Išmestas Filosofinis Akmuo
Autorius: Giriwala | Kategorija: Gaura Lila
Kaši Varanasyje gyvenęs brahmanas kartą taip meldėsi Viešpačiui Šivai:
– Noriu ištekinti savo dukrą, bet visiškai neturiu tam pinigų. Prašau, duoki man jų.
Viešpats Šiva taip jam atsakė:
– Keliauk į Vrindavaną ir ten susitik su Šrila Sanatana Gosvamiu. Gali paprašyti jo, kad duotų tau kokio turto tavo dukters vestuvėms.
Tas brahmanas pėsčiomis nuėjo į Vrindavaną ir ten vietinių gyventojų pasiteiravo, kur būtų galima rasti žmogų, vardu Sanatana Gosvamis.
Kadangi Sanataną Gosvamį pažinojo visi, brahmanui iškart nurodė jo buvimo vietą.
Šrila Sanatana Gosvamis praktikavo bhadžaną Kalija-hradoje netoli Jamunos upės – vietoje, kur anksčiau buvo apsigyvenusi siaubingai nuodinga gyvatė vardu Kalija. Kadangi Kalija-hrada taip arti Jamunos, aplink buvo tiek daug smėlio. Šrila Sanatana Gosvamis ryšėjo tiktai strėnjuostę. Vaikščiodavo nuo durų iki durų ir kaip išmaldą gaudavo nedidelį kiekį prasado (Krišnos paragauto maisto likučių), ir priimdavo tik vieną sausą čapatį per dieną, be jokios druskos.
Brahmanas atėjo prie jo trobelės ir tarė:
– Buvau pas Šankara Mahadevą, Viešpatį Šivą ir jis man patarė susitikti su tavimi. Jis sakė, kad gali duoti man kažkokio turto dukters vestuvėms.
Sanatana Gosvamis atsakė:
– Aš neturiu jokios nuosavybės. Kaip matai, visas mano turtas – tik juosta aplink strėnas.
Bet tada pagalvojo: „Šiva negalėjo pameluoti. Juk jis labai artimas mano draugas.“ Prisimindamas Viešpatį Šivą ir viską apsvarstęs prisiminė kadaise nenaudojamą ir pamirštą metalą paverčiantį auksu filosofinį akmenį. Tada tarė brahmanui:
– Eik prie Jamunos ir pakapstyk smėlį – rasi filosofinį akmenį. Jis guli kažkur smėlyje, nors tiksliai ir neprisimenu kur.
Brahmanas rado tą stebuklingą akmenį, palietė juo gabalėlį geležies, ir ji pavirto auksu. Jis be galo apsidžiaugė, kad Viešpats Šiva patarė jam apsilankyti Vrindavane ir jusdamas dėkingumą pamanė: „Jis išpildė mano prašymą.“ Tačiau keliaujant namo jo godulys pinigams dar labiau išaugo ir jis ėmė mąstyti šitaip: „Kodėl Sanatana Gosvamis šį neįkainojamą lobį laikė pamestą smėlyje, kur juo negalėjo naudotis? Tikriausiai jis turi žymiai vertingesnių brangakmenių.“
Brahmanas grįžo atgal, ir Sanatana Gosvamis jo paklausė:
– Kodėl pargrįžai?
Šis atsakė:
– Manau, jog tu turi dar vertingesnių lobių nei šitas filosofinis akmuo.
Sanatana jam pasakė:
– Išmesk jį į Jamuną.
Brahmanas jam pakluso ir iš visų jėgų sviedė akmenį į upę. Tuomet Sanatana tarė:
– Eikš čia, ateik arčiau, – ir atskleidė jam mantrą: Hare Krsna Hare Krsna Krsna Krsna Hare Hare, Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare, paaiškindamas:
– Aš neturiu šio pasaulio brangiųjų akmenų, tačiau turiu transcendentinių brangakmenių. Viešpaties Krišnos ir Šri Radhos lobis atsiskleis tau per labai trumpą laiko tarpą. Tad pasiliki čia. Tavo dukros vestuvės įvyks ir taip. Pasilik čia su manimi ir kartok “Harė Krišna”.
Brahmanas pakluso Sanatanos nurodymui ir tapo labia išaukštintu šventuoju.
~~~~
Paimta iš Šrilos Gurudevo “Šiva-tatvos”
Šankaros tattva yra nepaprastai sudėtinga. Brahma-tattva paprastesnė – jis visada išlieka džyva-tattva. Kartais, kai nėra kvalifikuotos džyvos Brahmos vietai užimti, Pats Viešpats Višnu tampa Viešpačiu Brahma. Tačiau Šankara yra kitoks. Jis nėra džyva-tattva. Kur jis gyvena? Toliau už Brahmaloką. Už septynių materijos sluoksnių, anapus Viradžos, Muktidhamos, Mahalipuramos, už brahmano – ten yra Šankaros planeta. Ten jis yra žinomas kaip Sadašiva, ir jis yra višnu-tattva.
Vasario 16 d. (penktadienį) yra Šiva-ratrio šventė. Tai yra labai neįprasta šventė visiems gaudija-vaišnavams: juk Viešpats Šiva mums visų pirma yra Gopešvara Mahadeva. Šitame pavidale Viešpats Sadašiva apsireiškė iš Krišnos dešiniojo šono, kai Krišna Vamši-vate (Vrindavano ypatingoji vieta), norėdamas atlikti rasa-lilą su gopėmis, pirmąjį kartą pradėjo groti fleita.