(Šiva nėra nepriklausomas – jo garbinamoji Dievybė yra Šri Krišna)
Kartą gyveno demonas, vardu Vrikasura. Jis troško pasimėgauti Viešpaties Šivos žmona Parvati ir atliko askezes siekdamas patenkinti Viešpatį Šivą. Vrikasura gavo iš jo tokį palaiminimą: žmogus, ant kurio galvos jis uždės ranką, sudegs iki pelenų. Jam pasirodė Viešpats Šiva ir dovanojo šį palaiminimą.
Tuomet Vrikasura ėmė artintis prie paties Viešpaties Šivos, norėdamas uždėti ranką jam ant galvos. Viešpats Šiva paklausė:
– Ką tu darai?
Vrikasura atsakė:
– Pasinaudosiu savo palaiminimu.
Jis nepasakė „geidžiu tavo žmonos Parvati,“ o tik dirstelėjo į ją ir pasileido prie Šivos.
Labai persigandęs Šiva pabėgo šalin, o Vrikasura jį nusivijo.
Viešpats Šiva buvo apsirėdęs mrgachala – elnio oda. Ši nukrito, o kartu nukrito ir jo damaru būgnelis. Bėgdamas jis atsiminė savo Viešpatį. Tai yra aišvarya-gata-vičara. Kokį Viešpatį prisiminė Šiva? – Bhagavaną Šri Krišną.
Tuomet Šri Krišna prisiėmė jauno brahmačiario pavidalą ir ėmė laukti demono Vrikasuros. Jį išvydęs Šri Krišna paklausė:
– Ką tu vejiesi?
– Vejuosi Viešpatį Šivą.
– Kodėl?
– Jis man suteikė palaiminimą: vos tik kam nors uždėsiu ranką ant galvos, tasai bemat sudegs iki pelenų. Ketinu panaudoti šią galią prieš jį patį.
– Koks tu kvailys. Patikėjai palaiminimu to, kuris rūko, vartoja įvairių rūšių intoksikacijas ir gyvena krematoriumuose? Toksai palaiminimas bevertis. Jis paprasčiausiai apkvailino tave. Dabar vejiesi jį, bet galiausiai sužinosi, kad nieko negali jam padaryti. Išbandyk pats su savimi. Uždėk ranką sau ant galvos. Tik pažiūrėk! Nieko tau nenutiks.
Vrikasura Jam pritarė:
– Tikrai, kodėl gi man tos galios neišbandžius?
Vos tik uždėjo ranką sau ant galvos, akimirksniu pavirto pelenais.
Tai yra aišvarja-gata-vičaros pavyzdys. Ši lila yra įrodymas, patvirtinantis, kad Šiva, Šankara, nėra nepriklausomas. Jo garbinamoji Dievybė yra Šri Krišna
Tags: Hari Katha, istorija, Šiva, Šrila Narajana Maharadžas