Rugpjūčio 24 d. (ketvirtadienį) yra Šrilos Gour Govindos Maharadžo atejimo diena. Jis yra legendinis Šrilos BV Svamio Maharadžo mokinys. Iki pat savo išėjimo 1996 metais jis ryžtingai pamokslavo teisingąją siddhantą, net gi tuometinio ISKCON’o salygomis (spaudimas, draudimai laisvai pamokslauti ir t.t.).
Bhubanešvaras yra Šrilos Gour Govindos Maharadžo “sostinė”. Jis Šrilos Prabhupados BV Svamio Maharadžo nurodymu pastatė ten šventyklą – Krišna-Balaram Mandyrą. Ji yra Bhubanešvaro pakraštyje, bet kasdien ten apsilanko masė žmonių. Ten taip pat yra Šrilos Gour Govindos Maharadžo samadhis.
Statydamas šią šventyklą Šrila Gour Govinda Maharadžas gyveno labai kukliai – šiaudinėje trobelėje ir pastoviai vertė savo gurudėvo, Šrilos Svamio Maharadžo Prabhupados knygas iš anglų į orija. Jis išverte jas visas – ir pastatė nuostabią šventyklą, apie kurią po to komentavo: “Mes pastatėme šią šventyklą, kad ji taptu verksmo mokykla”. “CRRRRYYYYYYYYYYYYYYY for Krsna!!!….”
Apie Šrilą Gour Govindą Maharadžą galima pasakoti labai daug, bet lakoniškai galima pacituoti Šrilą Gurudėvą: kai Šrila Gour Govinda Maharadžas paliko šį pasaulį 1996 metų vasario mėnesį, labai daug jo mokiniu rado prieglobstį prie mūsų Gurudėvo lotoso pėdų. Tada Gurudėvas vienoje jiems skirtoje kathoje pasakė: “Gour Govinda Maharadžas yra mano linijoje, tikslaiu aš jo linijoje…”
Šrila Gour Govinda Maharadžas matėsi su mūsų Gurudėvu tik vieną kartą, slaptai, 1995 metais, kai Gurudėvas buvo Puryje. Buve ten su juo dabartiniai Šripad Madhava Maharadžas (tada Navina Krišna Brahmačaris) ir Šripad Vana Maharadžas (tada Subal Sakha Brahmačaris) kartais prisimena apie ta susitikimą.
Kai Šripad Vana Maharadžas buvo Anglijoje 2004 m. vasario mėnesį, jis papasakojo apie tą susitikimą ryšium su Šrilos Gour Govindos Maharadžo išėjimo diena. Sako, atėjo kažkoks sanjasis – apie jį man pasakė, kad jis ISKCON’o sanjasis. Bet, sako, aš iš karto pastebėjau, kad jis yra nepaprastai nuolankus ir paprastas – ne kaip tie, kurie ėjo pas Gurudėvą ir klausėsi jo 90-tu m. pradžioje, o po to paliko. Kažka, sako Vana Maharadžas, jame pastebejau tokio labai tikro, kad iš karto mane papirko.
Po to Šrila Gour Govinda Maharadzas kalbėjosi su Gurudėvu atskirai apie valandą. Jie aptarinejo harikathą. Smulkiau apie tą pokalbį – vėl gi, iš Šripad Vanos Maharadžo (exSubal Sakhos Prabhu) lūpų skaitykite (ANGLIŠKAI) ČIA ir ČIA.
Mano ex kambariokas Birmingeme, Šrilos Gour Govindos Maharadžo mokinys Purandara Ačarja Prabhu gyveno Bhubanesvare brahnmačariu 14 metų. Jis atsimena, kaip pas jo mokytoją atėjo dabartiniai exAranja Maharadžas, Damodara Maharadžas (tada Bhakta Rafe) ir daug kitų dabar labai žinomų atsidavusių.
Purandara Pr. taip pat prisimena, kaip jie, Bhubanešvaro brahmačariai, ėjo pas Šrilą Bhakti Pramodą Purį Gosvamį Maharadžą (didijį XX a. vaišnavą, Šri Gopinatha Gaudija Matho ačarja, išėjusį 1999 metais) į jo mathą Čakratirthoje Džagannatha Puryje, ir tas jiems sakė: “Jūs iš Bhubanešvaro? Jūs esate Gour Govindos Maharadžo mokiniai? Labai gerai! Jus nezinote savo gurudėvo, o aš jį žinau… Tarnaukite savo gurudėvui, ir jis dovanos jums krsna-premą…” Mahabhagavata-vaišnavą gali pažinti ir suvokti tik kitas maha-bhagavata…”
Kitas dabar labai zinomas atsidavęs, Šripad Ašram Maharadžas, yra Šrilos Gour Govindos Maharadžo dikša-mokinys. Jis (tada Govinda Bhakta Prabhu) 1989 metais organizavo Birmingeme savo mokytojo centrą (ISKCON Birmingham), kurį po jo išėjimo ir savo atėjimo pas Šrilą Gurudėvą pavadino “Šri Gour Govinda Gaudija Math”.
Kai Ašram Maharadžas tada padovanojo savo mokytojui mūsų Gurudėvo knygą, tas ji perskaite nuo viršelio iki viršelio per vieną dieną.
Apie Šrilą Gour Govindą Maharadžą skaitykite:
ANGLIŠKAI
RUSIŠKAI
Visi mūsiškiai turi daug Šrilos Gour Govindos Maharadžo knygų, kur yra ir jo biografija.
Jt,
Pd,
Divnogorskas (netoli Krasnojarsko, Sibiras)
Purandara prabhu man pasakokojo vieną dalyka. Tuo metu jis su savo gurudėvu tada šventyloj gyveno. Kartą jis laukė prie tualeto, o kai atsidarė durys, jis pamatė, kad tai jo gurudėvas viduj buvo. Nusilenkęs savo dvasiniam mokytojui, jis iėjo į tualeto patalpą, kuri kvepėjo smilkalais, o ne zmogišku kvapu. Ir tai atsitiko ne vieną kartą – kaskart tualetas kvepėdavo vis kitokiais kvapais. Tai yra vienas iš tyro Viešpaties tarno požymių, ir mūsų sangoje niekas neabejoja, kad jis toks yra.
Visa šlovė Šrilai Gour Govindai Maharadžui!