Tyra Bhakti

Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo paskaita Bedžeryje, Kalifornijoje, 2006-06-13

Šri Višnu ant Nagos

Aš džiaugiuosi, kad susirinkote pasiklausyti hari-kathos. Visą šią hari-katha saugokite savo širdyse amžinai.

Samadhi-granthą Šrimad Bhagavatam apreiškė Šrila Vjasadeva. (Grantha reiškia šventraštį. Šrimad Bhagavatam yra vadinama samadhi-grantha, nes Šrila Vjasadeva gilios meditacijos (samadhi) į Šri Krišną dėka suvokė visas tiesas ir tuomet visa tai užrašė).

Jei kas nors klausosi Šrimad Bhagavatam su tvirtu tikėjimu ir didele pagarba, Šri Krišna bus patenkintas tuo žmogumi ir suteiks jam bhakti (atsidavimą). Toks Viešpačiui atsidavęs žmogus daugiau nebepatirs sielvarto, iliuzijos ar baimės. Jis amžiams perkirs gimimų ir mirčių ciklą. Dėl šios priežasties Šrila Vjasadeva maloningai apreiškė Šrimad Bhagavatam mums.

Dešimtoje Šrimad Bhagavatam giesmėje aprašomi trijų rūšių Šri Krišnos žygiai: balja-lila (pirmųjų gimimo metų žygiai), kaumara-lila (vaikystės žygiai) ir kišora-lila (žygiai jaunystėje). Balja-lilose Krišna išvadavo demonus Putaną, Trinavartą, Šakatasurą ir kitus. Tai yra labai įdomios istorijos (hari-katha). Nors Šri Krišna, Aukščiausias Viešpats, yra labai galingas, kupinas šešių vertenybių, begalinis ir visur esantis, vis dėlto Motina Jašoda sugebėjo surišti Jį savo meile ir išbarė, priversdama Aukščiausią Viešpatį verkti vėl ir vėl. Šitai yra labai nuostabu.

Po to Šri Krišna su šeima patraukė į Vrindavaną, kur Jis išvadavo demonus Dhenukasurą, Vatsasurą, Aghasurą, Bakasurą, Šankačudą, Kešį, Vjomasurą ir tiek daug kitų. Kodėl?

yada yada hi dharmasya

glanir bhavati bharata

abhyutthanam adharmasya

tadatmanam srjamy aham

„Kada tik ir kur tiktai pradeda nykti religinė praktika, o Bharatos aini, ir įsivyrauja bedieviškumas – tuomet Aš nužengiu Pats. (Bhagavad-gita 4.7)“

Krišna atėjo įtvirtinti religinių principų ir išvaduoti demonų. Šie demonai buvo našta Žemei, o Krišna tą naštą pašalino. Nuvykęs į Mathurą nugalėjo Kamsą, Čaraną, Muštiką ir kitus į juos panašius demonus. Jis įveikė Džarasandhą aštuoniolika kartų, nepaisant to, kad Džarasandha turėjo tiek daug akšauhinių (viena karių falanga, kurią sudaro 21,870 kovos vežimų, 21,870 dramblių, 109,650 pėstininkų ir 65,600 raitelių yra vadinama akšauhini) – daugiau karių negu Mahabharatos mūšyje – ir taip išnyko didžiulė Žemės pečius slėgusi našta. Tuomet Mučukundos padedamas Krišna nužudė Kaljavaną. Aukščiausias Viešpats Šri Krišna yra labai galingas, tačiau Jis Pats negalėjo užmušti didžiojo demono Džarasandhos: šis turėjo palaiminimą, kad niekas iš Jadu dinastijos negalėtų jo įveikti. Todėl Džarasandhą Krišna nužudė Bhimos rankomis.

Kai Mahabharatos mūšyje buvo sunaikinta aštuoniolika akšauhinių kariuomenės, Žemės našta žymiai palengvėjo. Po to Viešpats Krišna nukovė Rukmą, Šišupalą, Dantavakrą ir Pundarika Vasudevą. Pundarika Vasudeva, pamėgdžiodamas Vasudeva Krišną, buvo pasigaminęs dvi dirbtines rankas. Su savimi nešiojosi kai kurias parafernalijas ir todėl išrėžė Krišnai: „O Krišna, neapgaudinėk kitų. Tai aš esu Vasudeva Krišna. Jeigu nori mesti iššūkį mano žodžiams, būk pasiruošęs kautis“. Juokdamasis Krišna atsakė: „O, tu tikrų tikriausias Vasudeva Krišna.“ Tuomet Krišna nukovė jį ir jo sąjungininką Kašio valdovą, kuris taip pat buvo demonas.

Po to Krišna susimąstė: „Bet visgi dar yra Jadu dinastija, ir toji Jadu dinastija labai galinga. Jei aš pasikelsiu į Goloka Vrindavaną, šios mūsų dinastijos nariai gali sukelti daugybę problemų – jie taipogi gali tapti našta Žemei. Kaip galėčiau juos pašalinti?“ Tuomet Krišna sukurstė jogų ir tokių rišių kaip Durvasa širdis.

Pamiršau paminėti, kad po rasa-lilos Viešpats Šri Krišna nuvyko į Dvaraką ir vedė ten aštuonias garsias karalienes, tarp kurių buvo Rukmini ir Satjabhama, o taip pat vedė 16,000 princesių. Jis išvadavo daug valdovų iš Narakasuros kalėjimo. Narakasura ketino vesti tas princeses, tačiau Krišna nužudė jį ir vedė jas Pats – taip visos princesės tapo Jo karalienėmis Dvarakoje. Tuomet Krišna susimąstė apie maldą, kurią buvo girdėjęs iš Brahmos ir Šankaros: „Tu atėjai į šį pasaulį dėl tam tikros priežasties ir dabar jau viską įvykdei. Todėl prašome Tavęs grįžti į Goloka Vrindavaną. Taip pat mes meldžiame, kad pakeliui užsuktumei į brahma-loką.“ Krišna priėmė jų maldą – štai dėl ko Jis įkvėpė Durvasą ištarti prakeikimą.

