httpv://www.youtube.com/watch?v=0oMdMldvV0E

Šventė Vrindavane:

httpv://www.youtube.com/watch?v=C7-ajh8-Ks4

Šruti raštuose yra mantra, kuri teigia: annam vai brahma* – grūdas (anna) yra tapatus aukščiausiai transcendentinei būtybei (brahma-vastu). Šruti reikia suprasti per vivad-rudhi-vritti, nuoseklų tiesioginės reikšmės studijavimą.

Jeigu mes tarsime, jog mantra paprasčiausiai nurodo bendrą žodžio “anna” [grūdo] reikšmę, tas tik dar labiau padidins mūsų troškimą mėgautis šiuo pasauliu ir dar labiau tolins mus nuo Krišnos, kas yra tipiška tokioms sąlygotoms sieloms, kaip mes. Grūdas [anna], kilęs iš materialios gamtos, niekaip negali būti laikomas transcendentine substancija [brahma]. Tačiau maistas, pasiūlytas Šri Hari, yra “brahma-vat-nirvikaram hi yatha visnu-stathaiva tat – nesiskiriantis nuo brahmos, nepaliestas jokios transformacijos; patsai Šri Višnu”.

Transcendentinė esybė tikrai yra brahma, kuri garso vibracijos pavidalu [šabda] yra priimama per ausis. Dėl tos priežasties tas garsas yra žinomas kaip šabda-brahma. Tokiu pat būdu, anksčiau minėtoje mantroje “anna-brahma” žodis “anna” gali reikšti tiktai hari-kathą, nes hari-katha suteikia sielai dvasinį pasitenkinimą ir peną bei pašalina sielos alkį. Jeigu mes priimsime transcendentinę anną, arba hari-kathą, mūsų siela atsigaus ir pagyvės, bręsdama į pilną žydėjimą. Vien tik šitai yra tiesioginis Bhagavano (Aukščiausio Dievo Asmens) prasadas arba malonė. Priimti hari-kathą kaip savo tikrąjį bhagavat-prasadą mes turėtume paversti savo tikslu.

Ši anna hari-kathos pavidalu tikrai yra Transcendentinė Būtybė [brahma], kadangi hari-katha yra Šri Hari. Tobulos filosofinės Vedų išvados patvirtina, jog žodžio “brahma” reikšmė yra priskiriama Viešpačiui Višnu. Praeities mahadžanai (didieji išminčiai) kartu su guru-varga (mokytojų seka), paversdami anna-kutos kalną į hari-kathą, priverčia Šri Šri Radha-Govindos mėgavimosi jutimus [go] išsiplėtoti [vardhana] nesibaigiančiai naujais būdais. Tokiu būdu jie garbino Šri Šri Radha-Govindą. Šiandien, sėkmę nešančią Šri Govardhano pudžos bei Annukuta mahotsavos dieną, vienintelis mūsų užsiėmimas yra šlovinti Šri Šri Radha-Govindą.

Šri Govardhanas yra geriausias Šri Hari tarnas. Hari-dasja-varja. Nors Govardhanas yra ašraja-vigraha, meilės Krišnai šaltinis, bhaktai jį laiko višaja-vigraha, tos meilės objektu. Kitaip sakant, Pačiu Krišna. Gandaki-šila arba šalagrama-šila yra tiesiogiai garbinama kaip Viešpats Narajana. Tokiu pat būdu Govardhano šilai yra lenkiamasi kaip Pačiam Krišnai. Govardhana-dharis (Šri Krišna, pakėlęs Govardhano kalną) ir Govardhana yra vienas ir tas pat Asmuo. Tačiau tas neprilyginamas stiprus godumas patenkinti Krišnos jutimus [go] yra žinomas kaip krišna-kama arba krišna-priti, iškelianti [vardhana] Jį į naujas ekstazės aukštumas, iš tikrųjų atspindi Govardhaną.

Vietoj to, kad atlikti pusdievių, tokių kaip Indra, garbinimą, mes privalome garbinti Govardhaną visais įmanomais būdais. Tokie yra tikrieji “Šrimad-Bhagavatam” pamokymai.

* Ruddhi-vritti reikšmė yra “tiesioginė arba pirmaeilė reikšmė”. Kai po šio termino seka būdvardis vidjat, jis tampa “ezoterine tiesiogine reikšme”.

