Tyra Bhakti

:: Siūlome paskaityti Šrilos Bhaktirakšakos Šridharos Gosvamio Maharadžo paskaitą. ::

Mokinys: Ar visi dvasinio pasaulio gyventojai atlieka Guru vaidmenį tiems, kurie ką tik ateina?

Šrila Bhakti Rakšak Šridhara Maharadžas: Žinoma. Ir turime jaustis labai dėkingi jiems už bet kokią, kad ir menkiausią pagalbą. Deramo būdo asmuo turi dėkoti visiems. Sulaukęs kad ir nedidelės pagalbos, jis jausis taip: “Esu be galo dėkingas tau už vadovavimą.”

Mums reikia išmokti dėkingumo teoriją ir mokslą. “Esu dėkingas tau ir kiekvienam” – tokio charakterio yra visa aplinka. Kiekvienas save laiko vagimi: “Esu viso labo įsibrovėlis, ir tik šios aplinkos malone gavau šiokią tokią padėtį čia. Visi čia yra geranoriški, išskyrus mane.” – Toks turėtų būti charakteris. Žmogus ten bus labai užsiėmęs ir kartais net pamirš save tarnystės įkarštyje.

vaikunthera prthivy adi sakala cinmaya.

(Šri Čaitanya-caritamrta, Adi 5.53)

Turime galvoti taip: “Visa aplinka, kurioje siekiu gyventi, sudaryta iš geresnės medžiagos, nei aš pats.” Turime įžengti į virš-subjektyvią karaliją. Visų naujokų požiūris tenai turi būti toks: “Nesu subjektyvaus būdo, esu ribinės energijos tatasthos atstovas, bet gavau leidimą įžengti į virš-subjektyvią sritį, kurioje visa kas užima aukštesnę padėtį nei aš pats.” Kiekvienas ten turi tokią sąmonę. “Oras, žemė, medžiai ir t.t. – visi yra aukščiau nei aš, tačiau vis tiek aukščiausias autoritetas leido čia keliauti, davęs man nedidelę tarnystę, ir aš labai užsidegęs atlieku ją šiai vietai.” Tokiu nusiteikimu gyvenant tenai, žmogus pirmame plane įpras vykdyti savo ypatingą pareigą. “Aš atvykau čionai ir vaikščioju žeme, kurios prigimtinė vertė išties pati aukščiausia.”

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Mokinys: Kai nusimato tokia šviesi perspektyva, kodėl tuomet kartais matome, kaip bhaktai palieka Gaudiya vaišnavų misiją?

Šrila Bhakti Rakšak Šridhara Maharadžas: Taip nutinka tik jei turime savyje kažkokių nepageidautinų troškimų, taigi turime stengtis išlaikyti tokį pat aukštą lygį, koks buvo mūsų Guru Maharadžo dienomis. Rašoma, kad didžiausias išbandymas ateina tuomet, kai dživa išsiveržia iš majos, arba iliuzijos, gniaužtų. Tuo metu Majadevi, įasmeninta Maja, ateina pas mus suglaudusi delnus ir sako mims: “Kodėl palieki mane? Leisk, aš tau tarnausiu. Dabar esu tavo valioje ir esu pasiruošusi pasitarnauti bet kokiu būdu. Tiktai nepalik manęs.”

Pilną paskaitą skaitykite čia.