Vakarinėje Šri Radha Kundos pusėje yra Džiūlana Tala. Kartą Šri Sanatana ir Šri Rūpa Gosvamiai, įsigilinę į hari-kathą, sėdėjo prie Šri Raghunathos dasos Gosvamio bhadžana-kutiro, šiaurės rytuose nuo Radha Kundos.
Šri Sanatana Gosvamis paklausė Šri Rūpos Gosvamio:
– Rūpa, ką šiomis dienomis rašai?
Šrila Rūpa Gosvamis parodė jam Čatu-pušpandžiali, savo sukurtą stotrą. Pirmoji jos šloka (posmelis) yra toks:
nava-goracana-gaurim
praverendivaram baram
mani-stavaka-vidyoti
veni-vyalangana-phanam
„O, Vrindavanešvari! Vėl ir vėl Tau lenkiuosi. Tu esi gaurangi, auksaspalvės odos, tarytum visada šviežias goračana. Tavo drabužiai puikaus mėlynojo lotoso žiedo spalvos, o Tavo ilgų supintų plaukų viršutinė dalis papuošta brangakmeniais, dėl ko jie atrodo tarsi juodos gyvatės patelės galva.“
Perskaitęs tai Šri Sanatana Gosvamis tarė:
– Rūpa! Sakiniu veni-vyalangana-phanam banguotus, juodus, garbanotus, sušukuotus Šrimati Radhikos plaukus tu palygini su nuodinga juoda gyvatės patele. Bet juk visų savybių turėtoja, neregėtai žavi, švelni ir miela Šrimati Radhika yra Krišnos mylimoji. Man šis tavo palyginimas nepatinka.“
Šri Rūpa Gosvamis nusišypsojo ir nuolankiai paprašė Šri Sanatanos Gosvamio pasiūlyti geresnį variantą, bet tą akimirką Sanatana Gosvamis nepajėgė sugalvoti jokio tinkamesnio palyginimo.
– Pataisysiu šį tavo pasakymą kiek vėliau, – pasakė jis ir nuėjo savo reikalais, mąstydamas apie tą posmelį.
Kai priėjo šią vietovę vakarinėje kundos pusėje, išvydo gopa kišorę, besisupančią gražiomis sūpuoklėmis, kabančiomis nuo kadambos medžio šakų. Jos draugės sūpavo ją pirmyn ir atgal, giedodamos mallara-ragą. Šri Sanatana Gosvamis pastebėjo juodą gyvatės patelę, iškelta galva šliaužiančią ant tos besisupančios kišorės juodų kasų. Norėdamas išgelbėti ją nuo gyvatės įkandimo, Sanatana pribėgo prie jos, šaukdamas:
– Lali! Lali! Saugokis! Tavo plaukuose juoda gyvatė.
Tačiau kai priėjo arčiau, nieko nebesimatė – nei kišorės, nei sakhių, nei sūpuoklių.
Atsimindamas regėtą sceną jis ėmė iš džiaugsmo verkti ir grįžo pas Rūpą Gosvamį. Jam pasakė:
– Rūpa! Tavasis palyginimas pats tinkamiausias. Šrimati Kišoridži padovanojo man ypatingą malonę parodydama Savo išlenktąją kasą. Tavo pasakymo visiškai nereikia taisyti.
Būtent šioje Džiūlana Tala vietovėje Šri Sanatana Gosvamis ir gavo Pačios Radhadži daršaną.
Tags: Radharani, Sanatana Gosvamis, Šrila Rūpa Gosvamis, Vrindavanas