Tyra Bhakti

Vedanta-sūtra teigia: “šakti-šaktimatayor abhedah” – nėra skirtumo tarp energijos ir energijos šaltinio. Visa šakti sklinda iš Radharanės kojos piršto nago. Uma, Rama, Satya ir visos kitos deivės pasirodė iš Jos kojos pirštų nagų. Visos Bengalijos deivės, tokios kaip Kali ir Durga, atėjo iš Radhranės. Žmonės gali garbinti įvairiausias deives, kurios yra galios dalelytės, arba amšos; visgi, išskiriant mūla-šakti, pirminę galią, jų garbinimas tiesiog bevertis.

Mahaprabhu yra ne kas kitas, kaip Radha ir Krišna. Kartojant Mahaprabhu mantrą, garbinami Radha ir Krišna. Tame nėra jokios klaidos. Daugelis gali pasiteirauti, kodėl visi – Krišna, Radharanė ir Gaura – šioje šventykloje baltos kūno spalvos. Atsakymas toks, kad mes esame radha-pakšiya, labiau linkę prie Šrimati Radharanės. Šrila Prabhupada [Šri Šrimad Bhaktisidhanta Sarasvatis Gosvamis Prabhupada], mahapuruša, esantis šioje šventykloje, yra radha-pakšiya. Visose pasaulio šalyse žmonės žino jį kaip “Prabhupadą”. Iš tikrųjų mes atliekame arati čia visų pirma jam.

- – -

Šrila Prabhupada buvo radha-pakšiya. Iš tų, kurie tarnauja vipralambha-rasa aukščiausiu bhadžano keliu (t. y. raga-marga), dauguma medituoja į Radharanės išsiskyrimą nuo Krišnos. Tačiau mano gurupada-padma Šrila Prabhupada medituodavo į Krišnos išsiskyrimą nuo Radharanės.

Noriu paaiškinti tai tokiu pavyzdžiu. Kai Šri Krišna žaismingai grumiasi su Radharane, tie, kurie yra radha-pakšiya, visada galvoja apie Jos pergalę ir Krišnos pralaimėjimą. Jos pergalė yra vienintelis jų troškimas bei tikslas. O kai Radharanė nugali, jie išgyvena didžią palaimą ir plodami delnais paskelbia: “Krišna pralaimėjo, kokia laimė!” Tačiau tie, kurie yra krišna-pakšiya, labai nuliūsta.

Mano gurupada-padma dažniau galvodavo apie Krišnos jausmus, jam išsiskyrus nuo Radharanės, nei apie Radharanės išsiskyrimo nuo Krišnos jausmus. Radharanė apimta liūdesio – tokią vipralambha-bhavos tobulumo rūšį puoselėja paprasti žmonės. Tačiau Šrilos Prabhupados nuotaika buvo visiškai priešinga šiai. Iš tikrųjų Krišna, giliai paniręs į mintis apie Radharanę, neteko Savo kūno spalvos ir tapo radhalingita-vigraha – prisiėmė Savo mylimosios odos spalvą. Pamokslaudamas Šriman Mahaprabhu visuomet mokė vien tiktai šios rūšies vipralambha-rasos. Tegul Krišna būna įsigilinęs į meditaciją apie Radharanę. Toks yra vienintelis Šri Gaudija Vedanta Samiti idealas.

~~~

Paimta “Šri Radhašthamis”. Pilną straipsnį rasite ČIA >>> .

Tags: BP Kešava Gosvamis, Šri Čaitanja Mahaprabhu, Šri Krišna, Šrimati Radharani