Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šrimati Radharani’

[Šripad Damodara Maharadžas:] Ar tiktai sadhana-siddha gali būti Guru?

[Bradžanatha dasa Gurudevui:] Maharadžas supranta, jog tam, kad būti guru ir duoti malonę, reikia būti sadhana-siddha atsidavusiu. Nitja-parikara (nitya-parikara – amžinas Viešpats palydovas, kuris niekada nebuvo sąlygota siela) negali būti guru.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Taip teigiama knygoje “Madhurya-Kadambini”.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šrimati Radhika pasiuntė savo nitja-siddha palydovę Džajantą, kad padėti Gopa Kumarui. Todėl kartais nitja-siddha taip pat užima guru poziciją.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Nitja-siddhos neturi kančios patirties, dėl to tos asmenybės negali suprasti sąlygotų sielų kančios.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Sadhana-siddhos prisimena, ką jos buvo patyrusios per sadhanos gyvenimą (atsidavimo praktika dar prieš pasiekus išsivadavimą). Netgi dabar būdami siddhomis (tobulom) jie gali prisminti. Tai panašu kai žmogus sapnuoja ir, tarkim, patiria kančią sapne. Netgi atsibudęs jis prisimins savo sapną. Panašiai šios save realizavusios asmenybės gali prisminti kaip jos kankinosi, ir tada jų širdys skauda dėl sąlygotų sielų kankinimosi.

[Šripada Damodarar Maharadžas:] Kai tuo tarpu nitja-siddhos negali justi kančios.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Nija-siddos taip pat jaučia skausmą – kaip Svarūpa Damodara “Šri Brihad Bhagavatmritoje”. Kodėl gi ne? Nitja-siddhos, tokie kaip Šrila Narottama dasa Thakuras, Šrila Rūpa Gosvamis bei Šrila Sanatana Gosvamis taip pat kenčia.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Jie nežino, kas yra kančia.

[Šrila Narajana Gosvamis:] Kas? Šrila Sanatana Gosvamis? Kaip tada tirpsta jo širdis ir kaip jis daro tai ką jis daro?

[Šripad Madhava Maharadžas:] Pažiūrėk į Šrimati Radharanę – kiek kančios Jai suteikia Jos šeima!

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Sadhana-siddhos turi daugiau malonės kenčiančioms sieloms (nitja-siddhos rečiau apsireiškia šiame pasaulyje  - redaktorių past.). Tačiau ypatingais atvejais Krišna gali pasirūpinti, kad Jo nitja-siddha palydovai taip pat ateitų čia ir suteiktų malonę sąlygotom sielom.

[Bhaktas:] Šrila Gadadharos Pandito apsireiškimas Šrilos Bhaktivinodos Thakuro pavidale yra nitja-siddha; Šrila Bhaktivinoda Thakuras parodė tiek daug malonės.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Taip. Šri Gadadhara Panditas taip pat priėmė daug mokinių, tokius kaip Mamu Thakurą ir Bhugarbhą Gosvamį ir visus jo linijoje. Jis netgi suteikė mantras Šri Vallabhačarjai.

[Šripada Damodara Maharadžas:] Aš maniau, jog nitja-siddhos ateina tiktai kartu su Šri Čaitanja Mahaprabhu…

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Ne, ne. Ką Šri Krišna ir Šri Čaitanja Mahaprabhu mano ką geriausiai padaryti, taip Jie ir  daro. Jie gali su Savimi pasiimti asmeninius amžinus palydovus, kurie niekada prieš tai nebuvo sąlygotomis sielomis. Arba Jie taip pat gali kartu pasiimti sadhana-siddha bhaktus.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Iš pradžių tu pats turi tapti siddha, tada tu galėsi suprasti kas yra kas.

[Šjamarani Dasi:] Gurudeva, po kelių dienų mes švęsime Viešpaties Ramačandros atėjimą. Šiandien mes išsiunčiame hari-kathos naujienlaiškį su jūsų paskaitos Mamagačyje Navadvipe, kur jūs aptarėte išsiskyrimą tarp Šrimatės Sita-devės ir Viešpaties Ramos. Jūs sakote, jos susitikimo metu viskas pasimiršta vidujai. Ką tai reiškia?  Netgi susitikimo metu egzistuoja tokia įvairovė nuotaikų.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Jeigu aš susitinku su jumis ir kalbu, ir mes užsiimame tam tikra veikla, mes pasimirštame, kas vyksta mūsų viduje.

[Šrimat Šjamarani Dasi:] Ar tai reiškia, jog mes nepatiriame didelės jausmų įvairovės kai kalbamės?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Ne.