//Paimta iš “The Rays of Harmonist”.

Šri Sanatana Gosvamis paklausė Šri Rūpos Gosvamio:
– Rūpa, ką šiomis dienomis rašai?
Šrila Rūpa Gosvamis parodė jam Čatu-pušpandžiali, savo sukurtą stotrą. Pirmoji jos šloka (posmelis) yra toks:

nava-goracana-gaurim
praverendivaram baram
mani-stavaka-vidyoti
veni-vyalangana-phanam

„O, Vrindavanešvari! Vėl ir vėl Tau lenkiuosi. Tu esi gaurangi, auksaspalvės odos, tarytum visada šviežias goračana. Tavo drabužiai puikaus mėlynojo lotoso žiedo spalvos, o Tavo ilgų supintų plaukų viršutinė dalis papuošta brangakmeniais, dėl ko jie atrodo tarsi juodos gyvatės patelės galva.“

Perskaitęs tai Šri Sanatana Gosvamis tarė:
– Rūpa! Sakiniu veni-vyalangana-phanam banguotus, juodus, garbanotus, sušukuotus Šrimati Radhikos plaukus tu palygini su nuodinga juoda gyvatės patele. Bet juk visų savybių turėtoja, neregėtai žavi, švelni ir miela Šrimati Radhika yra Krišnos mylimoji. Man šis tavo palyginimas nepatinka.“

Šri Rūpa Gosvamis nusišypsojo ir nuolankiai paprašė Šri Sanatanos Gosvamio pasiūlyti geresnį variantą, bet tą akimirką Sanatana Gosvamis nepajėgė sugalvoti jokio tinkamesnio palyginimo.
– Pataisysiu šį tavo pasakymą kiek vėliau, – pasakė jis ir nuėjo savo reikalais, mąstydamas apie tą posmelį.

Kai priėjo šią vietovę vakarinėje kundos pusėje, išvydo gopa kišorę, besisupančią gražiomis sūpuoklėmis, kabančiomis nuo kadambos medžio šakų. Jos draugės sūpavo ją pirmyn ir atgal, giedodamos mallara-ragą. Šri Sanatana Gosvamis pastebėjo juodą gyvatės patelę, iškelta galva šliaužiančią ant tos besisupančios kišorės juodų kasų. Norėdamas išgelbėti ją nuo gyvatės įkandimo, Sanatana pribėgo prie jos, šaukdamas:
– Lali! Lali! Saugokis! Tavo plaukuose juoda gyvatė.

Tačiau kai priėjo arčiau, nieko nebesimatė – nei kišorės, nei sakhių, nei sūpuoklių.

Atsimindamas regėtą sceną jis ėmė iš džiaugsmo verkti ir grįžo pas Rūpą Gosvamį. Jam pasakė:
– Rūpa! Tavasis palyginimas pats tinkamiausias. Šrimati Kišoridži padovanojo man ypatingą malonę parodydama Savo išlenktąją kasą. Tavo pasakymo visiškai nereikia taisyti.

Būtent šioje Džiūlana Tala vietovėje Šri Sanatana Gosvamis ir gavo Pačios Radhadži daršaną.

Kosivana yra prie Mathuros-Delio kelio, maždaug 35 mylios nuo Mathuros ir apie 10 mylių nuo Čatravanos. Čia, prie Gomati Kundos Šri Krišna suruošė, kad Nanda Baba gautų Kušasthali (Dvaraka Dhamos) daršaną.

Dėdamasi nesusipatusia ir kalbėdama sunerimusiu balsu čia Šrimati Radhika paklausė Krišnos:
„Ko ‘si?“ (Kas Tu?). Todėl ši vieta ir vadinama Kosi, arba Kosivana.

Kartą Krišna taip troško susitikti su Šrimati Radhika, kad pasibeldė į Jos duris. Šrimati Radhika iš vidaus atsiliepė:
– Ko si?
Šri Krišna atsakė:
– Tai Aš, Krišna.
Žodis „krsna“ taip pat reiškia „juoda gyvatė“. Todėl Radhika pasakė:
– Jeigu esi juoda gyvatė, tuomet kodėl atšliaužei čionai? Ar nori Man įgelti? Grįžk į mišką. Tau čia nėra ką veikti.

