrī-caitanya-kṛpā-bharau bhuvi bhuvo bhārāvahantārakau
Šri Čaitanjos malonę turintys pasaulyje, pasaulio naštą išsklaidantys
vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau
garbinu Rūpą, Sanataną, Raghu du, Šri Džyvą, Gopalą.

Aš garbinu šešis Gosvamius, Šri Rūpą, Sanataną, Raghunatha Bhattą, Raghunatha Dasą, Šri Džyvą ir Gopala Bhattą, kurie nuolat buvo užsiėmę dainuodami apie Krišnos vardą, grožį, savybes, žaidimus ir šokdami Jo lilų saldumo nuotaikoje. Gosvamiai yra pats premos nektaro vandenyno įsikūnijimas (premamrta-samudra-svarupa). Jie yra priimami ir gerbiami lygiai tiek išsimokslinusių, tiek neišmanančių žmonių, o jų veikla daro brangius juos visiems todėl, kad jie neturi pavydo niekam. Šri Krišna Čaitanja pilnai juos palaimino savo malone. Todėl jie gali skleisti saldų bhakti nektarą, taip sumažindami nuodėmingo gyvenimo naštą Žemėje.

nānā-śāstra-vicāraṇaika-nipuṇau sad-dharma-saṁsthāpakau
įvairių šastrų išnagrinėjimo unikalūs žinovai, amžinos dharmos įtvirtintojai
lokānāṁ hita-kāriṇau tri-bhuvane mānyau śaraṇyākarau
visų žmonių gerovei veikiantys, trijuose pasauliuose gerbtini, prieglobstį priimti verti
rādhā-kṛṣṇa-padāravinda-bhajanānandena mattālikau
Radhos ir Krišnos pėdų lotuso tarnystės palaimoje apsvaigę kaip bitės
vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau

Aš meldžiuosi Šešiems Gosvamiams, kurie moka išskirti visų apreikštų raštų esmę, skirtą įtvirtinti jīvą jos amžinoje tyro atsidavimo tarnystės padėtyje (śuddha-bhakti-rūpa-parama-dharma). Jų veikla neša palankumą ir aukščiausią naudą visiems. Taigi, jie yra verti garbinti visuose trijuose pasauliuose. Jie yra ypatingai geri tiems, kurie priima jų prieglobstį, ir yra taip pasinėrę į tarnystę Šri Radhai-Govindai, kad tapo pamišę, kaip bitės, apsvaigusios nuo Jų lotuso pėdų medaus.

śrī-gaurāṅga-guṇānuvarṇana-vidhau śraddhā-samṛddhy-anvitau
Šri Gaurangos savybių apibūdinimams tikėjimo pilnatve apdovanoti
pāpottāpa-nikṛntanau tanu-bhṛtāṁ govinda-gānāmṛtaiḥ
nuodėmių kančias pašalinantys įkūnytųjų, apie Govindą dainomis nektaro
ānandāmbudhi-vardhanaika-nipuṇau kaivalya-nistārakau
palaimos vandenyno plėtimo unikalūs žinovai, iš vienovės gelbėtojai
vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau

Aš siūlau pranamas Šešiems Gosvamiams, kurie turi tiek daug gilaus tikėjimo ir meilės Šri Gaurangai. Jie visada šlovina Mahaprabhu ir Govindos savybes dainose, sukuriančiose vėsinantį lietų sąlygotoms džyvoms, skęstančioms kančiose ir nuodėmingoje veikloje. Tada, apvalytos džyvos gali įžengti į nuolat besiplečiantį dieviškos palaimos vandenyną. Jie gelbėja džyvas nuo impersonalaus išsilaisvinimo, liedami ant jų bhakti rasos nektarą.

tyaktvā tūrṇam aśeṣa-maṇḍala-pati-śreṇīṁ sadā tuccha-vat
atmetę greitai visą ratą viešpačių turtingųjų, visada menką kaip
bhūtvā dīna-gaṇeśakau karuṇayā kaupīna-kanthāśritau
tapę suvargusių žmonių globėjais, iš malonės kaupinas ir suplyšusius apdangalus priėmę
gopī-bhāva-rasāmṛtābdhi-laharī-kallola-magnau muhur
gopių bhavos rasos nektaro vandenyno vilnyse ir bangose pasinėrę nuolat vėl ir vėl
vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau

Aš garbinu Šešis Govamius, kurie paliko savo padėtį aristokratijoje kaip nereikšmingą ir priėmė atsižadėjimo rūbus. Iš nepaprasto gailestingumo sąlygotoms sieloms, jie nuolankiai paėmė tik kaupinas ir senus, suplyšusius drabužius prisidengimui, parodydami, kaip sadhaka turi gyventi. Bet jie visada buvo panirę į ekstatinį gopių meilės Krišnai vandenyną (gopī-bhāva-rasāmṛtābdhi), vėl ir vėl patirdami aukštas anandos bangas, iškylančias jų širdyse.

kūjat-kokila-haṁsa-sārasa-gaṇākīrṇe mayūrākule
čiulbėjimu gegučių, gulbių ir gervių pulkų su povais nenustygstančiais
nānā-ratna-nibaddha-mūla-viṭapa-śrī-yukta-vṛndāvane
įvairiausių brangakmenių apkabintomis šaknimis medžiais, puošnumu apdovanotoje Vrindavanoje
rādhā-kṛṣṇam ahar-niśaṁ prabhajatau jīvārthadau yau mudā
Radhą Krišną dieną naktį garbinantys, džyvoms aukščiausią tikslą suteikiantys, jie su didžiu džiugesiu
vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau

Aš meldžiuosi Šešiems Gosvamiams, kurie visada garbindavo Šri Radą ir Krišną transcendentinėje Vrindavanos žemėje, pilnoje daugybės gulbių, gegučių, papūgų, povų ir kitų paukščių, čiulbančių savo saldžias giesmes. Labai puošnūs medžiai yra pilni vaisių ir žiedų ir turi visus vertingus brangakmenius po šaknimis. Dieną ir naktį Gosvamiai atliko bhadžaną toje Vrindavanoje, suteikdami džyvoms aukščiausią palaiminimą gyvenime, bhakti pavidalu.

saṅkhyā-pūrvaka-nāma-gāna-natibhiḥ kālāvasānī-kṛtau
skaičiuotinai, nama, dainos, nusilenkimai, laiką leisdavo taip darydami
nidrāhāra-vihārakādi-vijitau cātyanta-dīnau ca yau
miegą, valgymą, poilsį ir kita nugalėję, ir be galo varganais save laikydami taip pat jie
rādhā-kṛṣṇa-guṇa-smṛter madhurimānandena sammohitau
Radhos ir Krišnos savybių prisiminimo saldumo palaimos užburti
vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau

Aš garbinu Šešis Gosvamius, kurie leisdavo visą savo laiką kartodami šventus vardus, dainuodami ir lenkdamiesi dandavant-pranamomis, taip nuolankiai išpildydami savo įžadą kiekvieną dieną nusilenkti nustatytą skaičių kartų. Tokiu būdu jie naudojo savo vertingus gyvenimus ir nugalėjo valgymą ir miegojimą. Visada žvelgdami į save kaip į visiškai niekam tikusius, jie būdavo užburti dieviškos ekstazės, prisiminę Šri Radhos ir Krišnos saldžias savybes.

rādhā-kuṇḍa-taṭe kalinda-tanayā-tīre ca vaṁśīvaṭe
Radha kundos krante, Kalindos dukros krante ir Vamšivatoje
premonmāda-vaśād aśeṣa-daśayā grastau pramattau sadā
premos pamišimo galios nesuskaičiuojamų ekstatinių požymių pagauti bepročiai visada
gāyantau ca kadā harer guṇa-varaṁ bhāvābhibhūtau mudā
dainuojantys ir kartais Hari savybių puikių ekstazės užvaldyti su didžiu džiugesiu
vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau

Aš siūlau dandavat pranamą Šešiems Gosvamiams, kurie tapo pamišę premoje (premonmāda) išsiskyrimo nuotaikoje. Kartais jie eina prie Radha kundos arba Jamunos krantų, kartais į Vamši-vatą. Apsvaigę kṛṣṇapremoje, jie buvo užvaldyti bhavos ir džaugsmingai dainavo apie pačią tauriausią ir nuostabiausią Šri Hari mādhurya-rasą.

he rādhe! vraja-devike! ca lalite! he nanda-sūno! kutaḥ
O Radhe, O Vradžos Karaliene! ir Lalita! O Nandos Sūnau! Kur
śrī-govardhana-kalpa-pādapa-tale kālindī-vanye kutaḥ
Po Šri Govardhanos kalpa medžiais, Kalindi miške, kur
ghoṣantāv iti sarvato vraja-pure khedair mahā-vihvalau
šaukiantys taip visur Vradžoje, sielvarto didžiai kamuojami
vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau

Aš atlieku vandaną Šešiems Gosvamiams, kurie visada šaukia, „O Radhe! O Vrindavanos Karaliene! Kur tu? O Lalite! O Nandos Maharadžos Sūnau! Kur Jūs? Ar Jūs sėdite po Šri Govardhanos kalvos kalpa vrikša medžiais? Ar Jūs klajojate miškuose prie minkštų Kalindi krantų?“. Klaidžiodami po visą Vradža-mandalą, jie visada dejuodavo, apimti ir deginami didžiausio išsiskyrimo jausmų.