[Bradžanatha Dasa:] Kai mes išoriškai pasineriame į visokius dalykus, mes pamirštame savo širdį.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Susitikimo metu Šrimati Radhika pasimiršta save vidujai ir išoriškai Ji kalbasi su Krišna bei užsiima visokia veikla su Juo. Tačiau išsiskyrimas visada yra patiriamas viduje. Tada Ji visada galvoja apie Krišną ir pamiršta išorinį pasualį.

[Šjamarni dasi:] Šrimati Radhika, susitikdama su Krišna, patiria madanakija-mahabhavą. “Bhava” reiškia “vidinius jausmus”, ar ne?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Madanakija-mahabhava būna tiktai per susitikimą.

[Šjamarani Dasi:] Tai yra vidinis jausmas, ar ne?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Tai yra įpatinga bhava, ją turi tikrai Šrimati Radhika. Ji sėdėjo ant Krišnos kelių, tačiau Ji tai pamiršo. Tada Ji jautė vien tiktai išsiskyrimą ir nieko daugiau. Tuo metu Ji neprisiminė jog Ji sėdėjo an Krišnos kelių, jog Ji buvo kartu su Krišna. Ji visiškai užsimiršo.

[II dalis] Kai Uddhava lankėsi Vrindavane, jis pasislėpė prie kundžos įėjimo Uddhava-kjaryje. Kentėdama nuo išsiskyrimo nuo Krišnos, Radhika buvo praradusi sąmonę ir atrodė tarsi Ji netrukus numirs. Kartas nuo karto gopės pakišdavo jai prie nosies vatos gabaliuką, kad įsitikintų ar Ji vis dar kvėpuoja. Jos buvo nusiminusios ir galvojo: „Ką mums dabar daryti? Kaip mums išlaikyti Šrimatę Radhiką gyvą?“ Ji būdavo bemirštanti, Ją atgaivindavo, Ji vėl būdavo bemirštanti, ir Ją vėl atgaivindavo; mes negalime įsivaizduoti visų šių dalykų. O jeigu kas ir įsivaizduotų, tai tie raudotų dieną ir naktį, niekada nebesišypsotų ir taptų visiškai bejėgiais. Tokioje būsenoje Radhika gulėjo žiedlapių lovoje, o neįtikėtinas karštis, kuris skyrėsi iš Jos kūno, sausai išdžiovino tuos žiedlapius.

madhupa kitava-bandho ma sprišanghrim sapalyah
kuča-vilutita-mala-kunkuma-šmašrubhir nah
vihatu madhu-patis tan-manininam prasadam
yadu-sadasi vidambhyam yasya dūtas tvam idrik

(Šrimad Bhagavatam 10.47.12)

„O kamane, o apgaviko drauge – neliesk mano pėdų savo ūsais, nes jie sutepti ta kunkuma, kuria susitepė Krišnos gėlių girlianda, kai ją spaudė konkuruojančių meilužių krūtys! Tegu Krišna tenkina Mathuros moteris. Tas, kuris siunčia žinianešį, tokį kaip tu, tikrai bus išjuoktas per Jadų susirinkimą.“

Kadangi Radhikos pėdos yra  malonesnės, kvapnesnės, minkštesnės bei gražesnės už lotoso žiedą, kamanė vis zujo aplinkui jas, ir tada Šrimati Radhika ištarė jai šį posmą. Būdamas pasinėręs į Šrimati Radhikos išsiskyrimo nuotaiką, Mahaprabhu graudžiai verkdavo. Nors mes ir klausomės šių pasakojimų, tačiau nevisiškai juos suvokiame, kitaip mes taip pat raudotume. Skendėdama dieviškoje beprotystėje, Radhika sako: „Neliesk Mano pėdų! Iš pradžių pasakyk, iš kur tu. Man atrodo, kad tu esi to apgaviko žinianešė, ir per tave Jis bando Mane vėl apgauti, tačiau šį kartą Aš esu protingesnė. Aš daugiau niekada nedraugausiu su šiuo juodu asmeniu, taigi, daugiau Man nesirodyk. Jis tapo Mathuros Madhupačiu (viena iš reikšmių yra „Madhu dinastijos valdovas“, madhu taip pat gali reikšti “midų”) ir atidarė didžiulę vyno parduotuvę. Tu Jo parduotuvėje prisigėrei daug vyno, ir dabar Jis tau liepė atvykti pas Mane tam, kad Aš pamirščiau visus Jo trūkumus ir vėl imčiausi draugauti su Juo. Jis nori, kad Aš nusileisčiau Jam, ir kad Jis vėl Mane galėtų apgauti, tačiau Aš esu tvirtai apsisprendusi niekada neiti su juo į kompromisus. Tu išgėrei tiek daug vyno, jog praradai sveiką protą. Tu nežinai, kaip reikia nuraminti meilužės pyktį. Vienu metu aš buvau Krišnos meilužė, ir Jis buvo mano mylimasis, tačiau mūsų santykiai priėjo galą. Jeigu Jis gali palikti mus, tai kodėl mes negalime palikti Jo? Jis metė mus ir išvyko į Mathurą, po to į Dvaraką, kur mėgaujasi daugybės karalienių meile. Dėl to Jis nieko daugiau neturi bendro su mumis, ir mes Jį taip pat palikome.“