– Ne, Priyatame! Tai Aš, Ghanašyama.
Radhika žodį „ghanašyama“suprato kaip „juodas debesis“.
– Jei tu juodas debesis, tai čia taip pat esi nereikalingas, – atsakė ji. – Prašau čia nelyti ir neišpurvinti Mano kiemo. Keliauk pralieti savo lietaus virš miškų bei laukų.

– Priyatame! Tai Aš, Čakri.
Žodis „čakri“ dar reiškia „puodžius“. Todėl Radhika atsakė:
– Čia nereikalingas puodžius. Mano namuose nevyksta vestuvių puota. Susirink Savo molinius puodus ir keliauk ten, kur švenčiamos vestuvės.

– Priyatame! Tai Aš, Madhusūdana.
Radhika žodį „madhusūdana“ tyčia palaikė „kamanė“, ir atsakė:
– Jei esi kamanė, tai skrisk iš čia kuo greičiau į gėlių pilną sodą ir mėgaukis jų žiedų rasa (skoniu). Čia nėra gėlių.

– Ak! Tai Aš, Tavo mylimasis Hari, – neatlyžo Krišna.
Žodį „hari“ priėmusi kaip beždžionę arba liūtą, Šrimati Radhika juokais atsakė:
– Kam Man reikalinga beždžionė ar liūtas? Nori Man įdrėksti? Bėk kuo greičiau iš čia į kokį tankų mišką. Mes visi čia labai bijome liūtų ir beždžionių.

Tokiu būdu Šrimati Radhika visaip pokštauja su Savo mylimuoju Hari. Tebūna jie mumis patenkinti. Vietovė, kurioje įvyko šis komiškas žaidimas, vadinama Kosivana.

Jūs vis dar nekartojate labai saldaus ir tyro Vardo kartu su rasika Vaišnavais.

Vaišnavai yra saldūs. Jų kalba yra saldi ir jų bendravimas yra saldus, kadangi jie visada aiškina saldžią, saldzią ir dar kartą saldžią hari-kathą. Jus nesugebėsite realizuoti visų šių dalykų iš savo platformos, taigi ateikite su rasika Vaišnavais. Kur? Į Vrindavaną. Ir būkite saldūs, kad Krišna tokiu būdu galėtų ragauti jūsų saldybę. Pasistenkite būti kvalifikuotais tam, ir tokiu budu jusu gyvenimas bus sėkmingas.

Vrindavane nėra problemų – realiame Vrindavane. Jeigu jūs ateisite į Vrindavaną, kur tada pateksite? Jus padengs ten majos tinklas.

Mes turime pasistengti melstis: “O, Jogamaja, prašau nuimk šį tinklą.”

Mes norime ragauti Krišnos saldybę. Tai yra imanoma tik realiame Vrindavane, kur nėra problemų. Kur nėra senatvės, nera mirties, kur nėra skausmo. Pasistenkite tapti kvalifikuotu ir pasistenkite būti iš tikrujų Vrindavane – kur Krišna gano Savo karves. Kai Jis grįžta iš karvių ganymo, visos gopės susirenka pamatyti ir ragauti Jo saldybę.

Jos pačios taip pat yra tokios saldžios, kad Krišna trokšta ragauti jų saldumą. Būkite saldūs, ragaukite saldų medų ir tapkite medumi.

Tapkite tokiais. Jūs turite pasistengti kartoti tokiu būdu, kad taptumėte tokiais. ( . . . )

Visada sekite Šrila Rūpa Gosvamiu:

tan-nama-rupa-caritadi-sukirtananu-
smrtyoh kramena rasana-manasi niyojya
tisthan vraje tad-anuragi jananugami
kalam nayed akhilam ity upadesa-s aram

Visų patarimų esmė yra ta, kad reikia pilnai išnaudoti visą savo laiką – dvidešimt keturias valandas per parą – gražiai kartoti bei prisiminti Viešpaties dievišką Vardą, transcendentinį Jo pavidalą, savybes ir amžinus žaidimus, tuo pačiu palaipsniui užimant savo liežuvį ir protą. Tokiu būdu reikia gyventi Vradžoje ir tarnauti Krišnai, vadovaujantis kitais Vaišnavais. Tas turi sekti Viešpaties mylymų atsidavusių pėdom, kurie yra giliai prisirišę prie tarnybos Jam.” (Šri Upadešamrita, 8 posmas).

