Šrila Sanatana Gosvamis praktikavo bhadžaną Kalija-hradoje netoli Jamunos upės – vietoje, kur anksčiau buvo apsigyvenusi siaubingai nuodinga gyvatė vardu Kalija. Kadangi Kalija-hrada taip arti Jamunos, aplink buvo tiek daug smėlio. Šrila Sanatana Gosvamis ryšėjo tiktai strėnjuostę. Vaikščiodavo nuo durų iki durų ir kaip išmaldą gaudavo nedidelį kiekį prasado (Krišnos paragauto maisto likučių), ir priimdavo tik vieną sausą čapatį per dieną, be jokios druskos.

Brahmanas atėjo prie jo trobelės ir tarė:
– Buvau pas Šankara Mahadevą, Viešpatį Šivą ir jis man patarė susitikti su tavimi. Jis sakė, kad gali duoti man kažkokio turto dukters vestuvėms.
Sanatana Gosvamis atsakė:
– Aš neturiu jokios nuosavybės. Kaip matai, visas mano turtas – tik juosta aplink strėnas.

Bet tada pagalvojo: „Šiva negalėjo pameluoti. Juk jis labai artimas mano draugas.“ Prisimindamas Viešpatį Šivą ir viską apsvarstęs prisiminė kadaise nenaudojamą ir pamirštą metalą paverčiantį auksu filosofinį akmenį. Tada tarė brahmanui:
– Eik prie Jamunos ir pakapstyk smėlį – rasi filosofinį akmenį. Jis guli kažkur smėlyje, nors tiksliai ir neprisimenu kur.

Brahmanas rado tą stebuklingą akmenį, palietė juo gabalėlį geležies, ir ji pavirto auksu. Jis be galo apsidžiaugė, kad Viešpats Šiva patarė jam apsilankyti Vrindavane ir jusdamas dėkingumą pamanė: „Jis išpildė mano prašymą.“ Tačiau keliaujant namo jo godulys pinigams dar labiau išaugo ir jis ėmė mąstyti šitaip: „Kodėl Sanatana Gosvamis šį neįkainojamą lobį laikė pamestą smėlyje, kur juo negalėjo naudotis? Tikriausiai jis turi žymiai vertingesnių brangakmenių.“

Brahmanas grįžo atgal, ir Sanatana Gosvamis jo paklausė:
– Kodėl pargrįžai?
Šis atsakė:
– Manau, jog tu turi dar vertingesnių lobių nei šitas filosofinis akmuo.
Sanatana jam pasakė:
– Išmesk jį į Jamuną.
Brahmanas jam pakluso ir iš visų jėgų sviedė akmenį į upę. Tuomet Sanatana tarė:
– Eikš čia, ateik arčiau, – ir atskleidė jam mantrą: Hare Krsna Hare Krsna Krsna Krsna Hare Hare, Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare, paaiškindamas:

– Aš neturiu šio pasaulio brangiųjų akmenų, tačiau turiu transcendentinių brangakmenių. Viešpaties Krišnos ir Šri Radhos lobis atsiskleis tau per labai trumpą laiko tarpą. Tad pasiliki čia. Tavo dukros vestuvės įvyks ir taip. Pasilik čia su manimi ir kartok “Harė Krišna”.

