Šrilos Svamio Prabhupados Šlovės

2006 lapkričio 26 d. |

Įrašą paruošė: Giriwala

“Mylėjo jis visus, nekreipdamas dėmesio į kvalifikaciją. Jau per patį pirmą susitikimą visus pakerėdavo. Tokia yra bet kurio kvalifikuoto guru ypatybė. Mes taip pat žinojome, kad “mano Gurudeva myli mane labiau nei kitus.” Kiekvienas taip galvojo. Manau, kad visi jo mokiniai jautėsi jam artimi. Jis mėgdavo juokauti ir būdavo draugiškas su visais, taip pat ir su savo mokiniais. Jis niekuomet negalvojo: “Tai mano mokinys”. Netgi visai maži vaikai iškart jį pamildavo. ”

“Viskas yra mūsų sieloje, tačiau padengta majos. Tai yra sidha-prema. Ji neatsiras jokiomis mūsų pastangomis ar sadhana. Savaime pasirodys tai, kas jau yra pagal prigimtį. Nieko nauja neatsiras. Tavo vardas jau slypi ten, sieloje, kaip ir visos tavo savybės bei pavidalas. Svarūpos negalima pakeisti sanga arba kitokiais būdais. Tu įgausi pavidalą priklausomai nuo to, kas jau yra tavo atmoje. Tai pasirodys tiktai per šravanam, kirtanam ir smaranam. Žinoma, kad jeigu kas nors yra madhurja rasoje, jis visiškai nepajus dasja bei sakhja rasų skonio arba jaus jo visai nedaug. Mūsų svarūpa atsiskleis savaime, kai pranyks anarthos. Ji pasirodys palaipsniui ir savaime.”