Tyra Bhakti

Šri-krišna-sankirtanos liepsna pasieks aukščiausią pergalę, iki pelenų sudegindama arba užklodama bet kokį troškimą, kuris nėra troškimas tarnauti Šri Krišnai. Tai visokiausi norai mėgautis vaisingos veiklos rezultatais, vystyti spekuliatyvų žinojimą ir ugdyti mistines galias arba griežtai laikytis įžadų bei atlikti askezes. Kiekvienas, turintis deramą intelektą (sumedha), praeityje, šiomis dienomis arba ateityje gali suvokti šri-krišna-sankirtanos labiausiai išaukštintą pergalę, ir visai nesvarbu, kurioje šio pasaulio vietoje jis būtų gimęs.

Žmonės, kurių intelektas menkesnis, užsiima kitokiomis praktikomis, siekdami kitų tikslų. O išties protingi užsiima sankirtanos jagja, su meile garbindami šią didžią asmenybę – Šri Čaitanją Mahaprabhu, kurio šviesios odos švytėjimas yra lydyto aukso spalvos. 

Šri-krišna-sankirtana savaime suteikia visa, kas įgyjama per intensyvią meditaciją (mahā-dhyāną), praktikuotą Satja-jugoje, didingus aukų atnašavimus (maha-jagją) Treta-jugoje ir prabangų dievybių garbinimą (maha-arčaną) Dvapara-jugoje. Satja-jugoje, kai religija stovėjo ant keturių kojų (asketiškumo, švaros, gailestingumo ir teisingumo), buvo vien tik medituojama. Treta jugoje, kai religija stovėjo ant trijų kojų (švaros, gailestingumo ir teisingumo), buvo vien tik aukojama. Dvapara-jugoje, kai religija stovėjo tik ant dviejų kojų (gailestingumo ir teisingumo), buvo tik garbinamos dievybės. Tačiau dabartinėje Kali-jugoje [kai religija stovi ant vienos vienintelės kojos - teisingumo] apsireiškia visų inkarnacijų šaltinis Šri Gaurasundara ir išvaduoja žmones, paskelbdamas sankirtaną. Taip Jis pasiūlo žmogui galimybę vienu metu atlikti intensyvią meditaciją, didingus aukojimus ir prabangų dievybių garbinimą.

~:~:~:~:~:~:~:~

Paimta iš Šri Šrimad Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakūro paskaitos, skaitytos 1932 m., Gaura-purnimos vakarą Šridhama Majapure (“Rays of the Harmonist”, Nr. 16, 2006 m. Kartika).

Pilną straipsnį rasite čia >>>>