Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘Šrimati Radharani’

Kartą kažkas paklausė Šrilos Gurudevo, kaip apsieiti su pykčiu: “Jeigu aš tiesiog uždėsiu dangti ant jo, tuomet mano širdis pasidarys kaip supresuotas virdulys, pasiruošęs bet kada susprogti, išsitaškyti per viršų.”

Šrila Gurudevas atsakė: “Tuomet tu turi suprasti, kieno nuosavybe yra pyktis ir kas iš tikrųjų realybėje yra pyktis. Pyktis yra Šrimati Radhikos nuosavybė. Jis priklauso Jai su visu savo tyrumu ir grožiu. Jos pyktis nėra toksai, kaip mūsų. Jos pyktis iš tiesų yra skirtas Krišnos džiaugsmui. Jos pyktis padidina Jo laimę iki tokio lygio, kad Krišna net pradeda elgtis tokiu neįprastu, stulbinančiu būdų, kad tik pamatyti pyktį Radhikos akyse. Šrimati Radhika sugeba panaudoti Savo pyktį tokiu budu, jog džiaugsmo vandenynas Krišnos širdyje vis daugiau plečiasi ir didėja. Šrimati Radhika priverčia Krišną lieti ašaras. Ji privercia Krišną maldauti. Radhika priverčia Krišną tapti labai susirūpinusiu, Ji priverčia Jį labai labai pergyventi.

Ir dėka to Krišnos širdies laimės vandenynas nuolatos plečiasi. Pyktis yra skirtas šiam tikslui ir jeigu jūs negalite panaudoti pyktį tokiu būdu, jūs neturite teisės prisiliesti prie jo. Tai yra Jos nuosavybė.

Tai yra tas pats, kaip tas, kuris siekia tapti Radhikos palya dasi – jie niekada neprisiliečia prie Šrimati Radhikos -unnatodžvala rasų nuotaikų. Tai yra tai, kuo Šri Čaitanya Mahaprabhu labai giliai mėgavosi ir ragavo savo širdyje. Ir šių Radhikos unnatodžvala rasų dalis yra Jos dieviškasis pyktis, Jos mana. Tai priklauso Jai, ir nepriklauso mums.

Kartais yra labai rimta priežastis tam, kad supykti. Jeigu kažkas kritikuoja jūsų Guru, kažkas realiai atlieka įžeidimus jūsų Gurudevai, ir jeigu tuo metu jūs nesupyksite, tuomet ir jūs tapsite įžeidėjais.
Jūs privalote supykti tokiu atveju. Bet tuo pačiu metu jūs turite pasižymėti ir aukšta kvalifikacija, kad galėtumėte panaudoti savo pykti tobulu būdu ir nuginkluoti tokį įžeidėją. Jeigu jus negalite elgtis tokiu būdu, tuomet jūsų pyktis ir jūsų įžeidimai. Mes turėtume išlaikyti labai tolimą distanciją tokioms situacijoms. Štai kodėl mus perspėja pasilikti nuošalyje, nes jeigu mes išgirstame ką nors ir tačiau negalime tobulai panaudoti savo pykčio liepsnos tai situacijai nesudeginant savęs, tuomet mes patys save pražudysime.”

Stenkites visada buti labai palankioje bendrijoje !

75 posmai iš Viešpaties Šyvos ištartos “Sri Radha Sahasra-nama-stotros”

6.
Kai tik Šri Hari apsireiškia išpildyti savo misijos
ir pasimėgauti nuostabiomis pramogomis,
kartu su Juo pasirodo ir Šri Radhika,
trokštanti būti greta ir visaip pagelbėti žaidimuose,
įgaudama įvairiausius pavidalus
11.
Radha, dovanojanti keturis gyvenimo tikslus,
yra Aukščiausioji Deivė. Šri Radha yra skiemuo Om,
už visus geriau garbina Krišną ir niekada Jo nepalieka
12.
Šri Radha yra Vrindavanos karalienė, Krišnos mylimoji,
žavesnė už Kupidoną, pati gražiausia Krišnos sutuoktinė,
Ji teikia džiaugsma Krišnai
13.
Šri Radha yra labiausiai pagarsėjusi,
Jos šlovė neišmatuojama,
Ji yra piemenaitė, labai brangi Damodarai, Jašodos sūnui,
ir teikia džiaugsmą Vradžos gyventojams
14.
Labiausiai kerinti Šri Radha esti Krišnos kūne,
Ji yra Šri Hari numylėtinė, už viską Jam brangesnė,
svarbiausioji iš gopių, piemens dukra
ir pati dailiausia mergina visuose trijuose pasauliuose Skaitykite toliau čia »

Vieną rytą prie Kusuma Sarovaros kranto su Savo sakhėmis atvyko Šrimati Radhika, kad prisiskintų kvapnių žiedų: beli, čameli, džiūhi, kanera ir čampaka.