Negaiškite nei vieno akimirksnio ir tuomet jūs realizuosite. Antraip ką galvosite? “Oh, visa tai yra netikra.” Tokiu būdu po kažkurio laiko jūs paliksite kartojimą ir atminimą. Jūs privalote negaišti savo laiko. Tęskite su visa jėga, tvirtu tikėjimu ir visa savo energija. Dabar jau ateina senatvė ir apkabina daugumą iš jūsų. Senatvė negali paliesti Narados. Jiš išsoko iš jos glėbio. Kur? Į transcendentinį pasaulį, iš kurio jis negalėtų nupulti.

Artinasi mirtis, labai greitai jūs turėsite numirti. Negaiškite savo laiko. Sekite Šrila Rūpa Gosvamiu ir sekite savo Gurudeva.

Aš kviečiu jus atvykti į Vrindavaną… ( . . . )

Vieną rytą prie Kusuma Sarovaros kranto su Savo sakhėmis atvyko Šrimati Radhika, kad prisiskintų kvapnių žiedų: beli, čameli, džiūhi, kanera ir čampaka.

Pastebėjusi žiedais apsipylusią šaką Šrimati Radhika viena ranka ją prisitraukė artyn, o kita ranka ėmė skinti žiedus.

Iš anksto žinodamas, kad į Kusuma Sarovarą atvyks Šrimati Radhika, žaismingasis Krišna įsiropštė į tą medį ir įsitaisė kaip tik ant tos šakos. Visu Savo kūno svoriu nulenkęs šaką žemyn, pasislėpė lapijoje, kad Šrimatidži Jo nepastebėtų.

Kol Šrimati Radhika įsigilinusi skynė žiedus nuo tos šakos, Krišna staiga peršoko ant gretimos šakos. Pirmoji šaka akimirksniu pakilo aukštyn, kartu pakeldama į orą ir Šrimati Radhiką.

Išsigandusi Šrimati Radhika ėmė šauktis pagalbos. Tada Šri Krišna išlipo iš medžio ir sugavo pakibusią Šrimatidži į Savo glėbį.

Viską regėjusios sakhės ėmė ploti delnais ir garsiai kvatotis. O iš Krišnos rankų ištrūkusi Šrimati Radhikadži ėmė jį plūsti.

Šiais laikais kusuma-vana visiškai sunykusi. Bharatapuro maharadžas Džavaharas Singhas išplėšė Delio lobius 1767 A.D. ir už tuos pinigus Kusuma Sarovaroje pastatė nuostabias betonines ghatas su laiptais. Į pietus nuo sarovaros yra Radžos Sūradžamalo kapas, o greta dviejų jo karalienių kapai. Netoliese yra Daudži šventykla.

Čia Krišna atsivesdavo pagirdyti karves.

ali! mhane lage vrndavana niko
ghara ghara tulasi, thakura puja [seva], darsana govindaji ko
ali! mhane lage vrndavana niko (1)

O drauge! Man labai patinka tas Vrindavanas, kur kiekviename name yra lenkiamasi tulsi medeliui ir Dievybėms su Govindos daršanu.

nirmala nira bahata yamuna ko, bhajana dudha dahi ko
ali! mhane lage vrndavana niko (2)

…kur teka tyri Jamunos vandenys ir kur visi maitinasi jogurtu ir pienu. O drauge, man taip patinka Vrindavanas! 

ratna simhasana apa viraje, mukuta dharyo tulasi ko
ali! mhane lage vrndavana niko (3)

…kur Dievybė sėdi brangakmenių soste, o Jo karūną puošia tulasi. O drauge, man taip patinka Vrindavanas!

kunjana kunjana phirata radhika, sabda sunata murali ko
ali! mhane lage vrndavana niko (4)

…kur Šrimati Radhika klajoja iš kundžos į kundžą, išgirdusi Krišnos fleitos garsą. O drauge, man taip patinka Vrindavanas!

mira ke prabhu giridhara-nagara, bhajana vina phiko
ali! mhane lage vrndavana niko (5)

Visų herojus Giridharis yra Miros valdovas, kuris sako, jog be bhadžano žmogus yra beviltiškas. O drauge, man taip patinka Vrindavanas!