Prakeiksmo priežastimi tapo toks įvykis: Šri Krišnos sūnus Samba buvo labai dailus. Jauni Jadu dinastijos princai išpuošė jį tarsi gražią merginą ir po sariu kažką pakišo, kad atrodytų lyg nėščias. Tuomet Samba kartu su princais nuėjo pas Naradą, Durvasą bei rišius, kuriems vienas iš princų tarė: „O, ši mergina be galo drovi ir nedrįsta pati jūsų paklausti. Ji nori žinoti, kas gims iš jos įsčių: sūnus ar dukra?“

Berniukams pasiteiravus to tris kartus, Durvasa supykęs pareiškė: „Nebus nei sūnaus, nei dukters – pasirodys tik kuoka, ir ja bus sunaikinta visa Jadu giminė!“

Apimti baimės, princai apie šį įvykį Krišnai nieko nesakė; prasitarė tik Ugrasenai. Tačiau Krišna žinojo, kas įvyko, ir suprato, kad greitu laiku atsitiks daug nepalankių dalykų. Jis matė tokius blogą lemiančius ženklus kaip iš dangaus lyjantis kraujas, siautėjantys vėjai ir verkiantys drambliai bei šunys.

Tuomet Jis pasakė Jadu dinastijos vyresniesiems: „Mes regime bloga lemiančius ženklus, todėl privalome keliauti į Prabhasa-tirthą ir neutralizuoti nuodėmingus atoveiksmius.“

Krišna ir Jo šeimos nariai nuvyko į Prabhasa-tirthą ir paaukojo daugybę aukų, kad patenkintų brahmanus. Jie pradėjo ugnies aukojimo ritualus, kurių metu jaunieji Jadu dinastijos palikuonys apsvaigo, išgėrę panašaus į ryžių vyną gėrimo. Tuomet jie susikovė tarpusavyje. Sulūžus ginklams čiupo aštrias ir kietas kaip perkūno trenksmas bambuko lazdas – kovojo tol, kol visi išsižudė.

Kodėl šitap atsitiko? Krišna norėjo keliauti į Goloka Vrindavaną ir troško, kad Jo bendražygiai taip pat grįžtų į savo buveines (planetas). Todėl ir sukūrė kažką panašaus į magijos pasirodymą. Veikiant jogamajos galiai atrodė, jog Krišnos bendražygiai nužudė vienas kitą, tačiau buvo ne taip. Tie, kurie buvo atvykę iš Goloka Vrindavanos, Vaikunthos bei rojaus planetų, tiesiog sugrįžo į savo buveines. Grįžo ir karalienės su kitais Jadu dinastijos nariais. Buvo manoma, kad jos sudegė kartu su savo vyrais sati ritualo metu, tačiau buvo ne taip.

Savo komentare Šrila Višvanatha Čakravartis Thakuras yra aprašęs istoriją apie burtininką ir jo šeimą. Tas burtininkas surengė magijos pasirodymą valdovui ir jo svitai. Burtininko žmona užlipo ant aukštai pakabintos virvės ir, nešina vandens ąsočiais, pradėjo ant virvės šokti. Karalius su karaliene vaidinimu liko patenkinti ir davė burtininko žmonai labai vertingą vėrinį. Dėl to vėrinio susikovė du jauni burtininko sūnūs. Motina paliko vėrinį jiems ir šiedu tęsė grumtynes. Berniukai buvo vienodai stiprūs. Bekovodami jie išsitraukė kardus ir nukirto vienas kitam galvas. Jų tėvas sušuko: „Ak, mano sūnūs žuvo!“ Tą pat akimirką pribėgo berniukų motina ir iš sielvarto tuoj pat nusikirto sau galvą. Be galo susikrimtęs, jos vyras pasielgė lygiai taip pat.

Karalius ir karalienė labai nuliūdo. Atlikę laidotuvių ritualus jie grįžo į rūmus. O kitą rytą gavo tokį laišką: „Maharadžai (didysis valdove), apdovanojai mus už šokį ant virvės, tačiau nedavei jokios dovanos už antrąjį mūsų pasirodymą. Mes nežuvome ir dabar laukiame atlygio. Ak, jei netikite, patys galite atvykti ir įsitikinti, kad esame gyvi.“ Pradžiuginti šios žinios, karalius ir karalienė su savo palyda bei girliandomis nuvyko į burtininko namus – ten išvydo visus burtininko šeimos narius, laukiančius jų atvykstant bei pasiruošusius juos sutikti.

Viešpats Šri Krišna taip pat parodė daygybę stebuklų, nes Jis yra didžiausias burtininkas iš visų. Tokiu būdu visus Savo bendražygius paėmė atgal į rojaus planetas, Vaikunthą ir Goloka Vrindavaną.

Klausimas:

Sakėte, kad Krišnos giminaičiai išsižudė tarytum per magijos pasirodymą. Kodėl Krišna taip baiminosi, kad Jam pasitraukus iš šio pasaulio, tyri Jo palydovai sukels chaosą?

Šrila Narajana Maharadžas: Jadu dinastijos nariai Pradijumna ir Anirudha – Paties Šri Krišnos pasireiškimas bei Jo palydovai, tačiau kai kurie iš Jadu giminės buvo pusdieviai. Būtent jie ir galėjo pasielgti nederamai, todėl Krišnai teko juos nuo to apsaugoti.

Vertė Kaviraj das, redagavo Girivala dasi