Girdėdama kamanės dūzgimą, Radhika įsivaizdavo, jog ši norėjo atsakyti: „O mylimoji Krišnos karaliene…“, ir Radharani nukirto: „Tu nesikreipk į Mane kaip į Krišnos mylimąją, atsiimki savo žodžius. Aš nesu Krišnos mylimoji, ir Jis nėra mūsų mylimasis – geriau visai neminėk Jo vardo. Ko tu čia atvykai?“

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
Maskva, Rusija rugpjūčio 10, 2010

[Maskvoje tvyrojo neįprastas ir nenormalus rugpjūčio mėnesiui karštis. Kasdien oro temperatūra siekė daugiau nei 40 laipsnių pagal Celsijų, o juk paprastai šiuo metų laiku oro temperatūra siekdavo 20 ar 21 laipsnį. Oro temperatūra 5 valandą vakaro (tokiu laiku Šrila Gurudevas paprastai skaito paskaitas) buvo per aukšta Šrilai Gurudevui. Todėl festivalio organizatoriai nusprendė, kad Maskva 2010 Hari-kathos festivalis galės tęstis dalyvaujant Šrilai Narajanai Maharadžui, tik jei jis skaitys paskaitas 6 valandą ryto, kai yra vėsu. Tą vakarą, dėl nepalankių oro sąlygų, paros laiko ir savo sveikatos, Šrila Narajana Maharadžas kalbėjo 15 minučių, o tada grįžo į savo kambarį. Jis nurodė sanjasiams tęsti pasakojimą apie Šrimad-Bhagavatam dar valandą, nes jis pats taip darytų, jei dalyvautų paskaitoje. Tai yra tos puikios kalbos transkripcija, o jei norėtumėte pamatyti video įrašą, pereikite į čia.]

Šrilos Svamio Prabhupados išversta ir komentuota Šrimad Bhagavatam

Šrila Vjasadeva nebuvo paprastas žmogus. [Jis yra literatūrinis Dievo įsikūnijimas, Viešpaties Narajanos, kuris apreiškė visą senovinę Vedų literatūrą, įsikūnijimas.] Jis pirmasis sudarė Vedanta-sutrą, kurią aš ketinu publikuoti. Tačiau šio amžiaus žmonėms buvo labai sunku suprasti šiuos raštus, todėl jis parašė Mahabharatą ir daugybę Puranų. Be to, Mahabharatoje buvo aprašyti visi 18 Šri Bhagavad-gitos skyriai.

Tačiau jis vis dar nebuvo patenkintas, jis dejavo. Tuo tarpu į Vjasadevos ašramą atvyko jo guru Narada Rišis. Narada paklausė jo, “Ar tu patenkintas?”

Vjasadeva atsakė: “Ne, Gurudeve, aš esu nepatenkintas”. Narada pasakė, “Tu sudarei Vedanta-sutrą, penkiasdešimt šešias Puranas ir Mahabharatą, kurioje yra ir Bhagavad-gita. Kodėl gi tu nepatenkintas?”

Vjasadeva atsakė: “Aš nežinau, Gurudeve. Jūs galite man atsakyti: Jūs visažinis.”

Narada maloniai tarė: “Visose savo knygose tu paaiškinai tik dharmą (religiją), arthą (ekonominę plėtrą), kamą (juslių tenkinimą) ir mokšą (išsivadavimą). Visa tai yra niekai, niekas negali būti patenkintas jais.