Bandhu-Sange
Šrila Bhaktivinoda Thakūras

bandhu-sange yadi tava ranga parihasa, thake abhilasa (thake abhilasa)
tabe mora katha rakha, jeyo nako jeyo nako,
mathuraya kesi-tirtha-ghanera sakasa (1)

Jeigu jūs norite mėgautis draugais ir šeima, leisti smagų laiką su jais – jeigu tai yra tikrai jūsų toks noras, – tada prašau išklausyti manęs. Nevykite, niekada nevykite į Mathurą (Vrindavavą) ir nesilankykite Keši Ghate.

govinda vigraha dhari’, tathaya achena hari,
nayane vaskima-drsti, mukhe manda-hasa
kiva tri-bhangama thama, varna samujjvala syama,
nava-kisalaya sobha sri ange prakasa (2)

Tenai Krišna yra priėmęs Govindos pavidalą, kuris teikia malonumą visiems, kurio žvilgsnis yra nepaprastai patrauklus, kurio lūpos lengvai šypsosi, kuris stovi tribangos pozoje, kūrio kūnas yra švytinčios lietaus debesio spalvos, ir kurio rankos ir kojos yra tarsi švelnūs jauno medžio lapeliai.

adhare vamsi-ti ta’ra, anarthera muladhara,
sikhi-cudakeo bhai koro na visvasa
se murti nayane here, keha nahi ghare phire,
samsari grhira je go hoya sarva-nasa
(tai mora mane bada trasa)
ghatibe vipada bhari, jeyo nako he samsari,
mathuraya kesi-tirtha-ghanera sakasa (3)

Jo Vamši fleitos, pakeltos prie Jo lūpų, garsas yra beprotybės priežastos. O brolau, netikėk tuo asmeniu, kuri dėvi povo plunksnų papuošalą. Jeigu pamatysi šią formą, tu nebegalėsi sugrįžti namo. Tavo šeimos gyvenimas sugrius (tai ir yra mano didžiausias rūpestis!). Jeigu tu ten vyksi, tave ištiks didžiulė nesėkmė. Nesilankykite arti Keši Ghato Mathuroje jeigu jūs norite mėgautis šeimyniniu gyvenimu.

//Nusileisti mp3.

Ši sarovara yra dešinėje parikramos kelio pusėje, maždaug už pusantros mylios nuo Radha-Kundos. Šioje kusuma vanoje, gėlių giraitėje, augo įvairiausių rūšių medžiai, vijokliai bei gėlės: beli, čameli, džiūhi, mallika ir čampaka. Šrimati Radhika ateidavo skinti jų čia su Savo draugėmis, bet tikroji Jos intencija buvo susitikti su rasika Šri Krišna, su kuriuo Ji meiliai plūsdavosi (keli-kalaha) ir sarkastiškai pasišnekėdavo rasos kupinais žodžiais.

„Krišna-bhavanamrita“ aprašo, kaip šioje vietoje kartą Šrimati Radhika kartu su savo draugėmis skynė gėles, ir staiga pasirodė Krišna. Tuomet tarp jų įvyko toks pasišnekėjimas:
Krišna: Kas čia vaikšto?

Radhadži: Niekas!

Krišna: Sakyk atvirai, kas Tu?

Radhadži: Niekas.

Krišna: Kalbi labai suktai.

Radhadži: O Tu kalbi labai tiesiai, ar ne?

Krišna: Klausiu, kas Tu esi.

Radhadži: Negi nežinai?

Krišna: Ką čia veiki?

Radhadži: Skinu gėles Sūrija-pudžai.
Krišna: Ar gavai tam leidimą?
Radhadži: Man nereikia jokio leidimo.
Krišna: Aha! Šiandien pačiupau vagį. Jau seniai sukau galvą, kas taip nusiaubia mano sodą, skindamas jame augančias gėles. O dabar užtikau Tave ir tuoj Tave nubausiu.

Radhadži: Nuo kada tapai šio gėlių sodo šeimininku? Ar pasodinai čia nors vieną augalėlį? Priešingai, Tu tik niokoji šį kusuma-vana, gėlių sodą Savo šimtais ir tūkstančiais karvių kartu su laukiniais įžūliais draugeliais. Iš tiesų, nuo kada ėmei rūpintis šiuo sodu?