]]> http://tyrabhakti.lt/kirtanai-ir-bhadzanai/sad-gosvamyastakam/feed/ 0 http://tyrabhakti.lt/vaisnavai-ir-acarijos/drasus-atvirumas/ http://tyrabhakti.lt/vaisnavai-ir-acarijos/drasus-atvirumas/#comments Tue, 11 Mar 2008 06:17:50 +0000 Radha-Shyamasundara dasa http://www.tyrabhakti.lt/sri-guru/drasus-atvirumas/ Ištrauka iš Šrilos Prabhupados pamokslavimo įspūdžių Australijoje:

Vienas reporteris, atskleisdamas savo tik jam budingą tipišką nepagarbaus kvotėjo tipą, užklausė apie atsidavusiųjų aukų rinkimą Melburno gatvėje.

- Ar jūs žinote, kiek pinigų ši sekta surenka per metus? – jis paklause.

Prabhupada šypsodamasis atsakė:

- Mes galime naudingai išlėisti viso pasaulio pinigus (nugriaudėja džiugus “HARIBOL!”).

Prabhupada pridėjo, mirktelėjęs akį:

- Nesekmei, jūs neduodate mums pinigų.

Atsidavusieji juokėsi ir Prabhupada dar labiau šypsojosi.

- Mes išleidžiame, – Prabhupada tęsė, – šiuo metu mžiausiai 800,000 $ per mėnesį.

- Ant ko, Jūsų Malonė ?

- Ant šios propagandos visame pasaulyje. Ir mes parduodame savo knygas ne maziau nei už 40,000 $ per mėnesį “.

Moteris reporterė paklausė Prabhupados, ar jam patinka dirbti. Prabhupada savo plačiai atvertomis akimis pažiūrėjo tiesiai į jos akis.

- Mes dirbame daugiau negu jūs – dvidešimt keturias valandas. Savo senyvame amžiuje aš keliauju per visą pasaulį.

- Bet argi jūs negaunate daug pinigų iš išmaldos ?- paklausė kitas reporteris.

Prabhupada palingavo galvą.

- Ne, ne – visu pirma jūs supraskite – darbas – jūs negalite dirbti daugiau nei mes. Kadangi aš esu senas žmogus, 79 metų ir visada keliauju per visą pasaulį du, tris kartus per metus. Jūs bent jau tiek negalite dirbti.

Girdedami toki atvira, nuoširdų Prabhupados atsakymą , atsidavusieji džiugavo: “DŽAJA! HARIBOL !”

Kitas reporteris išreiškė savo nepritarimą, kad aerouosto terminalo kieme Prabhupados laukė tokia prabangi mašina.

- Jūsų Šviesybe, eee, jūsų religija yra labai asketiska. Ar Melburne jūs gyvensite asketiskai ? Mums pasake, kad jūs iš čia išvaziuosite Rolls Royce automobiliu.

- Mūsų religija nesako asketiškumas. Mūsų religija moko pamilti Dievą, – Prabhupada parodė į reporterio stilingą kostiumą. – Tu gali pamilti Dievą (ir) savo šiame drabužyje. Tame nėra jokio blogio (žalos).

- Bet ar tai ne savęs išsižadėjimo religija, ar ne taip?

- Ne, ne. Ne savęs išsižadėjimo, -Prabhupada truputį palingavo galvą. – Mes panaudojame viską. Kodel išsižadėti savęs? Mes paprasčiausiai panaudojame viską, kas yra absoliučiai būtina, ir tai viskas.

Reporteris neketino pasiduoti:

- Bet ar gi nebutu geriau jeigu jus vežtų paprastesne mašina, ne tokia prabangia?

Bet Prabhupada neketino juo labiau nusileisti:

- Kodėl? Jeigu tu pasiūlysi man Rolls Royce mašiną, kuria galėčiau važiuoti, kodėl aš turėčiau atsisakyti? Tai mano malonė tau, kad aš priimsiu tavo tarnystę. Guru yra aukščiausio Dievo atstovas. Krišna važinėja aukso vežime. Kas iš viso yra tas Rolls Royce? Skarda, guma ir mediena. Aš sakyčiau, Rolls Royce yra per prastas!