“Ar tu aprašei Krišnos šlovę? Ar parašei, kad nors Jis ir yra Aukščiausiasis Viešpats, Mama Jašoda Jį surišo virve. Jis, kuris yra beribis, į aukštį ir žemyn, į dešinę ir į kairę, ir visur – Jis, Aukščiausiasis Viešpats, buvo surištas ir verkė. Jo verksmas nebuvo suvaidintas. Jis tikrai verkė ir galvojo, “kur aš eisiu, Jei Mano mama Manęs nemyli?” Skaitykite toliau čia »

Ketvirtasis smagus šelmiškas žaidimas (iš “Šri Čamatkara Čandrikos”)
Šri Krišna, persirengęs jauna dainininke

(1) Vieną dieną Šri Radha apreiškė gilų maaną (niūrią nuotaiką). Nors Šri Krišna įteikė Jai dovanų, pagarbino Ją ir visa kaip stengėsi nuraminti, Jo pastangos nuėjo veltui. Galų gale Jis nuėjo pas Kundalatą slapta su ja pasitarti, kaip reikėtų elgtis.

(2) Aptaręs visą situaciją su Kundalata, Šri Krišna persirengė labai gražia jauna mergina. Jis apsivilko jaunos merginos drabužiais, pasipuošė papuošalais ir įgavo tokį malonų ir kerintį balsą, kuris pranoko net melodingą gegutės kukavimą. Tada kartu su Kundalata nuėjo į Džatilos namus, o Jam einant švelniai skimbčiojo brangakmeniais išpuošti kojų varpeliai.

(3) Šri Radha buvo kartu su Savo sakhėmis. Tą akimirką, kai panašiomis į elnės akimis pažvelgė į šią neeilinio grožio merginą, besiartinančią kartu su Kundalata, Radhą Jos grožis pakerėjo. Šypsodamasi Ji kreipėsi į Kundalatą:

- Eikš čionai, Kundalata, ir papasakok mums, kodėl šiandien apdovanojai mus tokiu netikėtu apsilankymu?

(4-5) – Ir kas ta nuostabaus grožio mergina, atėjusi kartu? Iš kur Ji, kuo vardu?

- Radha, – prašneko Kundalata, – Ji vardu Kalavali. Išgirdusi Tavo vardą ir apie Tavo šlovę bei nepaprastą būdą, Ji atvyko iš Mathuros pamatyti Tavęs. Ji dainuoja geriau už patį Indros guru Brihaspatį. Ką dar galiu pridurti? Suprasi, ką turėjau galvoje tik tada, kai išgirsi Ją dainuojančią.

- Mieloji drauge Kundalata, iš ko Kalavali išmoko tokio meistriškumo?”– pasiteiravo tuomet Šri Radha.

- Iš paties Brihaspačio, – atsakė Kundalata.

- O kaip Jai pavyko su juo susitikti? Skaitykite toliau čia »

Šri Bhagavanas yra visų galių savininkas, ir dėl to Jo ryšys su savo emžina energija yra nesugriaunamas (šakti-šaktimatayor-abheda) – Jie niekada neišskriami. Tačiau vis tiek, Jo žaidimų energija, kuri neįmanoma padaro įmanomu, apreiškia virahą (išsiskyrimą) netgi amžiname susitikime. Viso to prasmė yra sužadinti nuostabią rasos įvairovę (rasa-vaičitrija). Tai yra viena iš precendento neturinčių premos lygių.

Pirmasis troškimus išpildančio medžio pumpuras buvo Šrila Madhavendra Puripada. Jis giedojo šią nepalygynamą posmą, būdamas tobulybės būsenoje:

ayi dina-dayardra natha he
mathura-natha kadavalokyase
hrdayam tvad-aloka-kataram
dayita bhramyati kim karomy aham

Šri Čaitanija Čaritamrita, Madhja Lila 4.201

O Valdove, kurio širdis tirpsta iš malonės vargšams. O Mathuros Valdove! Kada vėl aš tave pamatysiu? O mylimas mano gyvenimo valdove, aš aistringai siekiu Tave pamatyti, taip smarkiai siekiu, jog mano širdis vis labiau ir labiau nerimsta. Ką man dabar daryti?

Iš tikrųjų šį posmą sudėjo Šrimati Radhika būdama išsiskyrimo skausmo agonijoje tuo metu, kai Krišna išvyko į Mathurą. Tokiu būdu Madhavendra Puripada į šį materialų pasaulį pasodino tyros santuokinės meilė bhakti sėklą. Ši šloka yra Šrimati Radhikos širdies atvėrimas maha premoje (mahabhava) po to, kai Krišna išvyko į Mathurą. Bhadžana, atliekama sekant Šrimati Radhikos nuotaikomis šioje būsenoje, yra pati aukščiausia bhadžana.