Krišna: Nešmeižk tokio dorybingo ir teisuoliško žmogaus, koks esu Aš. Tuoj Tave pamokysiu.

Radhadži (šypsodamasi): Aha-ha! Tai Tu labai doras ir teisingas, ar ne? Ką tik gimęs nužudei moterį, dar vaikas būdamas meluodavai savo motinai, iš kaimynystėje gyvenančių gopių vogdavai sviestą, o kai truputį paaugai, pavogei jaunų mergaičių drabužius. Vos prieš keletą dienų užmušei veršelį. Štai koks platus Tavo dorybingas ir pavyzdingas elgesys.

Girdėdamas tokį griežtą ir sąmojingą atsakymą, Krišna pasikasė galvą ir pažvelgė į Madhumangalą, o šis Jam patarė:

- Geriau už viską dabar Tau nieko nebesakyti.

Tuo metu visos gopės apsupo Šyamasundarą ir ėmė ploti delnais.

Kusuma Sarovara

Džatila ir Kutila manė, kad yra vienintelės tikrai doros moterys visoje Vradžoje, o Radhikos nė trupučio nelaikė tokia. Jos apie Ją visuomet atsiliepdavo negražiai ir skleisdavo prieš Ją propagandą.Krišna visa tai žinojo. Vieną dieną Jis apsimetė sergąs ir sudarė įspūdį, kad tuoj tuoj gali mirti. Mama Jašodadži sukvietė visus vaidyas (Ajurvedos gydytojus) ir mantras išmanančius brahmanus, bet nė vienas jų negalėjo niekuo padėti.

Galiausiai pasirodė Jogamaja Pūrnimadži. Ji tarė:

– Jeigu šiuo molio indu, turinčiu šimtus skylučių, nepriekaištingai dora mergina sugebės atnešti iš Jamunos vandens ir tuo vandeniu kartodama mantras atliks Krišnai abhišeką, tuomet Kanhaya pasveiks. Jokiais kitais būdais neįmanoma Jo išgelbėti.

Jašodadži pasišaukusi Džatilą ir Kutilą liepė joms atnešti Jamunos vandens tuo ypatingu indu. Jiedvi paeiliui ėjo prie upės ir bandė pasemti vandens, tačiau nė vienai nepavyko inde išlaikyti bent vieno lašelio.

Sutrikusios jos paliko indą ant kranto ir grįžo namo slaptais keliukais, kad nieko nesutiktų.

Tuomet Jogamaja Pūrnima patarė Jašoda Majai paprašyti Šrimati Radhikos, jog Ji atneštų vandens tuo indu su šimtais skylučių. Paprašyta daugelį kartų Šrimati Radhika galiausiai sutiko eiti prie Jamunos. Jai sėkmingai pavyko atnešti tuo indu vandens neišlaistant pro skylutes nė vieno lašelio vandens.

Pūrnamasidži tuo vandeniu aptaškė Krišną, ir Jis akimirksniu pasveiko. Visi Vradžavasiai nustebo, išvydę tokį nutikimą, ir visur pasklido kalbos apie nepaprastą Radhikos doringumą.

Ši vietovė, Khelanvana, yra už dviejų mylių į pietryčius nuo Ūdžani (“ūjani” reiškia “priešinga srovė”, nes šioje vietoje Jamuna ėmė tekėti priešinga kryptimi, išgirdusi nuostabų Šri Krišnos grojimą fleita ).

Šioje Khelanvanoje Šri Krišna ir Šri Balarama linksminosi su savo draugais sakhais, eidami ganyti karvių. Čia su savo sakhėmis pramogaudavo ir Šrimati Radhika. Ši vieta vadinama Khelanvana, nes jie mėgdavo čia žaisti („khelna“).

Čia kurį laiką buvo apsistojęs ir Nanda Baba su gopėmis, gopais bei karvių bandomis, ir Vrišabhanu Baba su visa šeimyna.

Šiais laikais čia galima pamatyti Balarama Kundą, Gopi Ghatą, Šri Radha-Govindadži, Šri Radha-Gopinathadži ir Šri Radha-Madana Mohaną.

Khelanvana