Tyra Bhakti

Šrila AC Bhaktivedanta Svamis Prabhupada 1965 metais į Ameriką atvyko kaip “agresorius.” Kova prieš iliuziją yra aukščiausia tarnystė žmonijai. Šio karo kaina yra absoliutus nuolankumas, nes šio pasaulio sielos nėra dėkingos ir suvokiančios, nes jos domisi tik pačios savimi. Tačiau atpildas yra didžiulis. Tai yra sielos kilnybė. Toks buvo Jo Dieviškos Malonės darbas: suteikti kilnybę visoms sieloms, ir tai jis atliko didelio nuolankumo pagalba. Yra sakoma, jog tai, ką Mohamedas tai darė su kardu, ką Krikščionybė su savo turtais, jis tai atliko nuolankia širdim – paskandino planetą su meile Dievui. Ateis ta diena, kai visų rasių vyrai, moterys ir vaikai iš visų pasaulio šalių bei pažiūrų dainomis jį šlovins.

Visą dvyliką metų, pradedant 1965 iki kol jis paliko mirtingą akiratį 1977 metais, Jo Dieviškoji Malonė, keliaudamas po įvykdė tai, ką daugelis laikė Indijos religijos persodinimu į Vakarus. Jis praktiškai pademonstravo, jog Gaudija Vaišnavizmas nėra kokios tai nors kultūros produktas, o sielos dharma. Jis paėmė gyvą koncepciją to, kas yra vadinama Krišnos Sąmonė ir išskleidė jos egzistenciją daugiau negu didžiausi to meto Gaudija mąstytojai praktikuotojai galėjo sau įsivaizduoti. Gili realizacija slypi sugebėjime adaptuoti dvasinę realybę ir pritaikyti ją skirtingose materialiose aplinkybėse, tuo paverčiant ją prieinamą kiekvienam ir visiems. Tai yra ačarijos darbas, kuris moko nurodymais ir pavyzdžiu. Ačarija nėra įšalęs laike. Jis yra ištipęs meilėje Dievui, ir be jokių apribojimų teka pas kiekvieną, kuris parodo bent mažiausią susidomėjimą tyra bhakti. Toks yra Jo Dieviškos malonės darbas. Po savęs jis paliko meilės palikimą, ne įstatymą, kurį bet kuris asmuo ir visi jo mokiniai gali apglėbti ir praktikuoti. Jis davė viską, ir ieškojo žmogaus – žmogaus kuris galėtų suprasti šią žinią.

== Paimta iš Šrilos Bhakti Vallabhos Tirthos Maharadžo “Šri Čaitanija: Jo Gyvenimas bei Palydovai”