Brahmanas pakluso Sanatanos nurodymui ir tapo labia išaukštintu šventuoju.

~~~~

Paimta iš Šrilos Gurudevo “Šiva-tatvos”

Jeigu jūs įpiltumėte ką nors rūgštaus į pieną, jis pavirs į jogurtą. Jogurtas yra ne kas kitas kaip jogurtas. Jis turi tas pačias savybes kaip ir pienas, kaip ghi ir taip toliau. Pienas gali tapti jogurtu, tačiau jogurtas pienu – ne. Toks pat yra Šankara. Jis nėra eilinė džyva. Kartais, bet labai retai, gali būti visokių priežasčių, kodėl Sadašiva negali ateiti į šį pasaulį – jeigu jis yra užsiėmęs visatos griovimu ar kuo nors panašiu. Tuo atveju džyva gali tapti Šyva, laikinai, ne visam laikui. Todėl visada pasistekite rodyti pagarbą Viešpačiui Šyvai.

Šrila Sanata Gosvamis rašė, jog kai kurie Vaišnavai nesilaiko Šyvos Čaturdasio, Viešpatei Šyos apsireiškimo dienos. ,,Hari Bhakti Vilasoje” jis sako, jog Vaišnavai turėtų gerbti Šankarą, ir švęsti jo šventes. Aš švenčiu šią dieną. Aš žinau Šankarą, kadangi jis buvo Sanatanos Gosavmio draugas Vrindavane Bhankandžio Mahadėvo formoje. Būdamas Gopišvara, jis tap Bankandžiu Mahadeva. Ar jūs žinote šią istoriją?

Kai Šri Sanatana buvo labai senas, Šankara jam pasakė: ,,Tau dabar jau daug metų. Tau nepridera kas dieną lankytis pas mane, nes tu ateini iš taip toli.“ Sanatana Gosvamis atsakė: ,,Aš turiu pas tave ateiti. Negaliu pakeisti savo įpročio.“ Tada Gopišvara Mahadėvas pasakė: „Gerai, tada aš persikraustysiu arčiau tavęs, kaip Bankandi Mahadėvas.“ Taip jis tapo Bankandi Mahadėvu ir apsigyveno šalia Madanos Mohano šventyklos. Šrila Sanatana Gosvamis taip pat yra artimas Čakralešvaros Mahadėvo Govardhane draugas, ir jis taip pat būdavo kartu su Šankara Kamyavane, kur jis yra žinomas kaip Kamešvara. Jis negali gyventi be Šankaros.

Šankara tapo Nandišvara – Nandagaono kalnu. Jis norėjo, kad visi Krišnos žaidimai jam vyktų ant nugaros. Viešpats Brahma tavo Brahma-parvatos kalnu Varšanoje. Kadangi jis yra taip arti Radhikos, todėl jis yra mūsų guru.

Šankara sako Šri Naradai, jog Prahlada Maharadžas yra viršesnis už jį. Kodėl? Bes jis yra gudrus. Jis tai sako todėl, kad suteikti kažkokį įkvėpimą pasauliniams žmogui. Iš tikrųjų Prahlada negali patekti į Vrindavaną, tačiau Šyva gyvena tenai kaip Gopišvara. Šyva taip pat yra visada šalia Viešpaties Ramačandros kaip Hanumanas. Krišnai jis tarnauja būdamas Bhima. O kai Bhima ir Hanumanas kartu susijungia kali-jugoje, jie tampa Madhavačarija, mūsų sampradajos guru.

Paimta iš Šrilos Gurudėvo paskaitos.

Viespats Šiva Gopešvaros Mahadėvos pavidale saugoja Vrindavaną no tų, kurie nėra pasiruošę nukeliauti ten. Todel mes meldžiamės Gopešvarai tam, kad jis mums leistų patekti į Vradžą.

Šri Sanatana Gosvamis sukūrė šią pranama mantrą Gopešvarai Mahadevui (“Giti-gucchos” dainyno Mangala-čaranoje):

vrndavanavani-pate! jaya soma! soma-maule
sanaka-sanandana-sanatana-naradedya
gopisvara! vraja-vilasi-yuganghri-padme
prema prayaccha nirupadhi namo namas te

Krišnai Šiva-ratrio diena siūlomi tik ekadašiniai patiekalai.

————————————————————

Apie Šiva-ratrio sventę skaitykite:

LIETUVIŠKAI

• “Krisnos” knygos 34-ojo skyriuje – epizodą apie tai, kaip Krišna ir berniukai piemenukai šventė Šiva-ratrį.

ANGLIŠKAI:

• Šrilos Gurudėvo katha apie šiva-tattvą Olandijoje 1997 m. liepos mėn.
  

• Šrilos Gurudėvo katha Mathuroje 2000 m. Šiva-ratrio dieną.
  

• Šrilos Gurudėvo katha 2001 m. spalio men. Purušottama-vratos metu Džaganatha Puryje prie Lokanathos Mahadėvo.
  

• Viskas apie Šiva-ratrio šventę.

RUSIŠKAI:

• Trumpai apie Šiva-ratrio šventę

• o taip pat “Šiva-tatvos” knyga.

Jusu tarnas,
Pardzanja das,
Krasnojarskas