Vieną rytą prie Kusuma Sarovaros kranto su Savo sakhėmis atvyko Šrimati Radhika, kad prisiskintų kvapnių žiedų: beli, čameli, džiūhi, kanera ir čampaka.
Pastebėjusi žiedais apsipylusią šaką Šrimati Radhika viena ranka ją prisitraukė artyn, o kita ranka ėmė skinti žiedus.
Iš anksto žinodamas, kad į Kusuma Sarovarą atvyks Šrimati Radhika, žaismingasis Krišna įsiropštė į tą medį ir įsitaisė kaip tik ant tos šakos. Visu Savo kūno svoriu nulenkęs šaką žemyn, pasislėpė lapijoje, kad Šrimatidži Jo nepastebėtų.
Kol Šrimati Radhika įsigilinusi skynė žiedus nuo tos šakos, Krišna staiga peršoko ant gretimos šakos. Pirmoji šaka akimirksniu pakilo aukštyn, kartu pakeldama į orą ir Šrimati Radhiką.
Išsigandusi Šrimati Radhika ėmė šauktis pagalbos. Tada Šri Krišna išlipo iš medžio ir sugavo pakibusią Šrimatidži į Savo glėbį.
Viską regėjusios sakhės ėmė ploti delnais ir garsiai kvatotis. O iš Krišnos rankų ištrūkusi Šrimati Radhikadži ėmė jį plūsti.
Šiais laikais kusuma-vana visiškai sunykusi. Bharatapuro maharadžas Džavaharas Singhas išplėšė Delio lobius 1767 A.D. ir už tuos pinigus Kusuma Sarovaroje pastatė nuostabias betonines ghatas su laiptais. Į pietus nuo sarovaros yra Radžos Sūradžamalo kapas, o greta dviejų jo karalienių kapai. Netoliese yra Daudži šventykla.
Tags: Kusuma Sarovara, parikrama, Šri Krišna, Šrimati Radharani, Vrindavanas