Pastebėjusi žiedais apsipylusią šaką Šrimati Radhika viena ranka ją prisitraukė artyn, o kita ranka ėmė skinti žiedus.

Iš anksto žinodamas, kad į Kusuma Sarovarą atvyks Šrimati Radhika, žaismingasis Krišna įsiropštė į tą medį ir įsitaisė kaip tik ant tos šakos. Visu Savo kūno svoriu nulenkęs šaką žemyn, pasislėpė lapijoje, kad Šrimatidži Jo nepastebėtų.

Kol Šrimati Radhika įsigilinusi skynė žiedus nuo tos šakos, Krišna staiga peršoko ant gretimos šakos. Pirmoji šaka akimirksniu pakilo aukštyn, kartu pakeldama į orą ir Šrimati Radhiką.

Išsigandusi Šrimati Radhika ėmė šauktis pagalbos. Tada Šri Krišna išlipo iš medžio ir sugavo pakibusią Šrimatidži į Savo glėbį.

Viską regėjusios sakhės ėmė ploti delnais ir garsiai kvatotis. O iš Krišnos rankų ištrūkusi Šrimati Radhikadži ėmė jį plūsti.

Šiais laikais kusuma-vana visiškai sunykusi. Bharatapuro maharadžas Džavaharas Singhas išplėšė Delio lobius 1767 A.D. ir už tuos pinigus Kusuma Sarovaroje pastatė nuostabias betonines ghatas su laiptais. Į pietus nuo sarovaros yra Radžos Sūradžamalo kapas, o greta dviejų jo karalienių kapai. Netoliese yra Daudži šventykla.

(iš „The origin of Ratha Yatra“)

Turite žinoti, kad jei žmogus užsiims bhadžanu Radha-Kišna Jugalai ir tuo pat metu garbins Dvarakadišą ir Rukminę ar Satjabhamą, tuomet Šrimati Radhika tokį žmogų paliks. Ji tars jam taip:

– Eik pas Dvarakos karalienes.
Prieš pusantro šimto metų Indijoje, viename Vradža-mandalos kaimelyje, vadinamu Ranavadi, nutiko tokia istorija:

Tenai gyveno labai toli pažengęs bhakta, vardu Krišnadasas Babadži, visas aštuonias dienos praharas (periodus) atsimindavęs Radhos ir Krišnos amžinus žaidimus. Jis buvo taip pasinėręs į dvasinę praktiką, kad beveik visai užmiršo savo kūną, jutimus ir visa kita. Tačiau vieną dieną jam kilo troškimas aplankyti kokias nors piligrimines vietas. Skaitykite toliau čia »

(Paimta iš “The Origin of Ratha Yatra”)

Šrimati Radhika gali palikti tokį bhaktą, kuris lenkiasi Vradžos Radha-Krišnai, bet tuo pat metu atsimena Rukmini ir Satjabhamą bei siūlo joms pranamą ir arčaną. Turite žinoti šią tiesą. Šrila Rūpa Gosvamis ir Šrila Višvanatha Čakravarti Thakuras rašo, kad turime būti vienakrypčiai savo atsidavime gurudevai ir ištadevai (savo garbinamajai Dievybei). Galime pagerbti kiekvieną, taip pat ir medžius, vijoklius, gyvūnus ir Krišnai palankiai nusiteikusius bhaktus, ar net tuos, kurie priešiški Krišnai. Galite galvoti, jog Krišna yra visur ir visos gyvosios būtybės yra amžini Jo tarnai savo konstitucinėse dvasinėse formose. Tačiau jeigu žmogus priima iniciaciją rūpanugos linijoje ir stengiasi būti susitelkęs į vieną tikslą, o ypatingai – tapti Radhikos tarnaite, jis negali visų gerbti vienodai. Jis negali manyti, kad visi yra toje pačioje kategorijoje. Dvarakadiša-Krišna ir Vradžeša-Krišna nėra vienas ir tas pat. Jie nesiskiria, tačiau tuo pat metu Jie labai skiriasi.

Kai žmogus tik pradeda eiti bhakti keliu, nėra nieko blogo garbinti Džaganathą, Rukminę, Satjabhamą, Ramačandrą, Nrisimhadevą, Gaura-Nitai, ir tuo pat metu – Radha-Krišną. Tačiau taip elgtis negali labiau pažengęs madhyama-adhikaris, esantis Šri Čaitanjos Mahaprabhu linijoje. Skaitykite toliau čia »