[Džiugus "HARIBOL!"]

Visa Šlovė Šrilai Svamidžiui Prabhupadai. Vaišnava vidžaja!

Šrila Prabhupada: “Jeigu tu išsigalvosi/sukursi savo paties žinojimą, tuomet tu niekada nesugebės suprasti. (Visi juokiasi). Tad vijnanartham sa gurum evabhigacchet [MU 1.2.12] yra būtinas.

Jūs negalėsite suprasti. Tai yra neįmanoma. Mano GuruMaharadžas [Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvatis Thakuras] sakydavo, kad jeigu kažkas jums sako, “Paragaukite šio medaus” ir duoda stiklainį. Jūs laižote šio butelio paviršių. Tačia jis nesaldus. Kodėl nesaldu?”

Jūs turite kreiptis pas tą, kuris gali atidaryti šį stiklainį. (Juokas). Tuomet jūs pamatysite. Jus negalite paragauti medaus skonio laizydami butelio pavirsiu. Čia turi būti ekspertas, kuris gali atidaryti ir tuomet jūs galėsite paragauti.

Taigi jie stengiasi paragauti medaus per savo vaizuotę ir laižydami butelį. Kur yra skonis ? Antraip kodėl Krišna sako,

tad viddhi pranipatena
pariprasnena sevaya
upadeksyanti te jnanam
jnaninas tattva-darsinah

“Tas, kuris regi, tas, kuris žino, kur yra medus, eik pas jį. Jis atidarys ir tu suprasi. [Bg. 4.34]“

Dr. Patel: ” Aš neatėjau pas tuos, kurie yra niekšai, aš atėjau pas tuos, kurie yra tattva-daršana.”

Prabhupada: Taip. Toks yra kelias visko mokytis. (…)

/Nuotraukoje – Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas savo kambariuke Radha-Damodaros šventykloje Vrindavane./

“Viskas yra mūsų sieloje, tačiau padengta majos. Tai yra sidha-prema. Ji neatsiras jokiomis mūsų pastangomis ar sadhana. Savaime pasirodys tai, kas jau yra pagal prigimtį. Nieko nauja neatsiras. Tavo vardas jau slypi ten, sieloje, kaip ir visos tavo savybės bei pavidalas. Svarūpos negalima pakeisti sanga arba kitokiais būdais. Tu įgausi pavidalą priklausomai nuo to, kas jau yra tavo atmoje. Tai pasirodys tiktai per šravanam, kirtanam ir smaranam. Žinoma, kad jeigu kas nors yra madhurja rasoje, jis visiškai nepajus dasja bei sakhja rasų skonio arba jaus jo visai nedaug. Mūsų svarūpa atsiskleis savaime, kai pranyks anarthos. Ji pasirodys palaipsniui ir savaime.”

~~~~

Paimta iš Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio paskaitos.

Nors Šrila Prabhupada Bhaktisiddhanta Sarasvatis Thakura, Šri Gaudija Matho įkurėjas, buvo pasiuntęs du savo pamokslautojus į Vakarus 30-tais metais (tai buvo Šrila Bhakti Hridaja Vana (Bon) Maharadžas ir Šrila Bhakti Pradipa Tirtha Maharadžas – jie pamokslavo Anglijos, Prancūzijos ir Vokietijos intelektualams), būtent 1965-ieji
skaitosi tikrąja Krišnos Sąmonės pamokslavimo Vakaruose pradžios data.

Skaitykite ANGLIŠKAI:

• Šrilos BV Svamio Prabhupados “Džaladūtos” laivo dienoraštis.

• Ištraukos iš “Džaladūtos” dienoraščio.

• Šrilos BV Svamio Prabhupados gyvenimo chronologija ir “Džaladūtos” kelionės istorija.

• Dar apie Šrilos BV Svamio Prabhupados kelionė į Ameriką “Džaladūtoje”.

• Pirmapradės “Šrimad Bhagavatam” Pirmosios giesmes kopijos, atvežtos Šrilos BV Svamio Prabhupados į Ameriką 1965 metais.

• Šrilos BV Svamio Prabhupados viena iš dviejų dainų, parašytų “Džaladūtoje” (žiūrėkite jas taip pat ISKCON’o dainyne), – “Markine Bhagavata dharma” (“Krišnos sąmonės pamokslavimas Amerikoje”).

RUSIŠKAI:

• Viskas apie Šrilą BV Svamį Prabhupadą:

Gour premanande!

Jt Pd,
Govardhana